Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Jos ir atsakovo santuoka truko vos vienerius metus, tačiau tenka pripažinti, kad jų šeima iširo dėl atsakovo kaltės ir gyventi kartu nėra jokių galimybių.Tik dėl atsakovo būdo, naudoto fizinio - psichologinio smurto jie su atsakovu jau kuris laikas gyvename atskirai. Šiuo metu nesutaria, nebendrauja, skirtingai vertina šeimos ir gyvenimo vertybes, sutuoktinių teises ir pareigas. Be to, nevedantys ir bendro šeimos ūkio, savas pajamas ir išlaidas kiekvienas tvarko atskirai. Ji su nepilnamečiu, J. B. nuo 2019 m. birželio 28 d. gyvenanti jos motinai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), o atsakovas - savo tėvų namuose, (duomenys neskelbtini).

Mano, kad dėl atsakovo kaltės, jo vedamo gyvenimo būdu jiems sugyventi šeimoje toliau nepavyks. Todėl jų santuoka privalo būti nutraukta.

Jos ir atsakovo santuoka nutrauktina tik dėl atsakovo kaltės, t. y. naudoto fizinio ir psichologinio smurto, pagarbos, lojalumo jai kaip sutuoktinei nebuvimo, santuokinių pareigų nevykdymo ir jų pažeidimo.

Ji su atsakovu bendrauti pradėjusi 2017 m. pabaigoje. Tuo metu dar mokiusis (duomenys neskelbtini). Pradėjusi bendrauti su atsakovu žinojusi, kad atsakovas turėjo problemų su teisėsauga dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, tačiau jiems pradėjus bendrauti jis pasikeitė, surimtėjo, pradėjo dirbti. Santykių pradžioje su atsakovu dažnai susitikdavę, daug bendravę, bendravę ir artimai. (duomenys neskelbtini) sužinojusi, kad laukiasi, apie tai žinojo ir atsakovas. Abu laukę jiems gimsiančio vaiko, pradėję galvoti apie šeimos kūrimą. Kadangi buvusi nepilnametė ir santuokos sudaryti negalėjusi, kreipusis į teismą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo siekiant įregistruoti jos ir M. B. santuoką. 2018 m. rugsėjo 11 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-6130-308/2018 teismas tenkino jos prašymą ir nutarė sumažinti jos - pareiškėjos – P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokinį amžių likusį iki pilnametystės. (duomenys neskelbtini) su atsakovu sudarę santuoką,nors prieš tai jau gyvenę faktinėje šeimoje. Sudarius santuoką su atsakovu apsigyvenę jo tėvui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susilaukę sūnaus J. Jau nėštumo pabaigoje atskovas buvo visiškai atsainus, nesirūpino nei ja, nei kasdieniais darbais. Atsakovas vis dažniau pradėdavo ją užgaulioti ir nei iš šio, nei iš to naudoti psichologinį smurtą, ją žemindamas ir keikdamas įvairiais necenzūriniais žodžiais. Arba kaltindavo dėl nebūtų dalykų, net neleidžinat jai ramiai naudotis asmeniniu mobiliuoju telefonu. Atsakovas pradėjo atiminėti telefoną, kiekvievą dieną vartodavo alkoholį, nors ir prašiusi, kad negertų šalia vaiko. Dėl tokio jo būdo su atsakovu pradėjė nesutarti ir dažnai konfliktuodavę. Su vaiku atsakovas bendravo ramiai. Vis tik daugiausiai vaiku rūpinusis ji. Atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) o ji auginusi ir prižiūrėjusi mažametį sūnų. Vaikui atsakovas lėšų karts nuo karto skirdavo, tačiau jiems labiau, nei jis, pinigų skirdavo jo tėvai. Nežinanti,bet dėl kokių tai priežasčių atsakovui kildavo įvairios asociacijos ir pykčio priepuoliai ir nuo jo užgauliojimų, psichologinio smurto kentėjusi kiekvieną dieną. Netgi pradėjusi galvoti, kad atsakovas vėl turi problemų, dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Bandant atsakovą klausinėti, jis neigė ką nors vartojantis ir juo pasitikėusi. Tikėjusi atsakovu, kad jei jis ir turėjo kažkokių problemų, tai jos liko praeityje. O jei jas ir slepia, tai su jomis susitvarkys ir galės toliau gyventi normalioje šeimoje.

