Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Stankevičienės,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. P., R. V., K. S.-B., J. T. L., L. U., A. G., D. D., E. Š., A. C., A. M., I. I., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Tretieji suinteresuoti asmenys A. P., R. V., K. S.-B., J. T. L., L. U., A. G., D. D., E. Š., A. C., A. M., I. I. į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Byloje ginčijamas Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso komisijos 2022 m. gegužės 31 d. protokolu Nr. (1.3)VD-25 priimto sprendimo dėl konkurso į Vilniaus apygardos teismo veiklos teritoriją laimėtojų teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema ir jos įgyvendinimo sąlygos bei procedūros įtvirtintos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – VGTPĮ). Tarnybos pagrindinis tikslas – užtikrinti pirminės ir antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Siekdama įgyvendinti antrinės teisinės pagalbos teikimą, Tarnyba sudaro sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su advokatai, atrinktais konkurso būdu (VGTPĮ 17 straipsnio 1, 3 dalys). Konkursas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1R-169 (2022 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 1R-97 redakcija) patvirtintų Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso Nuostatų reikalavimais.

11. Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2022-03-29 Tarnyba paskelbė Konkursą. 2022-05-31 įvyko Konkursas, surašytas pretendentų vertinimo Komisijos protokolas Nr. (1.3)VD-25, kuriuo priimtas sprendimas dėl konkurso į Vilniaus apygardos teismo veiklos teritoriją konkurso laimėtojais paskelbimo Baudžiamosios teisės grupėje: 1. A. P., 2. R. V., 3. K. S.-B., 4. J. T. L., 5. L. U., 6. D. D., ir Civilinės teisės srities grupėje: 1. E. Š., 2. A. C., 3. A. M., 4. I. I.. Pareiškėjas, surinkęs nepakankamą balų skaičių ((duomenys neskelbtini) balo) ir nepaskelbtas laimėtoju, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas naikinti Konkurso Komisijos protokolo sprendimą dėl esminių procedūrinių pažeidimų.

12. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

13. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tai reiškia, kad ne kiekvienas procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės, todėl kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūrinio pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

Dėl Konkurso komisijos sudėties teisėtumo ir nešališkumo.

14. Konkurso komisijos sudėtis patvirtinta Teisingumo ministro 2022 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr.1R-191: V. R. – Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja (deleguota teisingumo ministro) (komisijos pirmininkė); dr. V. M. – Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, laikinai perkelta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismo teisėjo pareigas (deleguota Tarnybos) (komisijos pirmininko pavaduotoja); prof. dr. R. D. – advokatas (deleguotas Lietuvos advokatūros); E. M. – Šiaulių apygardos teismo teisėja (deleguota Tarnybos); dr. T. Ž. – Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas (deleguotas teisingumo ministro). Pagal Konkurso Komisijos 2022 m. gegužės 31 d. protokolą Nr. (1.3)VD-25 posėdyje 8.00 val. - 11.40 val. dalyvavo: komisijos pirmininkė V. R. (Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja); komisijos sekretorės L. T. (Tarnybos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė) arba T. M.-K. (tarnybos Bendrųjų reikalų skyriaus viešojo administravimo institucijos specialistė), komisijos nariai: dr. V. M. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja), E. M. (Šiaulių apygardos teismo teisėja), dr. T. Ž. (Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas). Nuo 12.55 val. posėdyje nedalyvavo komisijos narė dr. V. M..

15. Pareiškėjo teigimu, Komisijos posėdyje nebuvo išlaikyta pusiausvyra narius delegavusių institucijų atstovavimo bei diskriminaciniu lyčių lygybės aspektu.

16. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.

17. Pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo instituciniu ir/ar lyties pagrindu Konkurso komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių atžvilgiu. Tokiu būdu įrodinėjimo pareiga nepersikėlė atsakovui. Pripažintina, kad pareiškėjo teiginiai dėl diskriminacijos yra subjektyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįsti.

18. Pagal Nuostatų 16 punktą Konkursui vykdyti teisingumo ministro įsakymu iš 5 narių sudaroma Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso komisija (toliau – Konkurso komisija). Du atstovus į Konkurso komisiją deleguoja tarnyba ir teisingumo ministras, vieną – Lietuvos advokatūra. Konkurso komisijos pirmininką ir Konkurso komisijos pirmininko pavaduotoją iš Komisijos narių skiria teisingumo ministras. Komisijos veiklos forma yra posėdis. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 Konkurso komisijos nariai (20 punktas). Sprendimai priimami dalyvaujančių Konkurso komisijos narių paprastąja balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemiamas yra Konkurso komisijos pirmininko balsas (22 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatuose įtvirtintas tik minimalus būtinas komisijos narių skaičius teisėtumui užtikrinti. Nurodytas ne mažiau kaip trijų Konkurso komisijos narių dalyvavimas nėra siejamas su narius delegavusių institucijų atstovavimu, juolab, vieno ar kito atstovo privalomu dalyvavimu ir/ar deleguotų institucijų atstovavimo proporcingumo išlaikymu. Pareiškėjo argumentas dėl lyčių lygybės užtikrinimo ir/ar nesilaikymo Konkurso komisijos sudėties aspektu, nesant imperatyvaus reikalavimo įtvirtinimo teisės aktuose vertintinas kaip abstraktus. Tokiu būdu, pagal nustatytas aplinkybės, kai Konkurso komisijos posėdyje dalyvavo keturi iš penkių narių, pripažintina, kad posėdis vyko esant teisėtos sudėties Konkurso komisijai.

19. Pareiškėjas kėlė abejones dėl komisijos pirmininkės V. R. objektyvumo tuo pagrindu, kad yra dirbusi Tarnyboje, todėl galimai buvo suinteresuotas Konkurso rezultatais bei pareiškėjo atžvilgiu galėjo turėjo išankstinį nusistatymą.

20. Apribojimai asmenims būti komisijos nariais numatyti Nuostatų 23 punkte reglamentuojančiame, kad Konkurso komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ar kitais ryšiais, galinčiais kelti abejonių dėl Konkurso komisijos nario nešališkumo vertinant šį asmenį. Konkurso komisijos narys nedelsdamas privalo nusišalinti nuo šio asmens (ar visų konkurse dalyvaujančių asmenų) vertinimo. Apie nusišalinimą pažymima Konkurso komisijos protokole (23 punktas). Iki konkurso dienos asmuo gali pareikšti nušalinimą Konkurso komisijos nariams. Nušalinimas pareiškiamas raštu nurodant motyvus. Rašytinis pareiškimas dėl Konkurso komisijos narių nušalinimo pateikiamas Konkurso komisijos pirmininkui, o jo nesant – Konkurso komisijos pirmininko pavaduotojui. (24 punktas).

21. Bendra taisyklė, kad asmuo yra laikomas nešališku, kol nėra įrodyta priešingai, t. y. kol nėra nustatyta, kad veikdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nustatytoje situacijoje, parodė suinteresuotumą, priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių Konkurso komisijos nariai turėtų nusišalinti ar būti nušalinami, kai egzistuoja akivaizdžios aplinkybės, leidžiančios pagrįstai abejoti Konkurso komisijos narių šališkumu. Abejonės dėl Konkurso komisijos narių šališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, faktiniais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3473-662/2018).

