Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-01-28 · Administracinė byla Nr. I-478-243/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-28
Bylos Nr.
I-478-243/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01746-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-478-243/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01746-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.16.4; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjui A. R., pareiškėjo atstovei Lietuvos policijos sąjungos atstovei M. B., atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Aidui Šlečkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2015-08-25 įsakymo Nr. 30-TE-1237, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. R. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) viršininko 2015-08-25 įsakymą Nr. 30-TE-1237 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas. Prašyme nurodo, kad tarnybinė nuobauda paskirta už aplaidų tarnybinių užduočių atlikimą. Tarnybinio patikrinimo 2015-08-13 išvadoje Nr. 30-IS-104 konstatuota, jog jis su R. K. 2015-07-14 dirbdami ekipaže AP Vingis 2 tarnybos metu nuo 2.15 val. iki 3.58 val. tarnybos vietoje – pagal užduotį maršrute Gargždai, Klaipėdos g. (savivaldybės aikštė), be tarnybinio būtinumo buvo stovinčiame tarnybiniame automobilyje ir tokiu būdu aplaidžiai atliko pareigas, nusišalino nuo pagrindinių policijos uždavinių atlikimo, nevykdė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų reikalavimų, nesilaikė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 punkto, 4.6, 4.8, 4.9 punktų, Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punkto, 21 punkto, Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2008-11-13 įsakymu Nr. 30-V-111 patvirtintų Klaipėdos apskrities VPK vidaus tvarkos taisyklių 7, 12, 13, 16 punktų bei Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2013-12-20 įsakymu Nr. 30-V-982 patvirtinto Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės specialisto pareigybės aprašymo 7.1 – 7.4, 7.10, 7.12 punktų reikalavimus ir tarnybos drausmę. Pareiškėjas nesutinka su jam reiškiamais kaltinimais ir argumentuoja, jog tarnybinio patikrinimo metu nesurinkta duomenų apie jo netinkamą pareigų atlikimą, o remtasi tik dviejų pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Teigia, jog tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai, neišsamiai, nesilaikant procedūrinių reikalavimų. Argumentuoja, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje neanalizuoti tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Nurodo, jog tarnybinio patikrinimo išvados teiginys, jog tarnybiniame automobilyje buvo nesant būtinumo, neatitinka tikrovės. Pareiškėjo teigimu, pagal tarnybos užduotį apie 02.15 val. atvyko į Gargždų ligoninės automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje stovėjo automobilis Mersedes Benz, jame sėdėję jaunuoliai triukšmavo, todėl juos įspėjo, kad netriukšmautų ir nešiukšlinų, tačiau jaunuoliai ginčijosi, nesutiko su pastabomis, nesiskirstė, todėl buvo tikimybė, kad jie ir toliau triukšmaus. Teigia, jog su kolega nutarė stebėti jaunuolius. Nurodo, jog jaunuoliams išvykus iš aikštelės, toliau vykdė užduotyje nurodytas funkcijas - stebėjo teritoriją, pravažiuojančias transporto priemones, periodiškai išlipdavo iš automobilio kilus įtarimui dėl galimų viešosios tvarkos pažeidimų. Pažymi, kad nakties metu užduotyje nurodytoje vietoje, tai yra Gargždų ligoninės automobilių stovėjimo aikštelėje paprastai nebūna asmenų ar automobilių, tuo labiau - įtartinų transporto priemonių, todėl visą laiką būti ne automobilyje nebuvo objektyvių priežasčių. Nurodo, jog atpažino automobiliu be skiriamųjų ženklų atvažiavus pareigūnus I. L. ir V. C., tačiau stabdyti jų automobilį neturėjo teisinio pagrindo ir jų nestabdė. Argumentuoja, jog tinkamai vykdė paskirtą užduotį ir pareigas, t.y. stebėti teritoriją užkardant nusikalstamas veikas, sulaikyti įtariamus asmenis, kilus įtarimui dėl nusikalstamos veikos - pranešti kriminalinei policijai; užkardyti viešosios tvarkos pažeidimus, atkreipti dėmesį asmenis galimai vartojančius alkoholinius gėrimus, ypač nepilnamečius, taikyti ATPK numatytas poveikio priemones arba pranešti Prevencijos poskyrio pareigūnams; padaugėjus vagystėms iš automobilių ypatingai atkreipti dėmesį į automobilių stovėjimo aikšteles, ypač namų vidiniuose kiemuose pagal užduotyse nurodytą maršrutą; fiksuoti automobilius, esančius stovėti draudžiančių ženklų galiojimo zonoje; stabdyti įtartinas transporto priemones, esant įtarimui dėl nusikalstamų veikų ar administracinės teisės pažeidimų - fiksuoti ir nustatyti juose esančius asmenis, vykdyti akcizinių prekių kontrolę, Kaliningrado tranzito kontrolę. Teigia, jog užduotyje nebuvo nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos jis turėjo atlikti, todėl jam nesuprantama, kokiu pagrindu konstatuoti išvadoje nurodytų bendro pobūdžio teisės aktų pažeidimai ir kaip jis juos pažeidė. Argumentuoja, jog paskirta nuobauda per griežta. Pažymi, jog nebuvo supažindintas su naujos redakcijos Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatomis, draudžiančiomis būti stovinčiame automobilyje, taip pat teigia, kad jam nebuvo žinoma apie tai, kad 2015-08-07 Kriminalinės ir Viešosios policijos vadovų pasitarime nutarta, jog pareigūnų buvimas komisariato patalpose ir tarnybiniuose automobiliuose be tarnybinio būtinumo bus laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Pažymi, jog šis nutarimas priimtas po 2015-07-14, t.y. po kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimą. Argumentuoja, jog išvadoje nurodyta, ar buvo atliekamas viešas, ar neviešas policijos patrulių veiklos patikrinimas, neaišku, kodėl užfiksavus galimai jo daromą pažeidimą, buvo leista tai daryti nuo 02.15 val. iki 03.58 val.

Pareiškėjas ir jo atstovė prašo prašymą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog atliekant tarnybinį patikrinimą ir skiriant pareiškėjui nuobaudą atliktos procedūros, laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos, išsamiai išsiaiškintos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, atsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, surinkti liudytojų parodymai, paaiškinimai, kita objektyviam tyrimui reikalinga informacija, nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai ir patvirtinta išsami ir motyvuota 2015-08-13 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-104. Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punktu tarnybinis patikrinimas pradėtas 2015-07-14 gavus Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės vado tarnybinį pranešimą apie netikėto patikrinimo rezultatus, ir pavedus Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro viršininkui jį atlikti. Argumentuoja, jog tyrimo metu nustatyta, kad 2015-07-14 nuo 2.15 val. iki 3.58 val. ekipažo AP Vingis 2 (pareigūnai A. R. ir R. K.) automobilis ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo aikštelėje prie Gargždų ligoninės (Tilto g. 1, Gargždai. Klaipėdos r.). Nurodytu laiku policijos pareigūnai iš tarnybinio automobilio neišlipo, t. y. neatliko tokių veiksmų (neveikė), kokių tuo metu iš jų reikalavo galiojantys jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Teigia, jog pareiškėjo 2015-07-23 paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo nenurodytas nei vienas svarbus faktas ar aplinkybė, pateisinanti jo padarytą tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į sunkinančią aplinkybę, jog pareiškėjas turėjo galiojančią nuobaudą. Argumentuoja, jog pareigūnų patikrinimas atliktas teisėtai ir pagrįstai, nes Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2015-07-13 įsakymu Nr. 30-TE-981 „Dėl pavedimo dirbti viršvalandžius“ pavedė Patrulių rinktinės vadui I. L. ir Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo, ginkluotės ir specialiųjų priemonių apskaitos grupės specialistui V. C. 2015-07-14 nuo 2.00 val. iki 8.00 val. dirbti viršvalandžius, kad būtų patikrintas Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų pasiruošimas tarnybai ir funkcijų vykdymas, o 2015-02-23 įsakymu Nr. 30-IL-2693 patvirtintas 2015 metų patikrinimų (tikslinių, netikėtų, nuotolinės apklausos) planas (patikslintas). Teigia, jog 2014-01-24, 2014-02-20, 2014-04-17, 2015-04-23, 2015-07-23 tarnybinių mokymų metu analizuotos ir aptartos Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2013-12-27 įsakymu Nr. 30-V-984 patvirtintos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus ir struktūrinių policijos komisariatų operatyvaus valdymo padalinių vidaus tvarkos taisyklės, kurių 32 punkte nurodyta, jog OVG priskirtas automobilis naudojamas darbui mobiliame patruliniame ekipaže, todėl patrulinio ekipažo pareigūnai patruliavimo metu privalo laikytis Policijos patrulio veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-16 įsakymo Nr. 5-V-673 reikalavimų (b.l. 11-13).

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) viršininko 2015-08-25 įsakymo Nr. 30-TE-1237 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo A. R. paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (redakcija, galiojanti nuo 2013-12-30) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (2013-08-23 redakcija Nr. 1V-720, galiojusi nuo 2015-04-03 iki 2016-01-01). Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Tai reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008-02-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas (tarnybinis patikrinimas) (Statuto 26 straipsnio 7 dalis) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiantis skiriama tarnybinė nuobauda, teismų praktikoje vertinama kaip individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą motyvuojamoji dalis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-354/2014, 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-278/2014). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių ir tik išvadoje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir teisinės aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrins tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertins pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui drausminę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2012-02-10 Nr. A756-156/2012, 2011-09-22 Nr. A62-2207/2011, 2011-02-17 Nr. A62-773/2011, 2009-09-21 Nr. A438-1112/2009, 2006-12-04 Nr. A6-2160/2006 ir kt.). Tačiau toks įrodinėjimo naštos perkėlimas darbdaviui negali būti aiškinamas kaip absoliučiai eliminuojantis tarnautojo pareigą teikti argumentus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti tiek patį pažeidimą, dėl to kilusias pasekmes, tiek asmens kaltę, bei argumentus, pagrindžiančius jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir švelnesnės nuobaudos taikymą. Atitinkamą atsakomybėn traukiamo asmens aktyvumo laipsnį įrodinėjimo procese nulemia pati tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės numato valstybės tarnautojo galimybę aktyviai dalyvauti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje (2013-02-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenų ir faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pagal Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės vado 2015-07-14 tarnybinį pranešimą Nr. 30-IL-9476 pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjui 2015-07-23 pasirašytinai įteiktas 2015-07-17 pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 30-PR1-46 ir pasiūlyta pateikti paaiškinimą iki 2015-07-24. Nurodyti veiksmai atlikti Aprašo 6, 20 punktuose nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjas 2015-07-23 pateikė paaiškinimą (tarnybinį pranešimą). Konstatuotina, jog pareiškėjui sudarytos galimybės teikti paaiškinimus, įrodymus, jo teisės šiuo požiūriu nebuvo pažeistos. 2015-08-13 surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-104, tą pačią dieną ji patvirtinta ir 2015-08-25 priimtas ginčijamas įsakymas Nr. 30-TE-1237, kuriuo paskirta nuobauda, su kuriuo pareiškėjas supažindintas pasirašytinai 2015-09-04 (Aprašo 24.1, 28, 31, 32 punktai). Tarnybinio patikrinimo procedūra atlikta nepažeidžiant Aprašo reikalavimų. Konkrečių procedūrinių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimą ir skiriant nuobaudą nenurodo ir pareiškėjas.