Tačiau jos pasitikėjimas atsakovu subliuško šiam nuo užgauliojimų perėjus ir prie fizinio smurto. Šių metų kovo 21 d. atsakovas užpyko ant jos, kad ji socialiniame tinklapyje „Facebook“ į draugus priėmusis jiems abiems pažįstąmą asmenį iš (duomenys neskelbtini). Atsakovas užsiplieskė ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu be eilės necenzūrinių „epitetų“ iš atsakovo sulaukusi ir smūgio per veidą ranka. Atsakovas dar bandė jai ir įspirti, tačiau to smūgio išvengusi Išsigandusi tokio atsakovo elgesio iš karto kreipusis į policiją. Atvykus policijos pareigūnams atsakovas kuriam laikui buvo išvežtas ir jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Vis dar tikėdama atsakovo gerumu, jam atleidusi ir atsakovas grįžo namus. Tikėjusi, kad situacija pasikeis ir atsakovas suvoks, kad gyvena šeimoje, turi mažametį vaiką ir taip elgtis kaip rūpestingam šeimos žmogui nedera. Vis gi situacija negerėjo. Atsakovas ir toliau prie jos priekabiaudavo, atiminėjo telefoną, naudojo psichologinį smurtą ją žemindamas ir įžeidinėdamas. Norėdama jį apraminti dar kartą buvo iškvietusi policiją.

Situacija gyvenant kartu su atsakovu iš esmės nesikeitė ir rimtai pradėjusi svarstyti dėl savo ir vaiko saugumo, normalių šeimyninių santykių ir rimties namuose, kurios trūko gyvenant kartu su atsakovu. Nuolatos užgauliojama su atsakovu vienoje gyvenamojoje vietoje pragyvenusi daugiau nei pusę metų. Tačiau šių metų birželio pabaigoje suvokusi, kad daugiau kentėti atsakovo ir tęsti tokių santykių nėra jokios prasmės. Tuo labiau, kad auginamam ir dar nei metų neturinčiam sūnui J. tokia aplinka nebuvo tinkama ir reikėjo kažką keisti. Todėl su sūnumi J. nuo birželio 28 d. išsikrausčiusi iš atsakovo tėvui priklausančio buto (duomenys neskelbtini) ir su vaikeliu grįžusi gyventi pas savo motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Nuo to laiko su atsakovu gyvenantys atskirai ir nevedantys jokio bendro šeimos ūkio. Jai ir atsakovui faktiškai išsiskyrus jis sūnų J. karts nuo karto savaitgaliais aplanko. Atveža žaislų, rūbų, sauskelnių ar kitų priemonių (kurias nuperka atsakovo tėvai), tačiau pats prie vaiko išlaikymo prisideda nežymiai. Iš atsakovo pora kartų vaiko išlaikymui gavusi po 20 eurų, tačiau daugiau atsakovas prisidėti pries sūnaus išlaikymo nesiteikia. Su sūnumi atsakovas bendrauja minimaliai ir jos manymu jį aplanko per retai. Ji atsakovui su sūnumi bendrauti nedraudžianti,o atvirkščiai mananti, kad jų bendravimas turėtų būti dažnesnis, atsakovas netgi galėtų sūnų karts nuo karto ir prižiūrėti, pabūti su juo ilgiau. Tikėtina, kad pats atsakovas nenori sūnaus lankyti ir prižiūrėti dažniau, o visa sūnaus priežiūros ir išlaikymo našta tenka jai, vaiko motinai.

