Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės K. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui G. V. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki jai sueis 24 metai po 190 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį; priteisti iš atsakovo 2 090 EUR išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio padavimo dienos, t.y. 7 980 EUR bei visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-09-07 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.Teismas nustatęs, kad ieškovės gyvenamoji vieta bei asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta šiuo metu yra Italijoje, o atsakovo G. V. gyvenamoji vieta šiuo metu yra Jungtinėje Karalystėje, sprendė, kad ieškovė, remdamasi 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, 3 straipsnio nuostatomis, turi kreiptis su ieškiniu į teismą pagal atsakovo arba pagal savo gyvenamąsias vietas, t.y. į Jungtinę Karalystę arba į Italiją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-07 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – duoti eigą ieškovės ieškiniu. Teigia, kad tikslios atsakovo gyvenamosios vietos nežino. Pažymi, kad anksčiau, kiek ieškovei žinoma, atsakovas gyveno Škotijoje. Mano, kad palikus ieškinį nenagrinėtą, ieškovei atimtos galimybės ginti pažeistas teises. Mano, kad aplinkybė, jog atsakovas deklaravo savo išvykimą į užsienį, nereiškia, kad ten yra jo pastovi gyvenamoji vieta ir jo turtas. Teigia, kad yra pagrindas procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 782 straipsnį bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. Pagal CPK 784 ir 785 straipsnius šeimos bylos, jei, nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad, jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.Nagrinėjamoje byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su Europos Sąjungos valstybe nare – Italija, todėl reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos taikytinos teisės, teismo sprendimų, pripažinimo bei vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ nuostatomis.Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo teismingumo klausimas spręstinas vadovaujantis aukščiau minėtame reglamente įtvirtintomis teismingumo taisyklėmis. Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.Ieškovė, teikdama ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, ieškinyje nurodė savo gyvenamosios vietos adresą Italijoje, o atsakovo – Lietuvoje (Klaipėdoje), taigi, ieškinį dėl išlaikymo priteisimo ieškovė reiškė pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, todėl jurisdikciją nagrinėti šią bylą turi arba Italijos, arba Jungtinės Karalystės teismas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, nagrinėjamoje stadijoje, atsižvelgiant į byloje atliktus pirmosios instancijos teismo veiksmus, nėra pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą skundžiamoje nutartyje nurodytu pagrindu.Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, aplinkybių, susijusių su atsakovo įprastinės gyvenamosios vietos nustatymu, netyrė ir jų nesiaiškino, apsiribodamas aplinkybe, jog atsakovas Lietuvoje nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Kaip jau minėta, Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 3 straipsnio a punkto norma reglamentuoja jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas pagal atsakovo įprastinę gyvenamąją vietą, o ne pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Taigi, teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, nenagrinėjo galimybės ieškinio reikalavimų teismingumo klausimą spręsti pagal atsakovo įprastinę gyvenamąją vietą, remiantis Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktu. Pažymėtina, kad asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose, tačiau ta vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai, laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 2.16 straipsnio 2 dalis). CK 2.17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietąLietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 konstatavo, kad tais atvejais, kai pareikštas ieškinys yra susijęs su tarptautiniu elementu, jo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, nustatęs, kad iš ieškinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl pareikštų reikalavimų teismingumo, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, t. y. nurodyti ieškovui pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos teismui sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų teismingumo.Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovę ir atsakovą sieja giminystės ryšys – ieškovė yra atsakovo dukra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra galimybė išsiaiškinti atsakovo įprastinę gyvenamąją vietą, įpareigojant ieškovę tokius duomenis gauti, galbūt, iš atsakovo artimųjų (brolių, seserų, tėvų ir pan.), jei tokie yra. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl atsakovo įprastinės gyvenamosios vietos, galima išsiaiškinti atsakovo duomenis apie jo turimą nekilnojamąjį turtą, nes galbūt minėto turto pobūdis leis spręsti aiškintiną aplinkybę. Galiausiai, turėtų būti sprendžiama dėl galimybės įteikti procesinius dokumentus atsakovui pakartotinai ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad asmuo deklaravo savo išvykimą į užsienį, nėra pakankama, sprendžiant dėl jo įprastinės (nuolatinės, faktinės buvimo) gyvenamosios vietos, nes išvykimas gali būti laikinas (pvz., sezoniniam darbui ir pan.). Pirmosios instancijos teismas privalo aiškintis, ar atsakovo gyvenamoji vieta yra nuolatinė ar laikina, ir tik po ti spręsti teismingumo klausimą.Esant nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju netinkamai taikė teismingumą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas. Dėl minėtų priežasčių, skundžiamos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui.