- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- e2YT-677-1104/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01413-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Majai Valentinai Tursienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. B., Ukmergės rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgijo nuosavybės teise malūną su sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registr. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Juridinį faktą prašoma nustatyti siekiant įrašyti duomenis apie minėtą nekilnojamąjį turtą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises į jį.
2. Pareiškėjas nurodo, kad kreipiasi į teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teise įgijo pastatą – malūną su sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. atliko malūno su sandėliu kadastrinius matavimus. Pateikė nurodytus kadastrinius matavimus ir 1995 m. birželio 1 d. perdavimo-priėmimo aktą VĮ Registrų centrui tikslu įregistruoti viešajame registre malūną su sandėliu ir pareiškėjo daiktines teises į jį. VĮ Registrų centre statiniams suteiktas regist. Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras priėmė sprendimus, kuriais pareiškėjo prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad perdavimo–priėmimo akte nėra duomenų, kurių pagrindu malūnas su sandėliu pareiškėjui buvo perduotas. Nurodė, kad byloje nustatyti duomenys, kad Ukmergės rajono žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) archyviniame fonde 1995 metų byloje „Pagrindinių priemonių perdavimo-priėmimo aktai“ yra įrašytas aktas apie malūno su sandėliais perdavimą pareiškėjui. Žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) 1995 m. birželio 1 d. perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad likvidacinė komisija, remiantis visuotinio bendrovės (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo 1995 m. sausio 20 d. protokolo Nr. 1 pagrindu, perdavė natūra bendrovės pajininkams už jiems priklausantį pajų malūną su sandėliais pareiškėjui. Šio perdavimo-priėmimo akto pagrindu pareiškėjas pradėjo valdyti malūną su sandėliais (duomenys neskelbtini) ir šį malūną su sandėliu valdo iki šiol. Pareiškėjas raštu paaiškino, kad pateikia teismui išlikusį 1995 m. birželio 1 d. perdavimo-priėmimo aktą, tačiau visuotinio bendrovės (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo 1995 m. sausio 20 d. protokolo Nr. 1 išlikusio neturi. Apie tai, kad Visuotinio bendrovės (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo 1995 m. sausio 20 d. protokolu Nr. 1 buvo paskirstytas ir padalintas bendrovės nariams pagal pajus turtas, patvirtino liudytojai A. S. ir D. M.. Nepavyko surasti per liudytojų nurodytus asmenis visuotinio bendrovės (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo 1995 m. sausio 20 d. protokolo Nr. 1 ar kitų dokumentų.
3. Pareiškėjas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) nariai už pajus gavo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Pateikiamas perdavimo-priėmimo aktas patvirtina faktą, kad už pajus pareiškėjas gavo malūną su priestatu. Liudytojai A. S. ir D. M. patvirtino faktą, kad malūnu su sandėliu pareiškėjas naudojasi nuo perdavimo momento, maldavo grūdus kol buvo paklausa, vėliau naudojo kaip sandėlį ir šiuo metu naudoja irgi kaip sandėlį. Pareiškėjas prižiūri ir tvarko malūną su sandėliu, tvarko aplinką aplink šiuos statinius. Malūnas su sandėliu stovi ant suinteresuoto asmens R. B. 4,71 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris įsigijo žemę iš buvusios savininkės A. E. P.. Atkuriant A. E. P. nuosavybės teisę į žemę, jai nuosavybės teise perduodamuose žemės sklypuose nustatyti kelio servitutai. Šiame sąraše yra įrašytas malūnas su sandėliu ir jam skiriamas 0,50 ha žemės sklypas. Tai įrodo, kad malūnas su sandėliu ir kiti buvusios žemės ūkio bendrovės statiniai, išdalinti pajininkams, buvo A. E. P., o šiuo metu yra ant R. B. įsigyto žemės sklypo ir patvirtina laiką nuo kada malūnas su sandėliu pradėtas valdyti.
