Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-324-606/2017

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11467-2017-2

2017 m. lapkričio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iš V. P. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 363 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 8 d., apie 10.50 val., laisvai patekęs į patalpą, (duomenys neskelbtini), pagrobė durų kilimėlį su logotipu „48B“, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 363 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo V. P. kaltės, jo nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką neneigia, padaryto nusikaltimo kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį neginčija, prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, jį pasiųsti priverstinai gydytis į reabilitacijos centrą.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo V. P. asmenybę, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) aplinkybę. Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nuteistasis V. P. anksčiau teistas net 13 kartų (b. l. 88–101), iš jų net 7 kartus už tokio pat pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (BK 178 straipsnis), teistumui neišnykus, skundžiamu nuosprendžiu jis vėl nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tyčinės savanaudiškos nusikalstamos veikos, nukreiptos prieš vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę, padarymą, priskiriamos nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) kategorijai, taip pat labai daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų net 7 kartus už smulkią vagystę (b. l. 113–126). Pažymėtina, kad nuteistojo V. P. ankstesni teistumai ir baustumai už administracinius nusižengimus charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti nusikaltimus ir administracinius nusižengimus.

Akivaizdu, kad nuteistasis, tvirtindamas, jog jis nori gydytis nuo priklausomybės narkotikams, užsiregistravo darbo biržoje ir panašiai, siekia įtikinti teismą, kad jis pasitaisė ir jam gali būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien šios aplinkybės visiškai nesumažintų jo pavojingumo visuomenei ir nesudarytų pagrindo manyti, kad jis ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Akcentuotina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. teigė, jog civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino pusę padarytos turtinės žalos, tačiau iš civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato R. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nustatyta, kad nuteistasis V. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos nėra atlyginęs iš viso (b. l. 176–178). Tai, jog nuteistasis neatlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos, patvirtina ir ta aplinkybė, kad nuteistasis savo teiginio dėl žalos atlyginimo jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė. Be to, toks nuteistojo V. P. melagingas teiginys apie žalos atlyginimą aiškiai parodo, kad nuteistasis nekelia pasitikėjimo ir siekia naudos tik sau, visomis priemonėmis siekia sušvelninti savo padėtį. Pažymėtina, kad nuteistasis V. P. ne kartą buvo teistas ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis bei už tai baustas ir administracine tvarka, todėl jis turėjo visas galimybes gydytis nuo priklausomybės narkotikams ir gyventi sąžiningai, tačiau jau aptarti jį charakterizuojantys duomenys rodo priešingai. Nuteistasis V. P. visiškai jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, savanaudiškų nusikaltimų darymas tapo jo gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių, jis pasitaisyti ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą nelinkęs.

Siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti V. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. P. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą bei teisingai nustatė jo dydį. Pirmosios instancijos teismo nustatytos laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis negu BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės dydžio vidurkis.

Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato padariusiam nusikaltimą asmeniui skirti kaip bausmę priverstinį gydymą nuo priklausomybės narkotikams. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atidėdamas paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas gali nuteistąjį, jo sutikimu, įpareigoti gydytis priklausomybės ligas (BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tačiau šiuo atveju aplinkybių, suteikiančių pagrindą nuteistajam V. P. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), nėra, nes esant nustatytų ir aptartų aplinkybių visumai, jį kaip asmenį charakterizuojantiems duomenims, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonių, ribojančių nuteistojo V. P. elgesį ir turinčių pataisomąjį poveikį, pakanka jo asmenybei taisyti ir paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.