- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- e2-915-800/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23565-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- E. M.
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei E. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 537,55 € skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo 2014-12-26, iki visiško lėšų grąžinimo, ieškovės naudai.
Ieškinyje nurodė, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos skolininkė E. M. (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2007 m. birželio 20 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. (reg. Nr. 7-1011576387-A1-1). Pagal 2007 m. paraišką atsakovei 2008 m. gegužės 14 d. buvo išmokėta 537,55 Eur paramos suma. Atsakovė 2009–2011 m. laikotarpiu nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių, be to, nepateikė dokumentų, kuriais įrodomas ūkininkavimo faktas, t. y. nesilaikė įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV. Jei nesilaikoma įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV, pareiškėjas privalo grąžinti jam išmokėtą paramą pagal šią priemonę. Parama negrąžinama, kai paramos gavėjas, kuris ūkininkavo ar užsiėmė žemės ūkio veikla ne mažiau kaip 3 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV, galutinai nutraukia žemės ūkio veiklą arba kai paramos gavėjas perduoda visą ar dalį valdos kitam asmeniui tuo laikotarpiu, kuriuo galioja įsipareigojimas paramai gauti. 2007 m. deklaruotas plotas paramai gauti pagal priemonę MPŪV sudarė 9,81 ha, o nuo 2009 m. Pareiškėja nepateikė paraiškos dėl pasėlių deklaravimo bei dokumentų, kuriais įrodomas ūkininkavimo faktas. Tokiu būdu nesilaikė įsipareigojimo nepertraukiamai ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV, todėl buvo perskaičiuota Pareiškėjai už 2007 m. priklausiusi paramos suma. Kadangi sankcija buvo pritaikyta po to, kai parama pagal 2007 m. Paraišką jau buvo išmokėta, susidarė bendra 537,55 Eur (1 856,04 Lt) dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią atsakovė privalo grąžinti ieškovei. Ieškovė, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2014 m. gruodžio 26 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo Pareiškėjos negrąžintos 537,55 Eur (1 856,04 Lt) sumos.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė su ieškiniu sutinkanti. Prašo leisti susidariusią skolą sumokėti dalimis per 24 mėnesių laikotarpį.
Vadovaujantis CPK 441 straipsnio 2 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Remiantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, atsakovei pripažinus ieškinį, surašomi sutrumpinti motyvai.
Ieškovė pateikė byloje įrodymus – 2007-2008 m. paraiškų duomenis ir mokėjimus atsakovei, patvirtinančius, jog ieškovė atsakovei išmokėjo iš viso 537,55 € išmokų ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos 2014-11-14 sprendimo dėl susidariusios skolos grąžinimo nustatyta, jog ieškovė nusprendė jog atsakovė privalo grąžinti 537,55 € dydžio išmokėtas lėšas, kadangi atsakovė laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių, nepateikė dokumentų, įrodančių atsakovės ūkininkavimo faktą. Atsakovė neginčija skolos susidarymo fakto, su skolos suma sutiko. Nurodytos aplinkybės, nesant ginčo, vertintinos kaip pagrindas tenkinti reikalavimą dėl skolos priteisimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Aplinkybių, kurių pagrindu Pareiškėja būtų atleista nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra.
Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteistina 537,55 € skolos, susidariusios dėl negrąžintos išmokos pagal priemonę MPŪV, už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu nuo 2014 m. gruodžio 26 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo prašymas tenkintinas iš dalies.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, išdėstyti sprendimo įvykdymą (CPK 284 str. 1 d.). Teismo teisė išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tik tada, kai tokį procesinį sprendimą lemia socialiai reikšmingos aplinkybės. Spręsdamas klausimą, ar atidėti (išdėstyti) sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismas visais atvejais, spręsdamas Civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą privalo atsižvelgti į svarbias bylai aplinkybes bei įvertinti, ar atidėjus arba išdėsčius sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Kauno apygardos teismo 2013-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2374-555/2013).
Atsakovė E. M. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kuriuo prašo leisti priteistą sumą 537,55 € sumokėti dalimis per 24 mėnesių laikotarpį. Taip pat atsakovė nurodė ir pateikė įrodymus, jog ji yra senatvės pensininkė, jos gaunama pensija siekia 190,93 € per mėnesį, todėl atsakovė neturi pajamų sumokėti visą priteistą sumą iš karto.
Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kuriame nurodo, jog ieškovė sutinka išdėstyti grąžintinų lėšų mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, kadangi grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte nurodyta, jog skolininko prašymu administruojančioji institucija gali priimti sprendimą, kad jis grąžintinas lėšas grąžintų dalimis, tačiau ne per ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį. Taip pat ieškovė pateikė teismui jos siūlomą skolos grąžinimo grafiką nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus duomenis apie jos turtinę padėtį, darytina išvada, jog atsakovė neturi galimybės iš karto įvykdyti teismo sprendimo. Teismas, vertindamas atsakovės prašomą sprendimo vykdymo išdėstymo terminą – 24 mėnesiai, mano, jog nustačius tokį teismo įvykdymo terminą taip būtų pažeisti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo principai.
Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimas - išimtinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių, taip pat į tai, kad aiškinant Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalies normą turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis - šalių procesinio lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis), teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 straipsnis), teismo pareigos atsižvelgti į abiejų šalių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios (CPK 259, 279 straipsniai), reikalavimo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis), teismas sprendžia, kad byloje yra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą, tačiau trumpesniam nei prašo atsakovė terminui – 12 mėnesių. Nustačius tokį teismo įvykdymo terminą, nebūtų pažeisti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo principai, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra valstybinė biudžetinė įstaiga, administruojanti išmokų mokėjimą, o skolos išieškojimas iš atsakovės priverstine tvarka tik padidintų šalių patiriamas išlaidas.
Visiškai patenkinus ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., iš atsakovės Valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 15,00 € dydžio žyminis mokestis.
Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 €, teismas šios sumos iš atsakovės nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 140, 259, 260, 265 – 270, 284 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 537,55 € (penkis šimtus trisdešimt septynis eurus 55 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2014 m. gruodžio 26 d. nuo negrąžintos lėšų dalies (537,55 €) iki visiško sprendimo įvykdymo, ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas: 288739270, naudai.
Išdėstyti šiuo sprendimu, iš atsakovės E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas: 288739270, naudai priteistą 537,55 € sumą, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę mokėti ieškovei kiekvieną mėnesį po 45,00 € (keturiasdešimt penkis eurus), paskutinį mėnesį sumokant 39,55 € (trisdešimt devynis eurus 55 ct) skolos ir iki mokėjimo dienos paskaičiuotas palūkanas.
Priteisti iš atsakovės E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,00 € (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai (Žyminį mokestį valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.