22. Pareiškėjas iki Konkurso posėdžio bei konkurso interviu metu iki pradedant individualų vertinimą, pristačius Komisijos sudėtį komisijos sekretorei žodžiu pateiktą (Konkurso garso įrašo dėl pareiškėjo interviu dalis pateikta (duomenys neskelbtini)), nušalinimo Komisijos pirmininkei ir/ar kitam komisijos nariui (narei) nereiškė. Objektyvių duomenų ar įrodymų, kad Komisijos pirmininkė kaip nors (tiesiogiai ar netiesiogiai) darė įtaką komisijos darbui ar buvo suinteresuota konkurso rezultatais, neobjektyvi ar šališka pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pateikta. Vien ta aplinkybė, kad Komisijos pirmininkė (deleguota teisingumo ministro) ankstesniu laikotarpiu buvo susijusi darbo santykiais su konkrečia institucija (Tarnyba), nėra pakankamas pagrindas kilti interesų konfliktui. Pareiškėjo teiginiai, kad komisija šiuo aspektu galėjo būti neteisėtos sudėties ir/ar Komisijos pirmininkė buvo nešališka, yra atmestini. Pareiškėjo teiginiai, apie galimą Komisijos pirmininkės išankstinį nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu yra subjektyvi nuomonė, nepaneigianti subjektyvaus nešališkumo prezumpcijos nagrinėjamoje situacijoje. Pastebėtina, kad komisijos posėdžio protokolo ir individualaus vertinimo lentelių duomenimis pareiškėjo bendras balų vidurkis – (duomenys neskelbtini) balo, komisijos narių skirti iš esmės panašus vertinamieji balai: V. R. skyrė (duomenys neskelbtini) balus, dr. V. M. – (duomenys neskelbtini) balus, E. M. – (duomenys neskelbtini) balus, dr. T. Ž. – (duomenys neskelbtini) balus. Nesant kitų argumentų, pagrindo abejoti Komisijos pirmininkės objektyvumu nėra.

23. Pareiškėjas teigimu, kad Komisijos narės V. M. ir E. M. negalėjo dalyvauti Komisijoje vertinant pretendentę advokatę L. U. ir turėjo nusišalinti.

24. Trečiojo asmens L. U. interviu prieš pradedant individualų vertinimą pristačius Komisijos sudėtį komisijos sekretorei žodžiu nusišalinimų ir/ar nušalinimų nefiksuota (Konkurso garso įrašo dėl pareiškėjo interviu dalis pateikta (duomenys neskelbtini)).

25. Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu ir aiškinimu dėl Komisijos narių šališkumo (Sprendimo 18-19 punktai) aplinkybės, kad konkurso komisijos narys (nariai) dirbo kartu konkurse dalyvaujantis pretendentas (pretendentė) buvo susiję darbiniais santykiais ir kitais ryšiais (darbinė veikla Lietuvos Respublikos teismų sistemoje) su konkurse dalyvavusiu asmeniu, nesant kitokių aplinkybių (apie jų artimą draugystę, kitokius deklaruotus ar nedeklaruotus ryšius) nėra pagrindas kilti interesų konfliktui bei įpareigoti asmenį nusišalinti nuo dalyvavimo Konkurso komisijos veikloje, t. y. pretendentų ar konkretaus pretendento vertinimo pagal Nuostatų 23 punktą. Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų skaičių bei teisės srities specialistų ratą, darbo pobūdį (teisėjai, advokatai, prokurorai, notarai, antstoliai ir pan.), bendradarbiavimą vykdant tiesiogines funkcijas, vien šiuo pagrindu grindžiamas ryšys nesant kitų aplinkybių negali būti pagrindas abejoti atitinkamo asmens subjektyviu šališkumu. Pareiškėjo argumentai dėl komisijos narių V. M. ir E. M. šališkumo pretendentės L. U. atžvilgiu nėra pagrįsti ir įrodyti.

Dėl Konkurso vykdymo eigos pažeidimų

26. Pareiškėjo teigimu, Konkurso komisijos protokolinis sprendimas pripažinti laimėtojais naikintinas dėl procedūrinių pažeidimų, tuo pagrindu, kad Konkurso dalyviai nebuvo supažindinti su vertinimo metodu bei vertinimo eiga, be kita ko, užduodami dviprasmiški ir nekonkretūs klausimai, kėlė abejonių ar dalyviams buvo užduodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, be kita ko, nebuvo supažindinti su Konkurso komisijos vertinimo rezultatais.

27. Lietuvos vyriausias administracinis teismas bylose, kuriose vertinamas asmens priėmimas į darbą konkurso būdu, pažymėjo, kad teismui nėra priskirta teisė vertinti Konkurso metu pretendentams užduodamų klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės susiję su sritimi, į kurią organizuojamas atitinkamas konkursas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013). Komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją spręsdami, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą. Vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, bet ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A858-1623/2012).

