- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-18
- Bylos Nr.
- AS-122-552/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03826-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) išmokėti pareiškėjui vienkartinę pašalpą už 60 mėnesių (400 Eur x 60) 24 000 Eur; 2) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui 255 200 Eur skolą; 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių nustatyti pareiškėjui aukštos kategorijos specialisto vidutinio atlyginimo dydžio mėnesines išmokas – 1 100-1 800 Eur (teismo nuožiūra); 4) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių sumokėti delspinigius – 1 proc. nuo bendros skolos sumos 18 360 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad šioje byloje neginčija VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. rugpjūčio 8 d. Nr. (11.1) I-4901 ir 2017 m. spalio 3 d. Nr. (11.1) I-6096) sprendimų (toliau – ir sprendimai), tačiau prašė VSDFV Kauno skyrių įpareigoti atlikti veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 2 p.).
Teismas vertino, kad pareiškėjui teisines pasekmes iš esmės sukelia VSDFV Kauno skyriaus priimti sprendimai. Darė išvadą, kad ši administracinė byla teisminga ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
Pareiškėjas teismui išsiuntė el. paštu atskirąjį skundą (gautas 2019 m. gruodžio 2 d.) (b. l. 25-26) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties panaikinimo.
Teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2019 m. gruodžio 20 d. pašalinti atskirojo skundo trūkumus (b. l. 36-37), t. y. pateikti teismui tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą.
Pareiškėjas elektroniniu paštu 2019 m. gruodžio 19 d. pateikė teismui patikslintą atskirąjį skundą (b. l. 46-47), tačiau nustatytų atskirojo skundo trūkumų nepašalino, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo A. G. 2019 m. gruodžio 2 d. atskirąjį skundą laikė nepaduotu.
II.
Pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu bei nurodo su bylos nagrinėjimu iš esmės pirmosios instancijos teisme susijusias aplinkybes.
III.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2020 m. vasario 12 d. atidėjo bylos nagrinėjimą ir įpareigojo pareiškėją A. G. iki 2019 m. kovo 1 d. pateikti teismui 2019 m. gruodžio 31 d. atskirojo skundo originalą, pasirašytą pareiškėjo.
Pareiškėjas pateikė teismui atskirojo skundo originalą, pasirašytą pareiškėjo, todėl teisėjų kolegija laiko, jog buvę atskirojo skundo trūkumai yra ištaisyti ir bylą galima nagrinėti apeliacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo 2019 m. gruodžio 2 d. atskirąjį skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė pareiškėjo atskirąjį skundą laikyti nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas pateikė patikslintą atskirąjį skundą, tačiau nustatytų atskirojo skundo trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė tinkamai pasirašyto atskirojo skundo.
Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 152 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-464-520/2018).
ABTĮ aiškiai reglamentuoja tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui elektroniniu paštu pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties panaikinimo.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimų, 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2019 m. gruodžio 20 d. pateikti teismui tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą.
Nagrinėjamu atveju kilo klausimas, ar pareiškėjas iš tikrųjų tinkamai pateikė pirmosios instancijos teismui atskirąjį skundą, nes atskirasis skundas, gautas teisme, buvo pateiktas ne raštu ar naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu, o elektroniniu paštu.
Pagal bendrąją taisyklę, atskirieji skundai administraciniam teismui pateikiami raštu, pasirašyti jį teikiančio proceso dalyvio arba jo atstovo (ABTĮ 24 str. 1 d., 134 str. 4 d., 137 str., 151 str.). ABTĮ 134 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai apeliacinis skundas (šiuo atveju – atskirasis skundas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Apraše nustatyta, kad Procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), išskyrus šio aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus.
Iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad galiojantys teisės aktai nustato, jog procesiniai dokumentai elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis administraciniam teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu, o jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas (ABTĮ 23 str. 7 d.).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė elektroniniu paštu (.tif formatu), o ne naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu, o šio atskirojo skundo originalas pirmosios instancijos teismui per ABTĮ nustatytą terminą nebuvo pateiktas.
Pareiškėjo susirašinėjime minima 2019 m. gruodžio 8 d. išsiųsta pašto siunta Nr. RO181903187RU Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gauta 2019 m. gruodžio 19 d., tačiau joje buvo tik pareiškėjo pradinio skundo originalai lietuvių bei rusų kalbomis, kiti rašytiniai dokumentai ar jų kopijos, tačiau pareiškėjo atskirojo skundo originalas nebuvo pridėtas.
Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo 2019 m. gruodžio 2 d. paduotas atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Taigi, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo siūloma pašalinti atskirojo skundo trūkumus, kurie trukdė teismui išspręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties, teismas aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjui, kokie yra jo atskirojo skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. Pareiškėjas minėtoje nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė šio atskirojo skundo originalo, pasirašyto arba pateikto naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės nerealizavo ir neištaisė nurodytų atskirojo skundo trūkumų, todėl skundžiama 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi teismas pagrįstai pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu.
Pažymėtina, kad nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pašalinus skundo trūkumus vėl kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus skundui keliamus reikalavimus.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.