LR CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad „sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.“; 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad „CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. <...> Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) <...>; teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą <...>. Atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką ir nurodytas aplinkybes, dėl atsakovo naudoto fizinio ir psichologinio smurto, yra akivaizdi ir preziumuojama atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo.

Be to Lietuvos Respubliko Civilinio kodekso 3.27 str. nuostatose yra numatyta, kad abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tiek teisės doktrinoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu, visiško atvirumo, veikimo kito sutuoktinio ir visos šeimos interesais, savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų supriešinimo negalimumo. Abipusės pagarba apibūdinama, kaip pareiga būti vienas kitam ištikimu, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Ji atsakovo elgesį su ja, bei šeimos interesų nepaisymą gyvenant skyrium vertina ir kaip pagarbos ir lojalumo jai kaip sutuoktinei nebuvimą, jo sutuoktinio pareigų nevykdymą.

Atsižvelgiant į nurodyta prašo preziumuoti jo kaltę dėl santuokos nutraukimo, atsakovui M. B. pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas.

Atsižvelgiant į CK 3.27 str. 1 d., LR CK 3.60 straipsnio 1- 3 d. nuostatas, įstatyminį sutuoktinių pareigų vykdymo reglamentavimą ir išdėstytas aplinkybes, matyti, kad atsakovas savo nepagarbiu elgesiu su ja, tame tarpe ir naudodamas fizinį, psichologinį smurtą pažeidžia jos, kaip sutuoktinės interesus ir teises. O tai įrodo jo kaltę, dėl santuokos nutraukimo. Mano, kad ilgiau tęsti santuokos su atsakovu nėra jokios prasmės, todėl ji turi būti nutraukta LR CK 3.60 str. pagrindu.

Šiuo ieškiniu prašo nustatyti jos ir atsakovo nepilnamečio sūnaus J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, kartu su ja -motina P. M. - B., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Toks nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas, atitiktų ir jo interesus, nes sūnumi daugiausiai rūpinasi ji viena, tarp jos ir sūnaus yra užsimezgęs labai glaudus tarpusavio ryšys. Jai ir atsakovui pradėjus gyventi atskirai, jis sūnų aplanko retai. Sūnų daugiausiai prižiūrinti ir rūpinasis juo viena, atsakovas prie vaiko priežiūros ir išlaikymo neprisideda.

Sprendžiant klausimus dėl gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujamasi prioritetiniu vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu, t.y. teismui sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos, turi būti nustatoma su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad dėl to įvertintinos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeniniai bruožai ir kiekvieno iš jų reali galimybė sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo motinos tarpusavio santykiai ir kt.

Ji sūnaus J. priežiūra, auklėjimu, ugdymu ir išlaikymu rūpinais nuo pat jo gimimo. Neneigianti, kad gyvenant kartu ir atsakovas rūpinosi sūnumi ir padėjo jai jį prižiūrėti, auginti, tačiau šiuo metu situacija pasikeitusi. Be to, atsakovo elgesys, vedamas gyvenimo būdas ir rimties trikdymas namuose sūnaus tinkamiausių interesų atžvilgiu, o tame tarpe ir vaikui tinkamos augti ir vystytis aplinkos - nėra toleruotinas. Mano, kad tokia aplinka, kai namuose yra nuolatos keliamas triukšmas, dėl tik vienam atsakovui žinomų motyvų, yra netinkama nepilnamečiam vaikui augti aplinka, todėl ir siekianti nutraukusi santuoką nustatyti, kad jos ir atsakovo sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ja, o ne su tėvu. Šiuo ieškiniu nesiekianti kaip nors apriboti atsakovo tėvų valdžios vaikui. Todėl jo bendravimas su vaiku neturėtų būti kaip nors apribotas.

Sūnui gyvenant kartu su ja yra sudarytos visos sąlygos gyventi ir vystytis. Ji šiuo metu nedirbanti, nes prižiūrinti ir auginanti mažametį sūnų,bei su sūnumi J. gyvenanti motinai priklausančiame bute. Jos gyvenamojoje vietoje yra visi patogumai ir sąlygos, kad galėtų tinkamai pasirūpinti sūnumi. Ji nuo pat sūnaus gimimo stengusis ir stengiasi pasirūpinti ne tik bendraisiais sūnaus poreikiais, sveikata, bet ir ugdyti jį tinkamai, išauginti doru piliečiu. Atsižvelgiant į atsakovo elgesį ir turėtas problemas su teisėsauga, nemano, kad būtų teisinga ir saugu nustatyti sūnaus J. B. gyvenamąją vietą, kartu su atsakovu. Todėl, ir siekianti, kad sūnaus J. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ja-jo motina P. M. – B..

Pažymi, kad nutraukus santuoką, konkreti atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi, J. B. neturėtų būti nustatyta ir M. B. bendravimas su sūnumi, dalyvavimas jį auklėjant neturėtų būti apribotas. Mano su juo pavyks taikiai ir bendru sutarimu susitarti dėl J. B. lankymo ir dalyvavimo jos auklėjime. Mano,kad M. B. turi teisę lankyti nepilnametį sūnų jo gyvenamojoje vietoje ir kaip tėvas dalyvauti jo auklėjime.

M. B. turi turėti teisę kartu su savo sūnumi, esant jo sutikimui ir norui, išvykti pramogoms, poilsiui ar kitais tikslais dienos metu, kiek tai nepakenktų normaliam jo mokymosi, sveikatos ir poilsio režimui.

M. B. savo nepilnametį sūnų ir atsakovo sutarimu gali pasiimti į savo gyvenamąją vietą, turint teisę kartu su juo išvykti pramogoms, poilsiui ar kitais tikslais prieš dvi dienas apie išvykimą suderinęs su ja- P. M. - B.. M. B. nepilnametį sūnų,jų sutarimu, gali išsivežti ne ilgiau kaip pusė mėnesio savaitgalių ar pusė atostogų trukmės, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko sutikimą ir norus, nepakenkiant normaliam jo ugdymo, sveikatos ir poilsio režimui. Visais atvejais nepilnamečio vaiko išvykimo metu, jo buvimo vieta turėtų būti žinoma, jai jo motinai P. M. - B., su kuria gyvena sūnus.

Atsakovo, M. B. vaiko lankymas ir dalyvavimas jo auklėjime, galimas tik atsakovui esant visiškai blaiviam. Įtarus, kad atsakovas yra apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių – psichotropinių medžiagų vaiko lankymas ir (ar) priežiūra yra draudžiama.Mano,kad su atsakovu pavyks taikiai ir bendru susitarimu susitarti dėl sūnaus lankymo ir dalyvavimo jo auklėjime.

Nutraukus jų santuoką ir nustačius sūnaus J. B. gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, privalo būti išspręstas ir jo išlaikymo klausimas. Šiuo metu J. B. poreikiais daugiausiai rūpinais ji viena. LR CK 3.192 str. 3d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, į LR CK 3.192 str. 1d., sūnaus poreikius, atsakovas išlaikymą sūnui po santuokos nutraukimo privalo teikti.

Kasaciniam teismui aiškinant, reikiamo išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui turinį, buvo pasisakyta, kad „išlaikymas vaikui yra būtinas, kad užtikrinti būtinas sąlygas gyventi ir vystytis, apimant visas lėšas, maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui“,neapsiribojant tik būtinaisiais poreikiais. Kasacinis teismas pabrėžė „kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai“. Be to teismų praktikoje pažymima, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką matyti, kad nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimas neapsiriboja tik būtiniausių poreikių tenkinimu, visaverčiam vaiko vystymuisi ir ugdymui reikia skirti dėmesio ir jo gabumams, saviraiškai, tinkamam lavinimui ir priemonėms saugiai jo aplinkai sukurti.

