- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-1451-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00125-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- K. B.
- Išvadą teikia
- Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1451-826/2015
Teisėja Raimonda Kulberkienė (Proceso Nr. 2-25-3-00125-2015-8)
2015 m. spalio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. B. ieškinį ir atsakovo J. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, institucijos, teikiančios išvadas byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo. Ieškovė nurodė, kad 2000-07-14 Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką su atsakovu. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Dabartiniu metu šeima jau pusę metų gyvena skyrium. Šeima iširo, nes atsakovas tiek fiziškai, tiek psichologiškai smurtavo prieš ją. Dėl sutuoktinio elgesio kviesdavo policiją, atsakovas yra teistas už smurtą šeimoje, taip pat yra baustas. Dėl sutuoktinio netinkamo elgesio šeimoje jautėsi nesaugi dėl savęs ir dėl nepilnamečio sūnaus. Iš atsakovo nesulaukdavo jokios moralinės bei materialinės paramos. Sutuoktinis nesistengė dirbti ir uždirbti, kad tinkamai išlaikytų šeimą. Nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, nes tai atitinka sūnaus interesus, ir priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymą kas mėnesį po 130 Eur periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės nuo 2014-08-01, nes nuo šio laikotarpio atsakovas neteikia jokios materialinės paramos sūnui. Gyvendami santuokoje, iš bendrų santuokinių lėšų jokio nekilnojamojo turto neįgijo, įgijo tik kilnojamąjį turtą – automobilį, kuris registruotas jos vardu, tačiau priteistinas atsakovui, o jai iš atsakovo priteistina 145 Eur piniginė kompensacija.
Atsakovas pateikė byloje priešieškinį, juo prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo neištikima. Prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo, iš ieškovės priteisti sūnaus išlaikymą. Atsakovas vertina, kad 60 Eur yra tinkamas ir pakankamas priteistinas išlaikymo dydis. Atsakovas paaiškino, kad apie 2014 metų vasarą ieškovė išeidavo iš namų, kiekvieną kartą bent kelioms dienoms kartu pasiimdama ir mažametį sūnų. Žmona sakydavo, kad vyksta pas gimines, tačiau jis nustatė, kad ji pas juos nesilankė. Apie 2014 m. Šv. Kalėdų dienas ieškovė išėjo gyventi kitur, mano, jog pas savo naują sugyventinį. Ieškovė pati iš esmės pažeidė savo lojalumo pareigą, buvo neištikima, paliko jį. Nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su juo, jis sūnui užtikrins tinkamas gyvenimo sąlygas, nes gyvena pas savo motiną.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-05-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, automobilį „Audi 80“ priteisė atsakovui, o ieškovei priteisė 145 Eur kompensaciją, paliko santuokines pavardes, priteisė iš atsakovo ieškovei 518 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 8,17 Eur valstybei. Teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo, nes abu pažeidė sutuoktinių pareigas. Teismas, pasisakydamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nurodė, kad šalių gyvenimo sąlygos yra panašios, abu neturi nuosavo būsto, atsakovas gyvena pas motiną, ieškovė – su sugyventiniu. Teismas atsižvelgė į vaiko aiškiai išreikštą norą gyventi su ieškove, su motina vaiko ryšys yra artimesnis. Priteisdamas išlaikymą teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Atsakovas nesutiko su prašomu išlaikymo dydžiu, šią aplinkybę teismas vertino kritiškai neigiamai, nes atsakovas neturi nustatytų nuolatinių sveikatos sutrikimų, neturi kitų išlaikytinių. Teismas konstatavo, kad pagal vaiko amžių ir jo poreikius 130 Eur išlaikymas yra būtinas. Ieškovė prašė išlaikymą priteisti nuo 2014-08-01, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad nuo šios datos ji viena būtų išlaikiusi vaiką. Kadangi šalys nebuvo išsituokusios, preziumuojama, kad išlaikymas buvo teikiamas abiejų tėvų, kol gyveno kartu. Šalys nustojo kartu gyventi nuo 2014-12-25, dėl to nuo šios datos yra priteisiamas išlaikymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. B. prašė pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-05-29 sprendimo dalį, kuria iš jo priteistas 130 Eur išlaikymas vaikui, ir sumažinti priteistą išlaikymą iki 60 Eur per mėnesį, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Nurodo, kad priteistas išlaikymas yra neproporcingas vaiko poreikiams ir jo turtinei padėčiai. Atsakovas yra bedarbis, gyvena vien iš socialinės pašalpos, kuri yra mažesnė nei minimali mėnesinė alga, dėl to jis neturi galimybių mokėti priteistą išlaikymą. Vaikui išlaikyti atsakovas gali mokėti tik po 60 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė 518 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės, dėl to kiekviena šalis turėjo pasilikti prie savo bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Ieškovės K. B. atstovė advokatė V. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su priteistino išlaikymo dydžiu. Nors vaikas ir neturi sveikatos problemų ar specialiųjų poreikių, tačiau jo būtiniesiems poreikiams patenkinti yra būtina didesnė nei atsakovo siūloma 60 Eur suma per mėnesį. Atsakovas neturi sveikatos problemų, turi visas galimybes susirasti darbą ir teikti vaikui optimalų išlaikymą. Atsakovas neturi kitų išlaikytinių, nėra sudaręs kredito sutarčių. Taip pat nurodo, jog teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu priteisto nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydžiu ir prašo jį sumažinti nuo 130 Eur iki 60 Eur kas mėnesį. Taip pat nurodo, kad nesutinka su priteistu išlaikymo įsiskolinimu, nes neturi galimybių jo mokėti.
