- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-17
- Bylos Nr.
- I1-940-1066/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09287-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- K. L.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimo tarnybos Vilniaus kalėjimui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kalėjimų tarnybai
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimo tarnybos Vilniaus kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas K. L. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas) direktoriaus 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 42-2073 „Dėl prašymų ir skundo išnagrinėjimo“ (toliau – Sprendimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 2S-3027 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – Tarnybos sprendimas).
2. Nesutikdamas su skundžiamais aktais – Sprendimu ir Tarnybos sprendimu, paaiškina:
2.1. Ginčijamu Sprendimu buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą suteikti jam teisę nelimituotai skambinti telefonu nevyriausybinei organizacijai „Justitia est fundamentum“. Pasak pareiškėjo, savo prašymą dėl skambučių įteikė specialistui ir jis buvo užregistruotas „Nuteistųjų (suimtųjų) rašytinių pasiūlymų, prašymų (peticijų) pareiškimų ir skundų apskaitos žurnale“, tačiau nesulaukęs atsakymo į prašymą, 2022 m. rugsėjo 14 d. su skundu (reg. Nr. 29-3474) kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas leisti nelimituotus skambučius nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“.
2.2. Pareiškėjo teigimu, nors teisės aktuose nurodyta, kad į nuteistųjų prašymus ir skundus turi būti atsakyta per 20 darbo dienų, tačiau iki šiol nėra nebuvo atsakyta į pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašymą. Pareiškėjui pateikti atsakymai, kuriuose nurodyti visai kiti prašymai (kitos datos), todėl mano, kad šiai dienai nėra priimto jokio sprendimo dėl jo 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašymo.
2.3. Pareiškėjas tokius atsakovo veiksmus vertina kaip biurokratinius ir mano, kad tokiu būdu nepaiso įstatymų. Atsakovas tyčia vilkina atsakymo (sprendimo) priėmimą, taip kerštaudamas pareiškėjui.
2.4. Teigia, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba taip pat tinkamai neatsakė dėl pareiškėjo pateikto prašymo, nes pareiškėjui iš Tarnybos sprendimo nėra aišku, ar jis pripažintas pagrįstu, ar ne. Teisės aktai įpareigoja atsakyti aiškiai ir išsamiai, taip pat ir argumentuotai į visus prašyme keliamus klausimus.
2.5. Tokiu atveju, anot pareiškėjo, tiek Sprendimas, tiek Tarnybos sprendimas turi būti panaikinti kaip nemotyvuoti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas (toliau – Vilniaus kalėjimas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Paaiškina, kad pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašymas suteikti jam teisę neribotai skambinti nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“ buvo užregistruotas Nuteistųjų (suimtųjų) rašytinių pasiūlymų, prašymų (peticijų) pareiškimų ir skundų apskaitos žurnale (reg. Nr. 1783). Gavus minėtą prašymą, pareiškėjui žodžiu buvo išaiškinta, kad jo prašymas tenkinamas nebus ir teisė neribotai skambinti Nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“ jam taipogi suteikta nebus, kadangi to nenumato teisės aktai.
Šalies argumentai
3.2. Pažymi, kad pareiškėjas Nuteistųjų (suimtųjų) rašytinių pasiūlymų, prašymų (peticijų) pareiškimų ir skundų apskaitos žurnale savo parašu patvirtino, jog susipažino su Vilniaus kalėjimo priimtu sprendimu.
3.3. Pareiškėjas į Vilniaus PN dėl analogiško klausimo kreipėsi ne kartą, t. y. įstaigoje buvo gauti tiek pareiškėjo skundai, tiek prašymai dėl galimybės neribotai skambinti nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“ – 2022 m. rugpjūčio 5 d. prašymas Nr. 29-2988, 2022 m. rugpjūčio 8 d. skundas Nr. 29-3027, 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymas Nr. 29-3461, 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymas Nr. 29-3462 ir 2022 m. rugsėjo 14 d. skundas Nr. 29-3474. Atsakovas pareiškėjui savo atsakymuose į jo pateiktus skundus / prašymus išaiškino, jog vadovaujantis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatas. Pareiškėjas ne kartą buvo informuotas, jog yra būtina pateikti įstaigos administracijai patvirtinančius dokumentus, kad minimas atstovas iš Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“, kurio vardo ir pavardės savo pateiktuose prašymuose / skunduose pareiškėjas nenurodė, jį atstovauja. Be to, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad pateikus patvirtinančius dokumentus, suteikiama teisė skambinti neribotai savo advokatui (atstovui). Tokių patvirtinančių dokumentų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas atsakovui nepateikė.