4. Pareiškėjas patikslintame pareiškime taip pat nurodė, kad aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo perduoto malūno su sandėliu valdymas buvo ir yra viešas. Visiems aplinkiniams gerai žinomos malūno su sandėliu įgijimo nuosavybėn aplinkybės, valdymo faktas, nes kaimo gyventojai atvykdavo malti grūdus savo poreikiams. Per visą šį valdymo laikotarpį trečiųjų asmenų pretenzijų nebuvo pateikta. Pareiškėjas pateikė Ukmergės rajono savivaldybės archyve surastą perdavimo-priėmimo aktą, daugiau jokių nuosavybės teisę įrodančių dokumentų neturi išlikusių. Nėra dokumentų apie tai, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teise malūną su sandėliu kitokiu būdu, nes pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Šis malūnas su sandėliu nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, tai patvirtina suinteresuoti asmenys Ukmergės rajono savivaldybės administracija ir VĮ Turto bankas. Malūną su sandėliu pareiškėjas yra įgijęs sąžiningai, šį turtą valdo sąžiningai nuo 1995 metų, ilgiau kaip 10 metų. Kitų asmenų, kurie pareikštų pareiškėjui pretenzijas į šį turtą per visus valdymo metus neatsirado. Turtą valdė atvirai ir nepertraukiamai kaip savą, ir aplinkiniai ir kiti asmenys toje teritorijoje žinojo, kad pareiškėjas yra šio turto savininkas ir tai patvirtino liudytojai šioje byloje. Tretieji asmenys jokių pretenzijų į malūną su sandėliu niekada nebuvo pareiškę ir nereiškia iki šiol. Kitų asmenų, kurie būtų atlikę kadastrinius matavimus ar įregistravę malūną viešajame registre, nėra. Išnaudojo visas galimybes surasti kitus dokumentus. Susisiekė su asmenimis, kurie 1995 m. sausio 20 d. protokolu Nr. 1 įgijo kitą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tačiau ir šie asmenys pareiškėjui paaiškino, kad neturi išlikusio šio protokolo (1 t., el. b. l. 167-169).
5. Pareiškėjas taip pat į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad po to, kai kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl malūno su sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir teisių į jį įregistravimo viešajame registre, bet gavo neigiamus sprendimus, prieš kreipdamasis į teismą dėl pastato valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo, pabendravo su buvusiais ŽŪB (duomenys neskelbtini) pajininkais, kurie patvirtino, jog minėti statiniai buvo pastatyti po nepriklausomybės atkūrimo, priklausė kolūkiui (duomenys neskelbtini). Pagal 1964 m. CK 24 straipsnio 1 dalį (1983 m. lapkričio 30 d. įsako Nr. X-5387 redakcija, galiojusi nuo 1983 m. gruodžio 11 d. iki 1994 m. birželio 9 d.) juridiniai asmenys, be kita ko, buvo ir kolūkiai, turintys atskirą turtą ir savarankišką balansą. Pagal minėto kodekso 102 straipsnį (1964 m. liepos 7 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 1994 m. birželio 9 d.) buvo nustatyta, kad kolūkiai valdo jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, naudojasi ir disponuoja juo, t. y. iki prasidedant privatizacijos procesui malūnas su sandėliais priklausė kolūkiui (duomenys neskelbtini). Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, vykdant ekonomikos reformą, kolūkis (duomenys neskelbtini), privatizacijos būdu buvo pertvarkytas į ŽŪB (duomenys neskelbtini), kuri valdė privatizuotą malūną su sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris ir buvo perduotas pareiškėjui už pajus likviduojant bendrovę; turtą priėmęs, sąžiningai ir atvirai valdo iki šiol (1 t., el. b. l. 57-59).
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad kai grįžo iš armijos, išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), prie malūno tvarkėsi sesuo, kuri jau mirusi, ir tik po sesers mirties pradėjo tvarkytis dokumentus. Patvirtino, kad malūnas nebuvo po perdavimo registruotas. Paaiškino, kad galimai turėjo susirinkimo protokolą, tačiau dabar jau nebegali pateikti. Niekas nereiškė pretenzijų jam dėl malūno. Malūnu pradžioje naudojosi sesuo, o kai mirė, jis ėmėsi tvarkytis jame. Nepamena tikslios pastatų dalinimo tvarkos, maždaug buvo taip, kad su kuo asmuo dirbo, tą ir atidavė – jei su traktoriumi kas dirbo, tam traktorius atidavė, kas kokiame sandėlyje dirbo, tam tą sandėlį ir atiduodavo.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjo atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad liudytojai ir suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, kaip pareiškėjas įgijo nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas ilgiau nei 10 metų valdo nekilnojamąjį turtą, ką patvirtino ir suinteresuotas asmuo R. B., kadangi ant jo žemės stovi nurodytas nekilnojamasis turtas.
8. Suinteresuotam asmeniui, R. B., patikslintas pareiškimas ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, įteikti tinkamai. Atsiliepimo į patikslintą pareiškimą suinteresuotas asmuo nepateikė.
9. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo, R. B., paaiškino, kad pirko fermą prieš maždaug 15 metų ir matydavo, kad pareiškėjas ten būdavo, tvarkydavosi, žinojo, kad malūnas yra pareiškėjo daiktas, nors stovi ant jo (suinteresuoto asmens) žemės. Paaiškino, kad pirkdamas žemę žinojo, kad nustatytas pareiškėjui servitutas į malūną. Jis (suinteresuotas asmuo) pirko tik fermą, nepretendavo į malūną. Kiek žino, niekas nepretendavo į tą malūną, visas kaimas žinojo, kad tai pareiškėjo malūnas.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius (toliau – NŽT Ukmergės skyrius) per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsiliepime nurodė, kad jeigu teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teisės įgijimas į malūną su sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.68 - 4.71 straipsniuose reglamentuotą įgyjamosios senaties sampratą, Ukmergės skyrius neprieštarautų dėl pareiškime keliamo reikalavimo (2 t., el. b. l. 2-4).
11. Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad žemės sklype buvo statiniai, pateiktas sąrašas asmenų grupės, kurie gali prieiti prie statinių, žino, kad malūnas buvo grąžintas už pajus, o kuriam asmeniui, kuris pastatas perduotas, neturi duomenų.
12. Suinteresuotam asmeniui, Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, patikslintas pareiškimas ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, įteikti tinkamai. Atsiliepimo į patikslintą pareiškimą suinteresuotas asmuo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Suinteresuotas asmuo, teikdamas atsiliepimą į 2021 m. lapkričio 24 d. pareiškimą nurodė, kad neturi suinteresuotumo nagrinėjamojoje byloje ir prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (1 t., el. b. l. 76-77).
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsiliepime nurodė jog įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Pagal byloje esančius duomenis yra akivaizdu, kad statinys, į kurį pareiškėjas prašo jam nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taip pat į bylą nėra pateikti Ukmergės rajono savivaldybės vedamų ūkinių knygų išrašai, dėl pareiškime nurodyto statinio įrašymo į jas, todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu minėtas statinys buvo suformuotas. Be to, pareiškėjas nenurodė priežasčių dėl kurių minėtas nekilnojamojo turto objektas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kai jis jį įgijo. Tik ištyrus šias bylos aplinkybes galima bus spręsti apie pareiškėjo prašymo pagrįstumą. Prašo pareiškėjo A. P. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (2 t., el. b. l. 7-9).
14. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja buvo apklausta A. L. S., kuri paaiškino, kad su pareiškėju yra kaimynai. Nurodė, kad pareiškėjas malūną tvarkė, dirbo jame. Negalėjo prisiminti, kada pastatytas malūnas. Buvo kolūkio sudėtyje, pareiškėjas maldavo ir jiems miltus, ir kaimynams. Malūnas veikė kolūkyje, veikė ir po nepriklausomybės paskelbimo. Ji nebuvo gavusi jokio pastato, aruodus pasidalino, kuriuos gavo už pajus. Buvo dar sandėlis, priestatai prie malūno. Kai likvidavo žemės ūkio bendrovę, gavo vyras traktorių, nes dirbo su traktoriumi.
15. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja buvo apklausta D. M., kuri paaiškino, kad yra pareiškėjo kaimynė. Nurodė, kad nepamena, kuriais metais statytas malūnas. Malūne dirbdavo A. P., bet kadangi jo sveikata buvo ne kokia, tai sūnus, nors būdavo nepilnametis, dirbdavo kartu su tėvu malūne, maldavo miltus. Kai sūnus tapo pilnamečiu, perleido sūnui. Šeima – ūkininkai. Kai mirė tėvas, pareiškėjas tvarkėsi malūne, ir sesuo padėdavo. Jos šeima buvo kolūkio nariai. Kai likvidavo (duomenys neskelbtini), gavo pajus, už juos pirkosi techniką, jokių pastatų prie malūno negavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Įgyjamosios senaties institutą reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 skyriaus 3 skirsnio nuostatos.
17. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta įgyjamosios senaties samprata: „fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nuosekliai formuodamas teismų praktiką bylose dėl įgyjamosios senaties yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr. pavyzdžiui, LAT 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).
