- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 2-1279-877/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- B. P., Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovei advokatei V. N., atsakovui V. K., nedalyvaujant tretiesiems asmenims B. P., Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, tretieji asmenys B. P., Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo pripažinti teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pakloti vandentiekio ir ūkio-buities nuotekų tinklus, prisijungiant prie Vievio gatvėje esamos vandentiekio linijos bei esamų kvartale ūkio-buities nuotekų tinklų, be bendraturčio atsakovo V. K. sutikimo. Ieškinyje nurodo, kad pageidauja pagerinti savo gyvenimo sąlygas ir į ūkio pastatą esantį (duomenys neskelbtini) nori įvesti vandentiekį ir kanalizaciją, todėl tam reikia pakloti vandentiekio ir ūkio-buities nuotekų tinklus, prisijungiant prie Vievio gatvėje esamos vandentiekio linijos bei esamų kvartale (šul. Nr. 211) ūkio-buities nuotekų tinklų. Šie tinklai būtų tiesiami per ieškovei, atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą raide „D“, kita dalis būtų tiesiama per ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, plane pažymėtą raide „C“. Kitu būdu tinklo pakloti nėra techninių galimybių. Ieškovė pateikė UAB „Kauno vandenys“ prašymą išduoti projektavimo sąlygas ir parengti vandentiekio ir ūkio-buities nuotekų tinklų, pasijungiant prie Vievio gatvėje esamos vandentiekio linijos bei esamų kvartale ūkio-buities nuotekų tinklų projektą, tačiau jai buvo nurodyta, kad turi pateikti sklypo savininkų sutikimus vamzdyno klojimui. Greta esančio žemė sklypo, plane pažymėto raide „A“ savininkė B. P. sutinka tokį sutikimą duoti, tačiau atsakovas šioje byloje V. K. be jokių aiškių motyvų atsisako tokį sutikimą duoti. Ieškovė nurodo, kad jos ir atsakovo tarpusavio santykiai yra labai blogi, neveda bendro ūkio, tačiau santuoka nėra nutraukta. Į atsakovą dėl šio sutikimo yra ne kartą kreipusis žodžiu, įteikusi ir rašytinį prašymą duoti sutikimą vamzdyno klojimui, tačiau atsakovas kategoriškai atsisako tokį sutikimą duoti. Neturėdama atsakovo sutikimo, negali tęsti pradėtos procedūros, negali tiesti vamzdyno. Visus šiuos darbus ieškovė sutinka atlikti savo lėšomis, jokių piniginių lėšų iš atsakovo nereikalauja, tačiau ir tai nepadeda sutikimo gavimui.
Atsiliepimas
Atsakovas 2011 m. sausio 6 d. atsiliepime nurodo, kad tarp jo ir ieškovės J. K. nebuvo iškilusio ginčo dėl sutikimo vandentiekio ir ūkio-buities nuotekų tinklų paklojimui davimo, mano, jog ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašo pripažinti teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype pakloti vandentiekio ir ūkio-buities nuotekų tinklus, prisijungiant prie Vievio g., Kaune esamos vandentiekio linijos bei esamų kvartale (šulinio Nr. 211) ūkio-buities nuotekų tinklų, be bendraturčio, t.y. atsakovo, sutikimo, yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Atsakovas teigia, kad bendraturtis apie numatomą statybą gali daryti atitinkamas išvadas tik tuo atveju, jei jam pateikiamas susipažinimui statinio projektas, iš kurio galima spręsti apie statybos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kita). Šiuo atveju ieškovė iki kreipimosi į teismą dienos atsakovui buvo tik užsiminusi apie tai, kad į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ūkio pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), norėtų įsivesti vandentiekio bei ūkio-buities nuotekų tinklus, todėl negali sutikti su ieškovės J. K. teiginiais, kad ji ne kartą kreipėsi į atsakovą žodžiu, be to, yra įteikusi jam ir rašytinį prašymą duoti sutikimą vamzdyno klojimui. Pažymėtina, kad patį numatomos statybos projektą (eskizinį pasiūlymą) atsakovas pamatė ir su juo susipažino tik gavęs ieškovės J. K. ieškinį. Įvertinęs kartu su ieškiniu gautą vandentiekio bei ūkio-buities nuotekų tinklų tiesimo projektą (eskizinį pasiūlymą) atsakovas patvirtino, kad su juo sutinka.
Tretysis asmuo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimo nepateikė, nurodė, kad jiems šioje byloje jokie reikalavimai nėra pareikšti, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Tretysis asmuo B. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ginčo šalys ir tretysis asmuo B. P. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai- ieškovė J. K. nuosavybės teise valdo 626/1445 šio žemės sklypo galis, atsakovas V. K. 313/1455 dalis, tretysis asmuo B. P.- 506/1445 dalis (b.l.16).
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu (CK 4.75 str. 1 d.). Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).
Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje - teisę gauti projektavimo sąlygas pakloti vandentiekio ir ūkio-buities nuotekų tinklus, kitas bendraturtis gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jo teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti naują arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį, vamzdynų tiesimas laikomas viena iš statybos rūšių (2 str. 13 p.). Tam, kad gautų statinio projektavimo sąlygų sąvadą, po to – ir statybos leidimą, statytojas, be kitų privalomų reikalavimų, privalo pateikti ir žemės sklypo bei statinio bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas ir rekonstruojamas statinys priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems bendraturčiams (Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2, 3 punktai, 23 str. 6 d. 2 p.).