3.4. Pabrėžia, kad skundžiamas Sprendimas motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nurodyta apskundimo tvarka, raštai yra tinkamai pasirašyti vadovų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
4.1. Paaiškina, kad Kodekso 73, 74 ir 75 straipsniai nustato nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, skambinimo telefonu limitus (dažnumą), priklausomai nuo to, kuriai grupei yra priskirti nuteistieji. Nustatyti telefoninių skambučių limitai nepriklauso nuo konkretaus abonento, kuriam yra skambinama. Įstatymas nustato tik vieną išimtį, kai nuteistųjų telefoninių skambučių skaičius yra neribojamas – Kodekso 101 straipsnio 1 dalis nustato, kad advokatų lankymasis pas nuteistuosius ir nuteistųjų skambinimas advokatams neribojamas.
4.2. Taip pat nurodo, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Sprendimo ir įvertinusi skundui aktualią gautą dokumentinę medžiagą, nustatė, kad priimtas Sprendimas yra konkretus, aiškus, išsamus ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo skundo Tarnyboje nagrinėjimo metu nenustatyta objektyvių duomenų, kad Vilniaus kalėjimo direktoriaus priimtas Sprendimas, neatitikęs pareiškėjo turėtų lūkesčių, yra nepagrįstas ar neargumentuotas.
4.3. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Tarnybos sprendimas, nesudaro pagrindo jo naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus kalėjimo administraciją, prašydamas suteikti jam neribotus skambučius telefonu nevyriausybinei organizacijai „Justitia est fundamentum“.
5.2. Skundžiamu 2022 m. rugsėjo 22 d. Sprendimu Vilniaus kalėjimas pareiškėjui pateikė atsakymą, nurodydamas, jog Vilniaus kalėjimas gavo pareiškėjo prašymus Nr. 29-3461, Nr. 29-3462 ir skundą Nr. 29-3474. Taip pat pažymima, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas registracijos Nr. 29-2988. Nurodoma, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjui buvo pateiktas motyvuotas raštiškas atsakymas Nr. 42-1859, kuriame buvo nurodyta, kad: „Informuojame, kad vadovaujantis Kodekso 102 str. 1 d. nuostatomis, nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. To paties straipsnio 2 d. nustato, kad nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Sprendime taip pat informuojama, kad pareiškėjas turi pateikti Vilniaus PN (Vilniaus kalėjimo) administracijai patvirtinančius dokumentus, kad minimas atstovas (kurio vardo ir pavardės nenurodo savo pateiktame prašyme) pareiškėją atstovauja. Pateikus patvirtinančius dokumentus, pareiškėjui bus suteikta teisė pagal Kodekso 101 str. 1 d. skambinti neribotai savo minimam atstovui. Konstatuojama, kad pareiškėjo skundas pripažįstamas nepagrįstu.
5.3. Tarnyboje gautas pareiškėjo 2022 m. spalio 12 d. skundas, kuriame nesutinkama su Vilniaus kalėjimo administracijos veiksmais dėl to, kas pastaroji nesudarė sąlygų neterminuotai skambinti nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“.
5.4. Skundžiamu Tarnybos sprendimu pareiškėjo skundas buvo netenkintas ir ginčijamas Sprendimas paliktas galioti, pareiškėjui pateikiant teisinį reguliavimą ir tuo pačiu nurodant, kad įstatymų ir poįstatyminių aktų leidėjai neišskiria skambinimo adresato. Išimtis yra numatyta tik telefoniniams pokalbiams su gynėju (advokatu). Tarnybos sprendimu konstatuota, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti sąlygų neterminuotai skambinti nevyriausybinei organizacijai.
6. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Sprendimo ir Tarnybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Sprendžiant kilusį ginčo klausimą, pažymėtina, kad nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja Kodekso 102 straipsnis, kuris numato, jog nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu.
Telefoninių pokalbių skaičių nustato Kodekso 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai (102 straipsnio 1 dalis). Kodekso 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis.
Pagal Kodekso 102 straipsnio 5 dalį, skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės).
Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems Kodekso nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
K odekso 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudojimosi teise skambinti telefonu apimtis priklauso nuo nuteistojo priskyrimo atitinkamai nuteistųjų grupei.
Pagal Kodekso 73 straipsnio 4 punktą paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per dieną paskambinti telefonu (74 straipsnio 4 punktas), o drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu (75 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
8. Pareiškėjas skundžia Vilniaus kalėjimo priimtą Sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti neribotą skaičių skambučių nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“.
Kaip jau minėta, pareiškėjo teisinę padėtį, teises ir pareigas nustato minėtos Kodekso nuostatos ir pagal jas sulaikytieji ir bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (Kodekso 10 straipsnio 1 dalis).
Nuteistųjų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis (Kodekso 5 straipsnio 2 dalis). Bausmės vykdymo institucijos arba pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, privalo laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo, tuo tarpu nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (5 straipsnio 3 dalis).
