Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-02 · Byla Nr. 2SA-256-798/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-02
Bylos Nr.
2SA-256-798/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-06375-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Pareiškėjas
M. P.
Kategorijos
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-256-798/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06375-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 122.1; 122.2; 122.3; 129.1; 129.15. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio I. G. patvarkymą atsisakyti tenkinti pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas M. P. kreipėsi su skundu į antstolį I. G., prašydamas panaikinti 2012-04-02 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nurodė, kad gavo antstolio patvarkymą priimti vykdyti išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM 2012-01-10 sprendimą dėl 3122,96 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo. Pagal LR Administracinių bylų teisenos įstatymą visi asmenis liečiantys valstybės institucijų sprendimai turi būti įteikti asmeniui, dėl kurio yra priimtas šis sprendimas, nes asmuo turi teisę į gynybą ir gali jį apskųsti. Tačiau sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas. Iškart buvo kreiptasi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo. Nurodė, kad 2012-05-02 pateikė skundą dėl šio sprendimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes sprendimą gavo tik 2012-05-02 antstolių kontoroje. Atsižvelgiant į tai, sprendimas yra neįsiteisėjęs ir negalėjo būti priimtas CPK 651 str. nustatyta tvarka bei vykdomas.

Antstolis I. G. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti M. P. skundą, vykdomąją bylą sustabdė ir skundą kartu su vykdomąją bylą perdavė teismui. Patvarkyme nurodė, kad pateiktas vykdymui 2012-01-10 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM sprendimas atitinka visus vykdomojo dokumento reikalavimus. Nenustačius CPK 651 str. 2 d. išvardytų akivaizdžių kliūčių, 2012-04-02 buvo priimtas vykdymui. Nurodė, kad antstoliui nesuteikta teisė kvestionuoti priimamo vykdymui vykdomojo dokumento priėmimo tvarkos teisėtumo ar institucijų, kurios turi teisę priimti sprendimus, veiksmų atitikimo LR įstatymų nuostatoms.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM pateikė atsiliepimą, prašydama palikti galioti antstolio I. G. patvarkymą. Nurodė, kad mokesčių administratoriui įgijus teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, ji gali būti išieškoma LR Mokesčių administravimo įstatymo 106 str. nustatytais būdais. Suinteresuotam asmeniui nesumokėjus mokestinės nepriemokos, 2012-01-10 buvo priimtas sprendimas išieškoti nepriemoką iš turto. Minėtas sprendimas 2012-01-18 raštu buvo išsiųstas suinteresuotam asmeniui, o 2012-03-28 raštu – antstoliui. Antstolis pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo M. P. skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM 2012-01-10 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo siunčiamas M. P. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau, teismo vertinimu, sprendimo išsiuntimas ir įteikimas nepriskirtinas prie aplinkybių, kurias turi patikrinti antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pažymėjo, kad skundo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM 2012-01-10 sprendimo padavimas administraciniam teismui pats savaime nedaro įtakos vykdytino dokumento teisinei galiai ir nesustabdo sprendimo vykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas M. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartį ir antstolio I. G. 2012-04-02 patvarkymą panaikinti. Nurodė, kad iš teismo nutarties matyti, jog byloje neva yra įrodymai, kad VMI 2012-01-10 sprendimas buvo siunčiamas pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau M. P. tokie įrodymai, kaip ir VMI atsiliepimas, nebuvo pateikti, tuo pažeidžiant CPK nuostatas. Byloje nėra duomenų apie sprendimo išsiuntimą, todėl teismo motyvai akivaizdžiai nepagrįsti, o nutartis naikintina. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-01-10 sprendimas yra skundžiamas LR Administracinių bylų teisenos įstatymo ir LR Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau VMI, neatsižvelgdama į tai, pateikė sprendimą vykdymui. Antstolis ignoravo aplinkybę, kad inspekcijos sprendimui numatytas apskundimo terminas, kas reiškia, jog pateikus skundą išieškojimo procesas yra stabdomas (LR MAĮ 110 str. 1 d.). Nurodė, kad antstolis elgėsi savavališkai. Gavęs vykdomąjį dokumentą privalėjo patikrinti ar nėra kliūčių dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

Atsiliepimas

Antstolis I. G. pateikė atsiliepimą, prašydamas pareiškėjo M. P. skundą atmesti. Nurodė, kad CPK 651 str. nuostatos įpareigoja antstolį priimant vykdomąjį dokumentą patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių šį dokumentą priimti. Įstatyme nurodytos akivaizdžios kliūtys bei vykdomojo dokumento trūkumai turi sukelti logines abejones pateikiamo dokumento teisėtumu. VMI 2012-01-10 sprendimas atitinka visus vykdomojo dokumento reikalavimus, dokumentas pateiktas vykdyti ne iš karto po priėmimo, o praėjus beveik 3 mėnesiams, t. y. 2012-04-02. Vidinių procedūrų, kurių metu tiek VMI, tiek teismai priima vykdomuosius dokumentus, antstolis negali kontroliuoti ir kvestionuoti. Priimant vykdomąjį dokumentą sprendimo išsiuntimas ir įteikimas nepriskirtini prie aplinkybių, kurias turi patikrinti antstolis (CPK 650 str. 2 d.). Pareiškėjo argumentai, kad antstolis ignoravo aplinkybę, jog VMI sprendimas gali būti skundžiamas, o apskundus – stabdomas išieškojimas, neturi jokios įtakos pateikto vykdomojo dokumento priėmimui vykdyti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM pateikė atsiliepimą, prašydama skundą atmesti. Nurodė, kad teisės aktai nenustato išieškotojo pareigos pateikti vykdomąjį dokumentą skolininkui, tačiau VMI, skatindama geranorišką mokestinių nepriemokų sumokėjimą, 2012-01-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, sudarė jam sąlygas įvykdyti minėtą sprendimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtini teisiniai ir faktiniai skundžiamosios nutarties pagrindai.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad antstoliui I. G. vykdymui buvo pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM (toliau – VMI) 2012-01-10 sprendimas dėl 3122,96 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iš M. P. (b.l. 13, vykd. b.l. 3).

Atskirajame skunde apeliantas M. P. teigia, kad byloje nėra pateiktų rašytinių įrodymų apie tai, kad VMI 2012-01-10 sprendimas buvo siunčiamas apeliantui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir nebuvo jam įteiktas, taip pat nebuvo įteiktas VMI atsiliepimas į apelianto skundą dėl antstolio veiksmų, tuo pažeidžiant CPK normas reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą. Taip pat teigiama, kad VMI 2010-01-10 sprendimas buvo apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Apelianto manymu, dėl šios priežasties VMI neturėjo pagrindo pateikti vykdymui vykdomojo dokumento. Teigiama, kad antstolis nepaisė to, kad pateikto vykdymui dokumento įsiteisėjimo terminas yra 20 dienų, kas reiškia, kad apskundus sprendimą, išieškojimo procesas yra stabdomas (MAĮ 110 str. 1., 152 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus, turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. CPK 650 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pateikdami išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdyti dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šio dokumento teisingumą. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų, reglamentuojančių atskirų vykdymo procesinių veiksmų atlikimą nesilaikymas, antstoliui atliekant konkretų vykdymo veiksmą lemia tokio veiksmo neteisėtumą. CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės, kurias turi patikrinti antstolis, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Šis aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, nes nurodytos straipsnio dalies 8 punkte nustatyta antstoliui pareiga patikrinti, ar nėra kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti.

Byloje pateiktas VMI lydraštis ,,Dėl sprendimo“ rodo kad, apeliantui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas VMI prie FM 2012-01-10 d. Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo (b.l. 11).

Byloje VMI pateiktas jungtinio siunčiamų dokumentų registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtina, kad raštas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo apeliantui buvo išsiųstas 2012-01-20 (b.l. 36).

CPK 122 straipsnio 1 d., numato, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

Byloje pateikti VMI duomenys apie fizinį asmenį rodo, kad apeliantas nuo 2012-10-21 savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs – (duomenys neskelbtini) (b.l. 15), kitų duomenų apie apelianto gyvenamąją vietą ar asmenis kuriems gali būti įteiktas paminėtas dokumentas nepateikta. Todėl dėl šios priežasties nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad VMI sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo nebuvo siųstas apeliantui.

Teismo vertinimu, apeliantas būdamas mokesčių mokėtoju, turi pareigą, apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimo adresą nedelsdamas pranešti VMI. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad VMI Sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išsiuntus paskutiniu žinomu apelianto adresu ir jam nepatikslinus gyvenamosios vietos ar veiklos adreso, kuriais reikalui esant VMI gali pateikti reikiamus dokumentus apeliantui, visos pašto siuntos neįteikimo pasekmės teka jam pačiam.

Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pašto siunta su VMI Sprendimu dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, laikytina įteikta tinkamai. Dėl to apelianto argumentas, kad įteikiant VMI Sprendimą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo buvo pažeistos CPK normos reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą, pripažintinas nepagrįstu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad Sprendimo išsiuntimas ir įteikimas nepriskiriamas prie aplinkybių, kurias turi patikrinti, antstolis priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Tačiau bent kuriuo atveju antstolis turi tikrinti ar išieškotojas, šiuo atveju VMI yra įgijęs teisę į priverstinį skolos išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis D. N. v. antstolė A. M. ir kt. byloje Nr. 3K-3-18/2007; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis UAB ,,Rusteda“ v. antstolis D. S. ir kt. byloje Nr. 3K-3-127/2007. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimas L. S. individuali įmonė v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje Nr. A6-228/2007; 2008 m. spalio 3 d. nutartis Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. A. S., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje Nr. A756-875/2008).

Sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo priėmė specialus subjektas – VMI. Todėl sprendžiant klausimą dėl VMI sprendimo dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo ir dokumentų įteikimo, taikytinos Mokesčių administravimo įstatymo normos (toliau – MAĮ). Pagal MAĮ 152 straipsnio 2 d., mokesčių administratoriaus sprendimas gali būti apskųstas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad VMI Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos priteisimo iš apelianto M. P. buvo išsiųstas 2012-01-20 ir jam apie VMI reikalavimą buvo žinoma. MAĮ 164 straipsnio 3 d., nustatyta, nesant duomenų apie sprendimo įteikimą apeliantui dieną, skundo padavimo pradžia skaičiuojama pasibaigus 5 dienų darbo dienų terminui nuo registruoto laiško perdavimo paštui. Kadangi duomenų apie pašto siuntos įteikimą apeliantui nėra, darytina išvada, kad VMI pašto siutą įteikus paštui 2012-01-20, apeliantas skundą turėjo pareikšti iki 2012-02-14. Tačiau apeliantas mokesčių administratoriaus veiksmus apskundė tik 2012-05-02, praleidęs 20 dienų skundo padavimo terminą, t.y. mokesčių administratoriui įgijus teisę į priverstinį skolos išieškojimą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo spręsti, kad antstolis nepagrįstai priėmė vykdymui vykdomąjį dokumentą – VMĮ Sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininko (apelianto).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad teisinio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais priimant vykdyti VMI Sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš apelianto, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 337-338 straipsniais, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje pagal antstolio I. G. patvarkymą atsisakyti tenkinti pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio veiksmų, palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

Teisėjas Antanas Rudzinskas