Ginčijamu atsakovo 2015-08-25 įsakymu Nr. 30-TE-1237 pareiškėjui tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas buvo paskirta atsižvelgiant į 2015-08-13 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-104. Iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, jog pareiškėjui formuluojamo kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimą apimtį sudaro tai, jog Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės specialistas A. R. 2015-07-14 dirbdamas ekipaže AP Vingis 2 tarnybos metu nuo 2.15 val. iki 3.58 val. tarnybos vietoje – pagal užduotį maršrute Gargždai, Klaipėdos g. (savivaldybės aikštė), be tarnybinio būtinumo buvo stovinčiame tarnybiniame automobilyje. Pareiškėjui reiškiamas kaltinimas pažeidus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-14 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (įsakymo 2015-01-08 įsakymo Nr. 5-V-13 redakcija) 20.7 punkto draudimą tarnybos metu be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas. Duomenų, kad 2015-07-14 būtų nepalankios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas, byloje nėra. Tokių argumentų nekelia ir pareiškėjas. Byloje nekyla ginčo dėl faktinių aplinkybių ir pareiškėjas pripažįsta, jog nurodytu laiku buvo tarnybiniame automobilyje. Pareiškėjas yra Operatyvaus valdymo grupės specialistas, tačiau nagrinėjamu atveju taikytini Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimai, nes jis patrulių veiklos užduotis atliko. Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2015-07-13 informacinio biuletenio (užduoties) matyti, jog pareiškėjui suformuluota užduotis 2015-07-14 nuo 02.20 val. iki 05.00 val. stebėti teritoriją užkardant nusikalstamas veikas, sulaikyti įtariamus asmenis, kilus įtarimui dėl nusikalstamos veikos – pranešti kriminalinei policijai; užkardyti viešosios tvarkos pažeidimus, atkreipti dėmesį į asmenis galimai vartojančius alkoholinius gėrimus, ypač nepilnamečius, taikyti ATPK numatytas poveikio priemones arba pranešti Prevencijos poskyrio pareigūnams; stabdyti įtartinas transporto priemones, esant įtarimui dėl nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų – fiksuoti ir nustatyti juose esančius asmenis, vykdyti akcizinių prekių kontrolę, Kaliningrado tranzito kontrolę. Užduoties vykdymo vieta – Klaipėdos g. (savivaldybės aikštė), Gargždai. Iš užduoties matyti, jog pareiškėjui nurodytu laiku iš esmės pavesta vykdyti policijos patrulio funkcijas ir šios aplinkybės pareiškėjas neneigia. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog žinojo Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimą be tarnybinio būtinumo nebūti tarnybiniame automobilyje ir suvokė, jog užduoties vykdymo metu turėjo šio reikalavimo laikytis. Nors su šiuo reikalavimu pareiškėjas nesupažindintas pasirašytinai, tačiau pripažino, kad buvo organizuojami mokymai ir aptarimai, kurių metu aiškinta nustatyta tvarka. Tokias pačias faktines aplinkybes parodė ir liudytoju apklaustas su pareiškėju 2015-07-14 ekipaže dirbęs R. K.. Liudytojas V. C., dalyvavęs patikrinime, parodė, jog aikštėje pamatė stovintį policijos tarnybinį automobilį su šviesomis, jame sėdėjo pareigūnai. Dėl šios priežasties su viršininku I. L.pradėjo juos stebėti, vėliau sustabdė, patikrino dokumentus. Kitų nagrinėjamai bylai aktualių aplinkybių liudytojas neprisiminė, negalėjo nurodyti, nei kur, nei kuriuo metu sustabdė ekipažą, nei kokias pastabas pareiškė. Liudytoja G. B., parengusi pareiškėjui užduotį, parodė, jog užduotys pareigūnams paprastai būna standartinės, apibrėžtas užduoties maršrutas ir vieta, laikas, būna nurodyta judėti gatvėmis arba stovėti konkrečioje vietoje. Parodė, jog pareiškėjui buvo nurodyta stovėti prie savivaldybės aikštės Klaipėdos gatvėje, Gargždų m. Patvirtino, jog pareiškėjas nebuvo raštu supažindintas su Patrulių veiklos instrukcijos reikalavimu be tarnybinio būtinumo nebūti automobilyje, tačiau parodė, jog žodžiu šis reikalavimas buvo išaiškintas ir pareiškėjui žinomas. Pareiškėjui pripažįstant šias aplinkybes, konstatuotina, jog nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl tarnybinio nusižengimo sudėties elemento – objektyviosios pusės – nebuvimo jo veikoje. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog pareiškėjo veikoje buvo formali jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, t.y. pareiškėjas pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.7 punkto draudimą. Tačiau teismas nesutinka su pareiškėjui reiškiamo kaltinimo apimtimi. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas netinkamai vykdė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, pagal kurį valstybės tarnautojai privalo laiku ir tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, jog policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais, 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų, įtvirtinančių pagrindinius policijos uždavinius, tarp kurių - viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas ir saugaus eismo priežiūra, reikalavimus, nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtintame Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 punkto, nurodančio, jog tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo, 4.6, 4.8, 4.9 punktų, pagal kuriuos policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo (4.6 punktas), veikti sąžiningai, su pagarba visuomenei, įvertinti situacijas, kai susiduriama su labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėmis (4.8 punktas), būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų (4.9 punktas), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-14 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (įsakymo 2015-01-08 įsakymo Nr. 5-V-13 redakcija) 20.7 punkto, pagal kurį policijos patruliui tarnybos metu draudžiama be tarnybinio būtinumo būti stovinčiame tarnybiniame automobilyje, išskyrus išimtinius atvejus, kai yra ypač nepalankios, ekstremalios oro sąlygos ar vykdomas neviešas patruliavimas, 21 punkto, Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2008-11-13 įsakymu Nr. 30-V-111 (2014-05-21 įsakymo Nr. 30-V-449 redakcija) patvirtintų Klaipėdos apskrities VPK vidaus tvarkos taisyklių 7 punkto, numatančio, kad darbuotojai turi laikytis Klaipėdos apskrities VPK ar individualiai darbuotojui nustatyto darbo laiko režimo, 12 punkto, pagal kurį darbuotojai privalo sąžiningai ir dorai atlikti savo pareigas, 13 punkto, jog darbuotojai privalo laiku ir tinkamai atlikti savo tiesioginio vadovo, Klaipėdos apskrities VPK viršininko, jo pavaduotojų, kitų įgaliotų pareigūnų nurodymus ir pavedimus, laikytis tarnybos ir darbo drausmės, 16 punkto, pagal kurį darbuotojai privalo laikytis tarnybinės etikos reikalavimų, Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2013-12-20 įsakymu Nr. 30-V-982 patvirtinto Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės specialisto pareigybės aprašymo 7.1 punkto, pagal kurį specialistas asmeniškai atsako už jam pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą. Be šiame pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdo ir kitais teisės aktais nustatytas operatyvaus valdymo padalinio funkcijas ir uždavinius; 7.2 punkto, pagal kurį atlieka mobiliojo operatyvaus valdymo padalinio funkcijas; 7.3 punkto, pagal kurį vadovauja Klaipėdos rajono PK VPS OVG pamainos pareigūnams ir atsako už jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, 7.4 punkto, pagal kurį užtikrina Klaipėdos rajono PK policijos pajėgų operatyvų reagavimą į gautą informaciją apie įvykius ir nusikalstamas veikas, prireikus pradeda ikiteisminį tyrimą, 7.10 punkto, pagal kurį policijos vardu nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas, 7.12 punkto bei pažeidė tarnybos drausmę. Teismo vertinimu, iš pareiškėjui reiškiamo kaltinimo apimties šalintinas kaltinimas pažeidus Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.8, 4.9 punktų, Klaipėdos apskrities VPK vidaus tvarkos taisyklių 7 punkto, pareigybės aprašymo 7.3 punkto, 7.4 punkto, 7.10 punkto reikalavimus. Nurodytose nuostatose įtvirtinti arba bendrieji principai (Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.8, 4.9 punktai), susiję su pagarba žmogaus teisėms, humanizmu, prievartos naudojimu išimtiniais atvejais bei profesinio vardo saugojimu, objektyvių sprendimų priėmimu, arba nuostatos, susijusios su darbo laiko režimu (vidaus tvarkos taisyklių 7 punktas), vadovavimu pamainos pareigūnams ir atsakomybe už jų darbą, operatyvų reagavimą į gautą informaciją apie įvykius ir nusikalstamas veikas, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimu, nuobaudų skyrimu (pareigybės aprašymo 7.3, 7.4, 7.10 punktai). Nei byloje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų neužtikrinęs žmogaus laisvių ir teisių, rodęs joms nepagarbą, naudojęs prievartos priemones, elgęsis taip, kad būtų pažemintas pareigūno vardas ir pan., taip pat nėra duomenų, kad būtų nesilaikęs nustatyto darbo laiko režimo, nevadovavęs pamainos pareigūnams, nereagavęs į gautą informaciją apie įvykius, nenagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų bylų ir neskyręs nuobaudų, todėl nėra teisinio pagrindo inkriminuoti jam minėtų teisės normų pažeidimus. Pažymėtina, jog pareiškėjui reiškiamas