Kodekso 102 straipsnio 2 dalyje nustatytos nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygos: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis.
Kaip matyti iš anksčiau aptartų aplinkybių, įprastose situacijose nuteistųjų teisė į neribotą skaičių skambučių ir pasimatymų nėra įstatymiškai numatyta, bet iš Kodekso 101 straipsnio 1 dalies aiškiai matyti, kad advokatų lankymasis pas nuteistuosius ir nuteistųjų skambinimas advokatams neribojamas.
Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas prašė suteikti neribotą skaičių skambučių nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“, o ne advokatui, kuris jį atstovauja. Teismui nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų nurodęs Vilniaus kalėjimo administracijai jį atstovaujantį advokatą (gynėją), kas parodo, jog toks jo prašymas nepagrįstas ir negalėjo būti tenkinamas, suteikiant jam neribotus skambučius, todėl nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad Vilniaus kalėjimas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo suteikti jam neribotą skaičių skambučių nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“, dar kartą akcentuojant, kad Kodekso 101 straipsnis aiškiai numato neribotą advokatų lankymąsi pas nuteistuosius ir neribotą nuteistųjų skambinimą advokatams. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, jog Vilniaus kalėjimas riboja skambučius advokatams arba jų nesuteikia.
9. Pareiškėjas taip pat teismui pateiktame skunde tvirtina, kad jam nebuvo tinkamai atsakyta į jo 2022 m. rugpjūčio 1 d. prašymą, o tik pateikti atsakymai, kuriuose nurodyti visai kiti prašymai (kitos datos), todėl mano, kad šiai dienai nėra priimto jokio sprendimo dėl neribotų skambučių nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“.
Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais negali sutikti, nes, kaip patvirtina bylos medžiaga, pareiškėjas ne kartą kreipėsi į atsakovą su tuo pačiu klausimu (t. y. dėl neribotų skambučių nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“) ir Vilniaus kalėjimas gavo šiuos pareiškėjo (skundus) prašymus: 2022 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 29-2988, 2022 m. rugsėjo 13 d. Nr. 29-3461 bei Nr. 29-3462 ir skundą 2022 m. rugsėjo 14 d. Nr. 29-3474. Tiek Vilniaus kalėjimo 2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjui pateiktame atsakyme Nr. 42-1859, tiek skundžiamame Sprendime pareiškėjui pateiktas aiškus atsakymas į jo prašymus, kurių turinys yra vienodas. Konkrečiai imant, pareiškėjui paaiškinta, kad teisinis reglamentavimas aiškiai nurodo, jog neribojami skambučiai tik advokatams; kad pareiškėjas turi teisę pateikti Vilniaus kalėjimo administracijai patvirtinančius dokumentus, kas ji atstovauja ir tada sprendžiama dėl teisės skambinti neribotai jo nurodytam atstovui. Teismas nesutinka su pareiškėju, jog iš atsakovo priimtų sprendimų neaiškus atsakymas į jo prašymus, kaip jis teigia, kad nėra priimto jokio sprendimo, nes, vertinant atsakymų turinį, darytina priešinga išvada nei teigia pareiškėjas. Tas pats pasakytina ir apie Tarnybos sprendimą, kuriame aiškiai pateikta Tarnybos padaryta išvada, jog atsakovas (Vilniaus kalėjimas) neprivalėjo sudaryti sąlygų neterminuotai skambinti nevyriausybinei organizacijai.
10. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Vilniaus kalėjimo ir Tarnybos pateikti atsakymai (priimti administraciniai aktai) yra nemotyvuoti.
Teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma, akcentuoja, kad pareiga motyvuoti administracinį sprendimą yra įtvirtinta ir Viešojo administravimo įstatyme. Šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai. Pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiškia, jog sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3023-821/2022 ir kt.).
Nagrinėjamo ginčo kontekste, be kita ko, pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).
Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, o ginčui persikėlus į teismą, apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, kad teismas galėtų visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
Šiuo atveju atsakovas pateikė aiškius (ir pakankamai) motyvų, kokios priežastys turėjo įtakos Sprendimui dėl pareiškėjo prašymo suteikti jam neribotus skambučius nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum” ir priimto Sprendimo turinys labai aiškus bei suprantamas, teisingai argumentuotas.
11. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, bei įvertinęs tai, jog skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas, teismas daro išvadą, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat pagrįstai konstatavo, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Tiek Sprendimo, tiek Tarnybos sprendimo turinys suteikia pagrindą teismui konstatuoti, kad pareiškėjo skundai (daugkartiniai prašymai dėl neribotų skambučių nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum”) buvo išnagrinėti išsamiai ir tinkamai, pagrįsti konkrečiomis teisės aktų normomis ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo juos naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.