28. Konkurso tikslas įvertinti pretendentų gebėjimus teikti antrinę teisinę pagalbą ir jų privalumus (toliau ? vertinimas) (Nuostatų 30 punktas). Vertinimo kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia siekiant tinkamai teikti antrinę teisinę pagalbą, dalykinės bei asmeninės savybės, motyvacija nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą, advokato profesinės veiklos patirtis, patirtis teisės srityse, kuriose advokatas nori teikti antrinę teisinę pagalbą, patirtis teikiant teisines paslaugas specifinėse bylose, atstovaujant labiau pažeidžiamiems asmenims ar juos ginant (pavyzdžiui, vaikus, negalią turinčius asmenis, nukentėjusiuosius baudžiamosiose bylose), mokslinės veiklos, jeigu ją vykdo, rodikliai, kiti dalykiniai įgūdžiai, kurie gali būti naudingi teikiant antrinę teisinę pagalbą (Nuostatų 31 punktas). Taikomas interviu (struktūruoto ar pusiau struktūruoto individualaus pokalbio, per kurį pretendentams užduodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, paliekant galimybę užduoti tikslinamųjų klausimų, ar pateikiami pagrindiniai klausimai neatmetant galimybės užduoti papildomų klausimų) vertinimo metodas (Nuostatų 32 punktas). Vertinimo metodas ir eiga pristatoma pretendentui prieš individualų vertinimą (Nuostatų 33 punktas).

29. Byloje pateikti pareiškėjo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų interviu garso įrašai patvirtina, kad kiekvienas pretendentas po prisistatymo individualiai žodžiu komisijos sekretorės supažindintas su vertinimo metodu bei eiga (Konkurso garso įrašai pateikti (duomenys neskelbtini)). Be kita ko, iki Konkurso posėdžio kiekvienas pretendentas gautame kvietime dalyvauti Komisijos posėdyje informuotas apie vertinimo metodą ir vertinimo eigą (pranešinimas elektroniniu paštu ne vėliau kaip dvi savaitės iki nustatytos Konkurso datos pagal Nuostatų 28 punktas).

30. Tarnybos pateikto pretendentų, pripažintų laimėjusiais skundžiamu Komisijos sprendimu, interviu garso įrašai patvirtina, kad Komisijos nariai uždavė iš esmės analogiškus klausimus, susijusius tiesiogiai su advokato profesine veikla ir santykiu su klientu (advokato profesinės paslapties aspektu); valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įgyvendinimu pagal VGTPĮ (privalomas teikimas, išimtys, ES piliečių atvejais), advokato (gynėjo) vaidmuo (apeliaciniame procese baudžiamosiose bylose) bei išskirtinės bylos (klientai, praktinės situacijos), priklausomai nuo pretendentų individualių atsakymų, papildomai pateikti vienų ar kitų komisijos narių patikslinantys klausimai. Vien tai, kad formuluojant klausimus ir ar tikslinant pateiktus atsakymus praktinėmis situacijomis, su kuriomis pretendentai yra susidūrę, nėra pagrindas pripažinti, kad buvo taikytas kitas vertinimo metodas. Komisijos narių prisitaikymas (lankstumas) prie kiekvieno pretendento atsakymų ir jų paminėtų temų plėtojimą, užduodant patikslinančius klausimus, vėliau grįžtant prie pradinių klausimų, sudarė galimybes individualiai kiekvienam pretendentui atskleisti tiek asmenines, tiek profesines savybes. Teismo vertinimu, faktas, kad Komisijos nariai ne tik skaitė paruoštus visiems vienodus klausimus, bet juos tikslino bei plėtojo, atitiko Nuostatų 32 punkte įtvirtintą pretendentų vertinimo metodą, juolab, nepaneigė klausimų vienodumo ar lygiavertiškumo principo. Faktų, kad Konkurso metu pareiškėjui būtų sudarytos nelygios (ar blogesnės) sąlygos negu kitiems pretendentams nenustatyta. Duomenų, kad laimėtojais pripažinti pretendentai, surinkę pakankamą balų skaičių, iš anksto žinojo ir/ar galėjo susižinoti, kokie klausimai bus užduodami Konkurso metu, nėra.