Sūnaus J. būtiniausių poreikių tenkinimui per mėnesį skirtina apie 300.00 EUR. Maitinimui apie 120 EUR/mėn, aprangai ir avalynei 50 EUR/mėn., higienos, buitinėms prekėms, sveikatos priežiūrai apie 50 EUR/mėn., ugdymui – 40 EUR/ mėn., poilsiui, laisvalaikiui ir kultūriniam ugdymui 40 EUR/ mėn. Sūnaus poreikiai yra ganėtinai dideli ir tikėtina, kad su amžiumi tik didės. Jai vienai be atsakovo paramos sūnų prižiūrėti ir išlaikyti būtų labai sunku. Be sūnaus išlaikymo turinti pasirūpinti ir savais poreikiais, bent iš dalies prisidėti prie mokesčių apmokėjimo ar kitų buitinių išlaidų.

Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), yra darbingo amžiaus, jo pajamos per mėnesį kiek jai žinoma siekia nuo 500 – 900 eurų po mokesčių. Atsakovas neturi kitų nepilnamečių vaikų, todėl gali ir privalo atitinkamai prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Jos pajamas šiuo metu sudaro tik gaunamas socialinės išmokos, kurios vidutiniškai sudaro apie 140.00 eurų per mėnesį. Matyti, kad jos finansinė padėtis sunkesnė, nei atsakovo, todėl jis gali didesne dalimi prisidėti prie jų sūnaus išlaikymo.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, sūnaus J. B. poreikius ir jos galimybes jį išlaikyti, iš atsakovo sūnaus išlaikymui prašo priteisti 200 EUR per mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą. Tai minimali sūnaus išlaikymui skirtina suma, užtikrinanti tik būtiniausius jo poreikius, bei normalų vystymąsi. Išlaikymas iš atsakovo turėtų būti priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis mėnesinėmis išmokomis po 200.0 (du šimtai) EUR J. B. išlaikyti (LR CK 3.196 str.) nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės.

Išlaikymo, atsižvelgdama į savo amžių, darbingumą, iš atsakovo sau nereikalaujanti.

Santuokoje su atsakovu neįgiję jokio bendrosios jungtinės sutuoktinių teise laikytino nekilnojamojo turto.Atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu yra įregistruotos trys transporto priemonės: 1)lengvasis automobilis - SEAT IBIZA, kurio v.n. (duomenys neskelbtini) vin. kodas: (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – 2000-07-18, 2)engvasis automobilis, VW PASSAT, kurio v.n. (duomenys neskelbtini) vin. kodas: (duomenys neskelbtini), gamybos metai - 2005, 3) lengvasis automobilis, OPEL SIGNUM, kurio v.n. (duomenys neskelbtini) vin. kodas: (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – 2004-09-13.Visos (1.-3.) punktuose nurodytos transporto priemonės yra asmeninė atsakovo M. B. nuosavybė. Nors 2. punkte nurodytas automobilis VW Passat atsakovo vardu ir buvo įregistruotas po santuokos sudarymo, sutinkanti ir neprieštaraujanti, kad po santuokos nutraukimo jis būtų pripažintas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė. J. pretenzijų dėl santuokos metu atsakovo įgyto automobilio neturinti ir ateityje nereikšianti.

Pažymi, kad santuokos metu kartu su atsakovu neįgiję jokių bendrų kreditorinių įsiskolinimų ir (ar) kitų šeimos skolų. Ar atsakovas turi kokių nors asmeninių skolų ir (ar) kreditorinių įsiskolinimų neturinti duomenų.

Po santuokos nutraukimo norinti pasilikti ikisantuokinę – M. pavardę.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė pilnai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai,bei priteisti iš atsakovo valstybei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė,kad atsakovas turi ir oficialų darbą,tačiau dar dirba ir prie įvairių butų remonto darbų,kur gauna neapskaitytas pajamas.Todėl jo finansinė padėtis yra geresnė,nei rodo surinkti dokumentai. Atsakovas automobilį VW PASSAT nusipirko jau jiems pradėjus gyventi skyrium iš savo lėšų bei šį automobilį naudoja vykimui įdarbą.Todėl ji nepageidauja,kad šis automobilis būtų dalinmas ir sutinkanti,kad automobilis po santuokos nutraukimo liktų atsakovui asmeninėn nuosavybėn.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė .Atsakovas į bylos nagrinėjimą iš esmės neatvyko ir savo atsikirtimų posėdyje nepateikė.Atsakovas dalyvaudamas parengiamajame posėdyje su ieškiniu nesutiko nurodydamas,kad jie dar gal galėtų gyventi santuokoje.

Išvadą teikianti institucija pateikta 2019-10-25 išvada nurodė,kad 2019-03-25 M. B. naudojo fizinę prievartą prieš P. M.-B.,2019-10-17 buvo gautas policijos pranešimas,kad į P. M. B. namus (duomenys neskelbtini) atvyko neblaivus M. B.,kuris konfliktavo ir kėlė triukšmą.M. B. buvo baudžiamas administracine tvarka dėl įvairikų administracinių n usižengimų.P. M.-B. nėra bausta administracine tvarka,bei nėra gauta jokios informacijos,kad ji piktnaudžiautų motinos valdžia.Dėl to mano,kad mažamečio J. B. gyvenamojmni vieta turėtų būti nustatoma su jo motina.Atsakovas dirba ir jis pagal savo turtinę padėtį gali mokėti nurodomą išlaikymo sumą,kur prašoma pritesiti išlaikymo suma atitiktų vaiko išlaikymo interesus.Institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė išvadą pilnai.

(duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės administracijos teisės ir metrikacijos skyriaus santuokos sudarymo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama,kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką.

(duomenys neskelbtini) Varėnos rajono savivaldybės administracijos teisės ir metrikacijos skyriaus gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama,kad J. B. gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra P. M. -B. ir M. B..

Ieškovės pateiktu 2019-08-14 VĮ Registrų centras pranešimu patvirtinama,kad ieškovė ir atsakovas neturi jokio įregistruoto nekilnojamojo turto.

Ieškovės pateiktomis 2019-08-16 VĮ Regitra pažymomis patvirtinama, kad ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių,o atsakovo vardu yra registruota lengvieji automobiliai: SEAT IBIZA, kurio v.n. (duomenys neskelbtini) vin. kodas: (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2017-10-21, OPEL SIGNUM, kurio v.n. (duomenys neskelbtini) vin. kodas: (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2018-09-08 ir VW PASSAT, kurio v.n. (duomenys neskelbtini) vin. kodas: (duomenys neskelbtini), gamybos metai - 2005, įregistruotas 2019-07-27.

2019-06-14 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-551-564/2019 patvirtinama,kad atsakovas buvo nuteistas pagal LR BK 140 str.2d.už tai,kad 2019 m kovo 25d.apie 15 val.panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę P. M. B. ,tuo jai sukeldamas fizinį skausmą.

Administracinių nusižengimų registro išrašais patvirtinama, kad P. M.-B. administracine tvarka nebuvo bausta, bei kad M. B. 2017-2019 m laikotarpiu daug kartų buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus,vairuojant transporto priemones.

Ieškovė nurodė, kad bendrų šeimos ar jos asmeniškai kreditorių nėra.Atsakovas nepranešė jokių žinių apie jo kreditorius ar žinių apie įsiskolinimus valstybei dėl paskirtų administracinių nuobaudų,todėl iškilus kreditoriams tik jis būtų atsakingas prieš savo asmeninius kreditorius.