18. Iš byloje esančios medžiagos galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į šio sprendimo 1 punkte nurodytą pastatą – malūną su sandėliu, kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu ir jis nėra minėto daikto savininkas. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys teismui pateikė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (plano parengimo data – 2021 m. balandžio 6 d.) (1 t., el. b. l. 19); Žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) 1995 m. birželio 1 d. pagrindinių priemonių perdavimo-priėmimo aktą, kuriame malūnas su sandėliu perduotas A. P. (1 t., el. b. l. 20); Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimą atmesti 2021 m. balandžio 13 d. ir 2021 m. rugpjūčio 11 d. A. P. prašymus (1 t., el. b. l. 21-22, 27-28); Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimą atmesti pareiškėjo 2021 m. balandžio 13 d. prašymą (1 t., el. b. l. 23-24); Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. spalio 7 d. išrašą, kuris patvirtina, kad žemės sklypas, ant kurio stovi aptariamas malūnas su sandėliu, nuo 2005 metų priklauso suinteresuotam asmeniui R. B. (1 t., el. b. l. 29-30); 1999 m. lapkričio 24 d. žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktą, kuriame matyti, kad Aldonai E. P. suformuotas žemės ūkio sklypas, kuriame nurodoma, kad be kita ko, yra malūnas ir sandėlis (1 t., el. b. l. 68-69); asmenų, galinčių servituto teise naudotis žeme po gamybiniais pastatais sklype Nr. 357-1, sąrašą, kuriame 1 numeriu nurodytas A. P. (1 t., el. b. l. 70). Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas neįgijo nuosavybės teisės į minėtą pastatą – malūną su sandėliu, nėra jo savininkas.
19. Byloje nėra duomenų, kad šio sprendimo 1 punkte nurodytas pastatas – malūnas su sandėliu, būtų įregistruotas kito asmens, t. y. ne pareiškėjo, vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad minėtas pastatas – malūnas su sandėliu, nuosavybės teise priklausytų valstybei arba savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėtas pastatas – malūnas su sandėliu, atitinka CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.
20. Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 18 punkte, į bylą nėra pateikta dokumentų, tiesiogiai įrodančių pareiškėjo nuosavybės teisės į malūną su sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko ir VĮ Registrų centras neregistravo pareiškėjo nuosavybės teisės į minėtą malūną. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad minėtas malūnas su sandėliu pareiškėjo įgytas sąžiningai. Teismas neturi duomenų, kurie paneigtų, jog visą valdymo laikotarpį pareiškėjas sąžiningai valdė pareiškime nurodytą daiktą. Byloje taip pat nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į šį malūną negu pareiškėjas, ar patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad minėtą malūną būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėjas būtų praradęs galimybę paveikti daiktą pagal savo valią (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Šias nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino į teismo posėdį iškviesti liudytojai (sprendimo 9, 14-15 punktai).
21. Iš byloje esančios medžiagos taip pat galima daryti išvadą, kad pareiškėjas visą valdymo laiką šio sprendimo 1 punkte nurodytą pastatą – malūną su sandėliu valdė atvirai ir kaip savą. Šias išvadas patvirtina tai, kad pareiškėjas buvo ir yra įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į minėtą pastatą – malūną su sandėliu, taip pat – tai, kad teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. B. taip pat patvirtino, kad jau daugiau nei 15 metų, nuo tada kai įsigijo žemės sklypą, ant kurio stovi minimas malūnas su sandėliu, jis ir visas kaimas žinojo, kad malūnas su sandėliu priklauso pareiškėjui. Suinteresuotas asmuo nurodė visą laiką matęs, kaip pareiškėjas tvarkosi minėtame malūne. Minėto pastato – malūno su sandėliu atvirą valdymą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai (sprendimo 9, 14-15 punktai).
22. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu gauti liudytojų parodymai (šio sprendimo 9, 14-15 punktai) patvirtina ir tai, kad pareiškėjas šio sprendimo 1 punkte nurodytą pastatą – malūną su sandėliu, valdo nepertraukiamai daugiau negu 10 metų, t. y. daugiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus terminas nekilnojamajam daiktui įgyti pagal įgyjamąją senatį.
23. Kadangi teismas nustatė visas CK ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnyje nustatytas aplinkybes ir LAT teismų praktikoje įtvirtintas aplinkybes, būtinas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į šio sprendimo 1 punkte nurodytą pastatą – malūną su sandėliu.
24. Teismas šioje byloje patyrė 14,53 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjo A. P. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530–533 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniais,
nusprendžia:
nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į malūną su sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registr. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini).
Faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruotas daiktas ir daiktinės teisės į jį.
Priteisti iš pareiškėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14,53 Eur (keturiolika eurų 53 centus) pašto išlaidų.
Informuoti pareiškėją, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.