Atmestini apelianto argumentai, kad jis neturi galimybių mokėti vaikui priteistą išlaikymą, nes yra bedarbis, gauna tik 101 Eur socialinę pašalpą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 „Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo“, ir kt.). Šiuo metu patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 325 Eur. Taigi atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad vaikui pakanka mažesnės, nei teismų praktikoje nustatyta, išlaikymo sumos. Atsakovas, teigdamas, kad vaiko išlaikymui pakanka mažesnės sumos, ir sutikdamas mokėti tik 60 Eur išlaikymo per mėnesį, neteikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jo siūlomo dydžio išlaikymo pakankamumą, nedetalizavo šios sumos pagal vaiko būtinus poreikius maistui, rūbams, būstui, higienai ir sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CPK 178 straipsnis).
Atsakovas iš esmės rėmėsi tik tuo, kad neturi finansinių galimybių vaikui mokėti daugiau nei 60 Eur per mėnesį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad mokėtinas išlaikymas nemažintinas net ir bedarbiams. Šios bylos atveju atsakovas nors yra bedarbis, tačiau neturi jokių sveikatos apribojimų, yra darbingo amžiaus, o iki įsiregistravimo bedarbiu dirbo šaltkalviu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas nepateikė duomenų, jog dėl objektyvių priežasčių nebegali dirbti analogiško ar panašaus darbo ir gauti atlyginimo, kad bent minimaliai užtikrintų vaikui teikiamą išlaikymą. Atsakovas teigia, kad vaikas neturi nei sveikatos problemų, nei specialiųjų poreikių, todėl turėtų pakakti 60 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo priteista 130 Eur išlaikymo suma ir taip yra mažesnė nei pusė 1 MMA ir mažinti ją dar labiau nėra jokio pagrindo. Faktas, jog vaikas yra sveikas, nėra pakankamas išvadai, kad įmanoma patenkinti jo poreikius už atsakovo siūlomą itin menką sumą. Tuo labiau įvertinus faktą, jog atsakovas neturi nei kitų išlaikytinių, nei kreditų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Dėl to nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaiko teisę į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės, dėl to kiekviena šalis turėjo pasilikti prie savo bylinėjimosi išlaidų. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Apeliantas šį skundo argumentą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2010. Teisėjų kolegija pažymi, kad paminėtoje kasacinėje byloje nebuvo konstatuota, jog santuoką nutraukus dėl abiejų kaltės, šalių turėtos išlaidos neatlygintinos. Apelianto nurodytoje byloje santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės ir iš atsakovo priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau toje pačioje nutartyje buvo konstatuota, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis.
Nagrinėjamos bylos atveju abi šalys reiškė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau teismas pripažino, jog santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės, tai reiškia, kad buvo 50 proc. patenkintas tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, nes buvo pripažinta kito sutuoktinio kaltė. Tačiau byloje šalys reiškė dar po du reikalavimus, dėl kurių kilo ginčas, t. y. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Šiuo atveju visiškai, t. y. po 100 proc., buvo patenkinti abu ieškovės reikalavimai – nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina ir priteistas 130 Eur išlaikymas, o atsakovo reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ir išlaikymo iš ieškovės priteisimo buvo atmesti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog buvo patenkinta 83 proc. ieškovės reikalavimų (50 + 100 + 100 / 3 = 83 proc.), o atsakovo reikalavimai patenkinti 17 proc. (50 + 0 + 0 / 3 = 17 proc.). Atitinkamai pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos.
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 518 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir nepriteisė ieškovei jos sumokėto 49 Eur žyminio mokesčio, nes atsakovas buvo visiškai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau šiuo atveju ieškovė žyminį mokestį mokėjo savo lėšomis, atsakovas yra atleistas tik nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, dėl to pirmosios instancijos teismas ieškovei turėjo priteisti iš atsakovo jos sumokėto žyminio mokesčio dalį. Kadangi atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, iš jo nepriteistina 8,17 Eur pašto išlaidų. Kadangi iš ieškovės valstybės pašto išlaidų priteistina suma sudaro mažiau nei 2,90 Eur, šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Kaip jau buvo minėta, ieškovės reikalavimų buvo patenkinta 83 proc., dėl to jai iš atsakovo priteistina 470,61 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ((49 Eur žyminis mokestis + 518 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) * 83 proc.). Ieškovė advokatei už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur, atsakovo apeliacinis skundas buvo patenkintas 4,5 proc. (atmestas reikalavimas dėl išlaikymo sumažinimo ir patenkinta 9 proc. reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų / 2), dėl to ieškovei iš atsakovo priteistina 143,25 Eur advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba už 336,31 Eur (b. l. 85). Atmetus 17 proc. ieškovės reikalavimų, iš jos valstybei priteistina 57,17 Eur (17 proc. * 336,31 Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas): ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies; iš atsakovo ieškovei priteistina 470,61 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 143,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme; iš ieškovės valstybei priteisina 57,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti 2000-07-14 Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką tarp J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) akto įrašo Nr. 86, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Palikti santuokines pavardes B., B..
Nustatyti nepilnamečio sūnaus T. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina K. B. jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo J. B. sūnaus T. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 130 Eur periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą priteisti nuo 2015 m. sausio 1 d. Paskirti K. B. sūnaus T. B. lėšų tvarkytoja.
Santuokoje įgytą turtą ir automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui J. B., o ieškovei K. B. priteisti iš J. B. 145 Eur piniginę kompensaciją.
Priteisti iš atsakovo J. B. ieškovės K. B. naudai 470,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės K. B. 57,17 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.“
Priteisti ieškovei K. B. iš atsakovo J. B. 143,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.