31. Pareiškėjas akcentavo, kad nepalankius konkurso rezultatus galėjo įtakoti Tarnybai rašomi skundai dėl advokato darbo kokybės vertinimo. Pagal Nuostatų 31 punktą jeigu pretendentas anksčiau teikė antrinę teisinę pagalbą, komisijai tarnyba pateikia informaciją, susijusią su antrinės teisinės pagalbos teikimu (tiek, kiek tai nepažeidžia asmens duomenų teisinės apsaugos nuostatų ir advokato profesinės paslapties apsaugos). Konkurso komisija Konkurso metu neabejotinai buvo susipažinusi su tiek pretendentų pateiktais dokumentais, tiek Tarnybos nurodyta informacija, apie pretendentų darbinę veiklą.

32. Pagal Nuostatų 37 punktą kiekvienas Konkurso komisijos narys pretendentą vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Žemiausias įvertinimas yra 1 balas, aukščiausias – 10 balų. Kiekvienas Konkurso komisijos narys pretendentams skirtus balus įrašo į Advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkurso vertinimo lentelę (2 priedas), kuri pridedama prie protokolo. Nuostatų 38 punktas kiekvienam pretendentui skirtus visų Konkurso komisijos narių balus sumuojami ir padalijami iš dalyvaujančių Konkurso komisijos narių skaičiaus, gaunamas balų vidurkis yra suapvalinamas iki šimtosios dalies ir įrašomi į Pretendentų vertinimo suvestinę lentelę, kuri yra sudedamoji protokolo dalis. Nuostatų 39 punktas – laimėjusiais konkursą laikomi pretendentai, gavę didžiausią galutinį rezultatų įvertinimą, tačiau ne mažiau kaip 7 balus. Nuostatų 40 punktas suskaičiavus vertinimo rezultatus, pakviečiami vertinime dalyvavę pretendentai ir Komisijos pirmininkas juos supažindina su vertinimo rezultatais.

33. Pažymėtina, kad Nuostatuose nėra įtvirtinta pretendentų vertinimo metodika (konkretūs kriterijai (kokia vertinimo dalis tenka interviu metu pateiktiems atsakymams ir/ar atitinkamai dalis – duomenims apie pretendento darbinę veiklą (stažas, gauti skundai ir pan.). Komisijos nariai savo nuožiūra sprendė, kas lemia pretendentų profesinę patirtį ir jų dalykines savybes. Būtent objektyvių duomenų pagrindu susidaryta subjektyvi nuomonė leidžia konkurso komisijos nariams priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl pretendentų ir balsuojant objektyviai išreikšti savo požiūrį dėl jų tinkamumo nurodant konkretų įvertinimą.

34. Pareiškėjas į Komisiją dėl Tarnybos pateiktų duomenų pagal Nuostatų 31 punktą nesikreipė, Tarnyba į bylą nepateikė, todėl pareiškėjo abejonės dėl galimai nepalankaus vertinimo atmestinos kaip neįrodytos.

35. Byloje pateikti pareiškėjo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų interviu garso įrašai patvirtina, kad kiekvienas pretendentas individualiai žodžiu Komisijos sekretorės informuotas apie bendrą įvertinimą bei prašant pasirašyti Konkurso komisijos protokole apie supažindinimą (Konkurso garso įrašai pateikti (duomenys neskelbtini)). Be kita ko, pareiškėjui kreipęsis į Tarnybą dėl Komisijos posėdžio 2022 m. gegužės 31 d. protokolu Nr. (1.3)VD-25 priimto sprendimo dėl konkurso laimėtojų pateiktas nuasmenintas protokolas su atžymomis apie bendrus bei individualius įvertinimus.

Dėl Konkurso paskelbimo teisėtumo

36. Pareiškėjas kėlė abejones dėl Konkurso paskelbimo teisėtumo, tačiau reikalavimo įvertinti norminio administracinio akto teisėtumo nereiškė. Konkursas paskelbtas 2022 m. kovo 29 d. Tarnybos. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teisminių ginčų dėl Konkurso skelbimo teisėtumo nebuvo.

37. Norminio administracinio akto teisėtumas, kai tai susiję su individualiąja administracine, byla gali būti tiriamas, kai to prašo ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 straipsnio 1 dalis), arba, kai nagrinėdamas individualiąją bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 113 straipsnio 3 dalis), be kita ko, prašymu turi būti nurodyta pagrįsta abejonė atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Reikalavimo dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimo pareiškimas iš esmės atitinka skundo tikslinimą nauju reikalavimu ABTĮ 52 straipsnio prasme, kuriam taikytinos ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtintos skundų (prašymų) priėmimo taisyklės. Įvertinus tai, kad prašymų dėl skundo papildymo naujais reikalavimais, kaip tai numato ABTĮ 81 straipsnio 6 dalis, nebuvo pareikšta, bei tai, kad bylos nagrinėjimo dalykas pagal pareikštus skundo reikalavimus buvo vertinamas Konkurso rezultatų pagrįstumas ir teisėtumas, pagrindo spręsti dėl Konkurso paskelbimo teisėtumo nėra (ABTĮ 81 straipsnio 9 dalis, 113 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje dalyvaujančių šalių procesinės padėties

38. Administracinio ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas (ABTĮ 46 straipsnio 1 dalis). administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos) (ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis).

39. Pareiškėjo teigimu, Komisija, vykdžiusi Konkursą, turėjo būti byloje įtraukta į administracinį procesą kaip atsakovė, juolab, atsakovu byloje įtraukta – Tarnyba, nurodė, kad nėra tinkama ginčo, kilusio dėl Komisijos sprendimo, šalis, nepagrįstai įtraukta atsakove.

40. Atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3618-756/2017). Pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą reikalavimą (skundą, prašymą, pareiškimą), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje.

41. Nagrinėjamo ginčo aspektu, tam kad būtų nustatytas tinkamas atsakovas byloje, būtina nustatyti ir įvertinti, kokio materialinio teisinio santykio pagrindu kilęs ginčas, kas yra materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, bei kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą pareiškėjo skundą.

42. Pareiškėjas ginčija advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, Konkurso organizavimo ir vykdymo teisėtumą.

43. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą užtikrina Tarnyba (VGTPĮ 9 straipsnio 2 dalis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148 (toliau – Tarnybos veiklos Nuostatai)). Tarnyba yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu (Tarnybos veiklos nuostatų 1-5 punktai). Tarnyba, siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, sudaro sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su advokatai, atrinktais konkurso būdu (VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Konkurso nuostatus, suderinęs su Lietuvos advokatūra, tvirtina teisingumo ministras. (VGTPĮ 17 straipsnio 3 dalis). Konkursą skelbia, organizuoja ir vykdo Tarnyba (Nuostatų II skyrius).

44. Tarnyba, priimdamas galutinį sprendimą, dėl sutarties teikti antrinę teisinę pagalbą sudarymo su konkurse pripažintais laimėjusiais, įgyja pagal įstatymą vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 20 punktas), todėl pagrįstai, kaip viešojo administravimo subjektas, į bylą patraukta atsakove.

45. Pažymėtina, kad Konkurso komisija nėra viešojo administravimo subjektas pagal VAĮ 2 straipsnio 20 punktą, buvo sudaryta tik konkrečiam veiksmui atlikti, t. y. organizuoti Tarnybos paskelbtą advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, konkursą ir neturi juridinio asmens statuso, todėl neturėjo būti traukiama į bylą dalyvaujančiu asmeniu, juolab, kaip pareiškėjas nurodė – atsakove.

46. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Konkurso organizavimo ir vykdymo pažeidimų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą panaikinti konkurso komisijos 2022 m. gegužės 31 d. protokolu Nr. (1.3)VD-25 priimtą sprendimą dėl konkurso į Vilniaus apygardos teismo veiklos teritoriją laimėtojų , nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

47. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl nėra pagrindo spręsti dėl teismo išlaidų atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.