Tam, kad atsakovas galėtų išsakyti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 str. 31 p., t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė ieškovė J. K. siekia gauti projektavimo sąlygas ir leidimą šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) pakloti vandentiekio ir ūkio-buities nuotekų tinklus į šalims bendrąja daline nuosavybe priklausantį ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.14), prisijungiant prie Vievio gatvėje esamos vandentiekio linijos bei esamų ūkio-buities nuotekų tinklų. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ne kartą žodžiu buvo kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo gavimo, nemanė, kad reikalingas rašytinis kreipimasis, kadangi šalys yra sutuoktiniai ir santuoka nenutraukta, vėliau atsakovui buvo pateikta ir projektinė dokumentacija. Apklausta liudytoja D. K. parodė, kad UAB „Komprojektas“ 2010 m. spalio mėn. ieškovė užsakė vandentiekio ir nuotekų vamzdyno tiesimo projektą iš Vievio gatvės, tačiau projektavimo darbų užbaigti nesant bendraturčio sutikimo nebuvo galimybės. Liudytoju apklaustas S. G. parodė, kad ieškovės užsakymu būtų vykdęs vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdynų tiesimo darbus, tačiau sutartis nebuvo sudaryta, kadangi nebuvo gautas bendraturčio sutikimas parengti projektinę dokumentaciją. Liudytojai parodė, kad projektavimo ir statybos darbai negalėjo būti vykdomi, kadangi nebuvo gautas bendraturčio sutikimas, tačiau jie nepatvirtino aplinkybės, kad atsakovui susipažinti buvo pateiktas projektinis pasiūlymas ir jam buvo žinoma, kaip bus vykdomi statybos darbai. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu savo atsisakymą duoti sutikimą nuosekliai motyvavo tuo, kad nėra gavęs iš ieškovės projektinių pasiūlymų, iš kurių galėtų spręsti, kur ir kaip bus vykdomi statybos darbai, todėl neturėdamas šios informacijos, sutikimo negalėjo duoti. Iš teismo gavęs ieškovės procesinius dokumentus, jis susipažino su numatoma tiesti vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdynų vieta, mano, kad tai jo interesų nepažeidžia ir tokiam ieškovės pateiktam projektui neprieštarauja, todėl 2011-01-15 pasirašė sutikimą (b.l. 43).
Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. V. G., byla Nr. 3K-3-13/2009). Atsižvelgiant į CPK normas, reglamentuojančias šalių įrodinėjimo pareigą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą tarp šalių (CPK 178 str.), kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šioje byloje ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad ji projektinius pasiūlymus pateikė atsakovui susipažinti ir atsakovas sutikimą duoti atsisakė. UAB „Kauno vandenys“ 2010-12-03 raštas Nr. 54-2051 patvirtina, kad ieškovė siekė gauti projektavimo sąlygas ir J. K. buvo nurodytos prisijungimo sąlygos, kurias ji turi įvykdyti, norėdama prijungti ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), prie vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų (b.l. 19). Ieškovė turi teisę atlikti rekonstrukcijos darbus ir taip pagerinti savo nuosavybę, tačiau šią teisę ji gali įgyvendinti, tik laikydamasi teisės normose nustatytų taisyklių. Byloje ieškovė neįrodė, kad veikė rūpestingai ir aktyviai, siekdama gauti iš atsakovo sutikimą ir kad projektinį pasiūlymą iki bylos iškėlimo teisme pateikė atsakovui susipažinimui. J. K. paaiškinimai, kad atsakovas yra sutuoktinis ir dėl to ji nemanė esant reikalinga kreiptis į jį raštu, neatleidžia jos nuo pareigos įrodyti jos ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė, jog iki ieškinio padavimo teismui dienos pateikė projektinius pasiūlymus atsakovui susipažinti, iš kurių jis galėtų nuspręsti dėl sutikimo davimo ar nedavimo, laikytina, kad pripažinti teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pakloti vandentiekio ir ūkio-buities nuotekų tinklus, prisijungiant prie Vievio g., Kaune esamos vandentiekio linijos bei esamų kvartale (šulinio Nr. 211) ūkio-buities nuotekų tinklų, be bendraturčio, t.y. atsakovo, sutikimo nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, manytina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį, todėl ieškovės reikalavimas atmestinas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, susipažinęs su ieškovės projektiniu pasiūlymu, jo atitikties teisės aktų reikalavimams neginčijo ir sutikimą davė, ginčo tarp šalių dėl sutikimo pakloti vandentiekio ir ūkio-buities nuotekų tinklus, prisijungiant prie Vievio gatvėje esamos vandentiekio linijos nebeliko, tą teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovės atstovė.
Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. 2011 m. sausio 6 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 599151 (b.l.34) patvirtina, kad už atsiliepimo surašymą ir patarimą advokato padėjėjai atsakovas sumokėjo 480 Lt. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 5 p., 8.2 p., kuriuose nurodyta, kad už atsiliepimo surašymą rekomenduojama priteisti 3 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą, o už advokato padėjėjo teikiamas paslaugas skaičiuojama 80 procentų nurodyto maksimalaus užmokesčio, į tai, kad byla nėra sudėtinga, laikytina, kad 480 Lt užmokestis už teisinę pagalbą atitinka protingumo kriterijų ir jis priteistinas atsakovui iš ieškovės (CPK 98 str. 2 d.). Iš ieškovės priteistinos pašto išlaidos valstybei – 16,38 Lt (CPK 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259- 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 480 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 16,38 Lt (šešiolika litų 38 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąsk. Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.