kaltinimas ir pažeidus Policijos patrulių veiklos instrukcijos 21 punktą ir pareigybės aprašymo 7.12 punktą, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje plačiau neaptarta, nei ką šios teisės normos reglamentuoja, nei, kaip jų reikalavimus pažeidė pareiškėjas. Įvertinus nurodytų teisės normų turinį (Policijos patrulių veiklos instrukcijos 21 punktas įtvirtina patrulių pareigas ypatingą dėmesį skirti sektoriaus biuletenyje nurodytoms kriminogeninėms, rizikos zonoje esančioms vietoms, pastebėjus įtartinai besielgiančius asmenis išsiaiškinti tokio jų elgesio tikslus, bendrauti su visuomenės atstovais, teikti informaciją ir patarimus asmenims, ypač vienkiemių, kaimo vietovių gyventojams, apie patruliavimo sektoriuje esamą kriminogeninę būklę ir nusikalstamumo prevencijos galimybes, pranešti budėtojui išgirdus įtartiną triukšmą, signalizaciją, pamačius dūmus ir pan., pareigybės aprašymo 7.12 punktas nustato funkciją vykdyti Klaipėdos rajono PK pastatų ir teritorijos apsaugą) matyti, jog jos nesusijusios su pareiškėjo padarytu pažeidimu. Visa ši nurodyta kaltinimo apimtis nepagrįsta, todėl šalintina iš bendrosios kaltinimo apimties, atsižvelgiant į darbdavio pareigą pagrįsti ir įrodyti darbuotojui reiškiamą kaltinimą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog vadovaujantis Kriminalinės ir Viešosios policijos vadovų 2015-08-07 pasitarimo protokolo Nr. 5-P1-372 1.10 punktą pareigūnų buvimas komisariato patalpose ir tarnybiniuose automobiliuose be tarnybinio būtinumo laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Pripažintini pagrįstais pareiškėjo argumentai dėl nurodytos nuostatos netaikymo jo atžvilgiu. Protokolinis nutarimas priimtas po tarnybinio nusižengimo padarymo, todėl nagrinėjamu atveju netaikytinas.

Vertinant pareiškėjo argumentus, kad jam paskirta per griežta nuobauda, pažymėtina, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (2009-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013, 2015-05-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1941-520/2015). Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumas (disproporcija), ir kad taip nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, LVAT 2013-03-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-109/2013, 2012-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012, 2012-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-357/2012, 2015-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3636-146/2015 ir kt.). Pažymėtina ir tai, jog administracinis teismas nagrinėdamas administracinį ginčą neperima viešojo administravimo funkcijų ir nesprendžia tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimų. Teismas pagal kompetenciją tikrina ar tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, o nustatęs, kad tarnybinė nuobauda yra neproporcinga (per griežta) sprendžia dėl jos pakeitimo į švelnesnę (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012). Nuobaudos pakeitimą į švelnesnę teismas atlieka savo procesiniu sprendimu, o ne atitinkamai koreguodamas atsakovo individualų administracinį aktą (2015-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3636-146/2015).

Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas pripažino, jog griežta nuobauda paskirta dėl visuomenės reakcijos į policijos pareigūnų darbą ir jų daromus nusižengimus, tačiau iš atstovo paaiškinimų matyti, jog konkrečiai dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo piliečių skundų negauta. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skundžiamu įsakymu skirta nuobauda – griežtas papeikimas – laikytina neproporcinga padarytam pažeidimui, t. y. aiškiai per griežta. Pareiškėjo padarytas pažeidimas realių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad dėl to, jog pareiškėjas buvo tarnybiniame automobilyje, būtų kilusios neigiamos pasekmės, grėsmė viešajai tvarkai, saugumui ar pan. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-08-25 įsakymu Nr. 30-TE-1237 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ A. R. paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas keistina į tarnybinę nuobaudą papeikimą. Parenkant nuobaudos rūšį atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas turėjo paskirtą galiojančią tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti iš dalies pareiškėjo A. R. prašymą,

pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-08-25 įsakymu Nr. 30-TE-1237 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ A. R. paskirtą tarnybinę nuobaudą griežtą papeikimą į tarnybinę nuobaudą papeikimą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė