- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2A-38-828/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00197-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- V. D. T.
- Atsakovas
- A. B. M.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. T. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal V. D. T. ieškinį atsakovei A. B. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. D. T. prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei A. B. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą: 16896/33793 žemės sklypo, un. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas1), su jame esančiais statiniais : ½ gyvenamojo namo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kiemo rūsio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pirties, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ garažo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ viralinės, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas2), su jame esančiais statiniais : ½ ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ klėties, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ kiemo statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priskiriant juos ieškovei, už šį turtą iš ieškovės priteisti atsakovei 28 000 Eur kompensaciją, įpareigojant ją išmokėti per tris dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos, (ii) įpareigoti atsakovę išsikelti iš jos naudojamų ūkio pastatų per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, (iii) priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė siekia savo žemės sklypų dalį parduoti, o ieškovė realiai gyvena (duomenys neskelbtini) ir ūkininkauja, jai ūkininkaujant yra reikalingas visas turtas, abu žemės sklypai su visais ūkio pastatais. Todėl ieškovė prašo atidalinti jai atsakovės turto dalį ir įsipareigoja sumokėti teisingą rinkos kainą – 28 000 Eur dydžio kompensaciją per tris dienas po galimo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taip pat ieškovė nurodė, kad įsiteisėjus galimam teismo sprendimui, atsakovė turėtų atlaisvinti ūkinius pastatus, kuriais naudojasi pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką ir juos perduoti ieškovei. Tarp šalių yra susiklostę priešiški santykiai, šalys tarp savęs nebendradarbiauja, teismo sprendimus įgyvendina antstolių pagalba, todėl tikėtina, kad atsakovė, nesant atskiro įpareigojimo, neišsikels iš jai priskirtų naudotis ūkio pastatų, kurie šiuo metu yra jos rakinami.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 4 034 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir 8,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
4. Nustatė, kad V. D. T. ir A. B. M. po motinos E. M. mirties lygiomis dalimis paveldėjo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 6,6000 ha žemės sklypą bei gyvenamąjį namą su priklausiniais – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtimi unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais (šulinys, lauko tualetas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu V. D. T. pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį 6,6000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei į ½ dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių. A. B. M. pripažinta teisė be V. D. T. sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atlikus bendrai valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų tikslinimą, buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai ir įregistruoti VĮ Registrų centre, taip atsirado du turtiniai vienetai: 3,1536 ha dydžio žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. Žemės sklypas2), su jame esančiais ūkio pastatais ir kiemo statiniais, ir 3,3793 ha dydžio žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. Žemės sklypas1), su jame esančiu gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-754-212/2017, kuriuo A. B. M. reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo buvo atmestas, be kita ko, konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, jog iš šalims priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo yra suformuoti du žemės sklypai, turintys atskirus kadastrinius numerius, jie negali būti atidalinti. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-180-731/2018 ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-250-278/2019 nustatyta naudojimosi šiuo turtu tvarka.
5. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2A-754-212/2017) yra nustatyta, kad atsidalijimas natūra į du atskirus žemės sklypus nėra galimas. Ši aplinkybė turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Todėl šioje byloje spręstinas tik visiško atsidalijimo – vienam bendraturčiui priteisiant visą turtą, o kitam kompensaciją, klausimas. Nustatė, kad atsakovė nesutinka atsidalinti ieškovės prašomu būdu, ji taip pat pakeitė savo valią ir dėl jai priklausančių ½ dalių Žemės sklypo1 bei Žemės sklypo2 pardavimo ir šio turto parduoti nebeketina.
6. Nustatė, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-180-731/2018 ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-250-278/2019, be kita ko, ieškovė per du metus nuo sprendimų įsiteisėjimo (nuo 2019 m. balandžio 2 d.) įpareigota atlaisvinti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 411m, ir įsirengti atskirai tualetą, jai naudojimuisi skirtame žemės sklype. 2021 m. balandžio 24 d. antstolio pažymoje apie vykdymo eigą nurodyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0053/21/00387 raginimas įvykdyti teismo sprendimą skolininkei V. D. T. įteiktas, tačiau raginime nurodyti veiksmai neįvykdyti, skolininkė neatlaisvino ūkinio pastato, neįsirengė tualeto atskirai; antstolis 2021 m. gegužės 19 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-53-10251, jis kreipėsi į teismą dėl baudos už teismo sprendimo neįvykdymą skolininkei paskyrimo; vykdomojoje byloje Nr. 0053/21/00537 surašytas raginimas įvykdyti sprendimą, kuriuo skolininkė V. D. T. paraginta nedelsiant pašalinti mėšlo krūvą iš žemės sklypo, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini), iš šio žemės sklypo pašalinti šiltnamio griuvenas (pagalius/lentas), šakų krūvas, skudurus, šiukšles, leisti išieškotojai netrukdomai patekti į ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)H, ir raginta per 10 d. sumokėti atstovavimo išlaidų bei vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą, šis raginimas skolininkei taip pat įteiktas. Utenos apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi skyrė V. D. T. 150 Eur baudą už Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties neįvykdymą. Nutartis nėra įsiteisėjusi, nes buvo apskųsta atskiruoju skundu. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovei priskirtame naudotis žemės sklype esantis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei yra reikalingas, nes ten yra tvartas, kuriame ji laiko savo karves, tualeto negalėjo įsirengti dėl to, kad sklype nėra leidžiama nauja statyba, kadangi žemės sklypas patenka į Gražutės regioninį parką. Teismas sprendė, kad ieškovė nevykdo teismo sprendimų ir savo neveikimą pateisina savo poreikiais, taigi iš esmės teismo sprendimų ji nepripažįsta, dėl ko natūraliai kyla konfliktinės situacijos tarp bylos šalių.
7. Nustatė, kad ieškovė laiko tris karves, yra sudariusi su kooperatyvu „Pieno puta“ sutartį dėl pieno pardavimo. Taigi šie dokumentai patvirtina ieškovės teiginius, kad ji laiko gyvulius ir jai reikalingas tvartas. Tačiau šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismo, sprendžiant šalių ginčą dėl naudojimosi šalių žemės sklypais tvarkos nustatymo ir priimant atitinkamus procesinius sprendimus. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2018 m. lapkričio 14 d. sprendime, įvertinę aplinkybę, jog ieškovė atsakovei skiriamame naudotis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laiko gyvulius bei tai, kad gyvuliams laikyti reikia pritaikyti kitą pastatą, nustatė dviejų metų terminą šiems veiksmams atlikti. Ieškovė šios sprendimo dalies neįvykdė, ji teisme ir neneigė, kad toliau naudojasi atsakovei priskirtu naudotis ūkiniu pastatau (tvartu), o jai nė vieno iš priskirtų naudotis statinių nepritaikė savo ūkininkavimo reikmėms. Taigi nors ieškovės poreikis turėti tvartą objektyviai ir egzistuoja, ši aplinkybė teismų jau buvo įvertinta sprendžiant šalių tarpusavio ginčus ir išspręsta.
8. Teismas nenustatė, kad atsakovė įvairiais būdais ieškovei daro spaudimą perleisti jos turto dalį. Byloje nėra duomenų, kas 2017 m. sukėlė gaisrą, kurio metu sudegė gyvenamasis namas, kuriame gyveno ieškovė, taip pat nėra duomenų, kad tai tyčinis padegimas. Dėl to teismas neturi jokio pagrindo net pradėti svarstyti, ar tokiu būdu ieškovei daromas spaudimas perleisti jai priklausančią turto dalį. Tai, kad atsakovė ketino parduoti jai priklausančią turto dalį, nustatydama už parduodamą turtą kainą, kuri ieškovei nepasirodė tinkama, taip pat negali būti laikoma spaudimu ieškovei ar siekiu pasipelnyti ieškovės sąskaita. Atsakovė laisva disponuoti savo nuosavybe ir laisva nustatyti kainą, už kurią nori parduoti jai priklausantį turtą. Atsakovės nustatyta kaina – 38 000 Eur, yra artima kainai, kurią sutiko mokėti ir pati ieškovė paskutiniame teismo posėdyje (35 000 Eur). Ieškovės pateikta UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ atlikta bylos šalims priklausančio turto vertinimo ataskaita taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės nustatyta kaina už parduodamą turto dalį, yra pernelyg aukšta. Teismas sprendė, kad 38 000 Eur kaina, už kurią atsakovė siūlė ieškovei pirmumo teise pirkti jai priklausančią turto dalį, yra adekvati ir reali.
9. Teismas nenustatė atsakovės nesąžiningumo, nes atsakovė, kaip bendraturtė, pasiūlė ieškovei pirmumo teise pirkti jai priklausančią jų bendro turto dalį, vadinasi, įstatymines nuostatas įvykdė (CK 4.79 straipsnis), duomenų, kad siūloma kaina buvo neadekvati, byloje nėra.
10. Nustatė, kad atsakovė pakeitė savo valią ir nebeketina parduoti jai priklausančios ginčo turto dalies, ginčo turtą ji prižiūri, jame palaiko tvarką, šis turtas jai reikalingas, nes už deklaruotą plotą ji kiekvienais metais iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos gauna išmokas. Teismas sprendė, kad šalių dalys bendrame turte lygios, savo turto dalimi naudojasi tiek ieškovė, tiek atsakovė, nors ji (atsakovė) ten ir negyvena, dėl to jos dalies priteisimas ieškovei, atsakovei išmokant kompensaciją be atsakovės sutikimo, reikštų esminį atsakovės nuosavybės teisių suvaržymą. Todėl teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė V. D. T. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, tuo pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, būtent: 1) neįvertino, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimu, (civilinė byla Nr. e2A-754-212/2017) nustatyta, kad ginčo žemės sklypų dėl eilės apribojimų negalima tarp bendraturčių padalinti, o suformuoti šie du žemės sklypai yra nelygiaverčiai; 2) neįvertino, kad nustatyta naudojimosi tvarka atsakovei suteikia turtinį pranašumą prieš ieškovę bendro turto dalies pardavimo atveju; 3) nepakankamai atsižvelgė į ieškovės, kaip ūkininkės interesą, naudotis pilnai žemės sklypais ir ūkiniais pastatais; 4) nevertino atsakovės atšaukto pasiūlymo parduoti savo dalį turto ieškovei, ir pareiškimo, kad šis turtas tapo jai vėl reikalingas, kaip nesąžiningas piktnaudžiavimas savininko teisėmis; 5) neįvertino viensėdyje gyvenančios vienišos ieškovės sveikatai ir gyvybei kylančių rizikų, dėl ginčų tarp seserų ir tuo pagrindu kylančių trečiųjų asmenų grasinimų, siekiant priversti ieškovę atsisakyti ūkininkavimo ir pasitraukti iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Todėl mano, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. B. M. prašo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neįvertino Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2A-754- 212/2017) nustatytų aplinkybių, nes pirmosios instancijos teismas jas įvertino ir jomis vadovavosi. Ieškovė savo turtu visiškai nesirūpindavo, atsakovė nuolat rūpinosi turtu: siekė jį įteisinti, nustatyti naudojimosi tvarką, netgi siekė atidalinti. Teismas išsamiai vertino visas faktines aplinkybes ir tinkamai taikė teisės normas, todėl ieškinį pagrįstai atmetė. Nustatytos faktinės aplinkybės leido teismui padaryti teisingą išvadą, kad atsakovė yra turto savininkė, kuri turi teisę disponuoti savo turtu. Atsakovei turtas yra reikalingas, o piktybiškas ieškovės elgesys, trukdymas atsakovei naudotis jos turtu, nėra pagrindas tenkinti ieškinį, atsakovės turtą priteisti ieškovei, o atsakovei išmokėti ieškovės siūlomą neadekvačią kompensaciją.
Šalies argumentai
14. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į ieškovės kaip ūkininkės interesus, nes teismas dėl šių aplinkybių pasisakė. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl grasinimų, nes tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Apeliantės nepagrįsti kaltinimai atsakovės atžvilgiu kenkia atsakovės sveikatai. Byloje pateikta informacija, kad dėl visų neteisėtų, piktybiškų ieškovės veiksmų, žymiai blogėja atsakovės sveikata. Todėl atsakovė, saugodama savo sveikatą, negalėdama toliau pakelti šios įtampos ir spręsti klausimų, susijusių su jai priklausančio turto disponavimu, atsisako iš viso parduoti jai nuosavybės teisėmis priklausantį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės V. D. T. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Bylos duomenimis nustatyta, jog V. D. T. ir A. B. M. po motinos E. M. mirties lygiomis dalimis paveldėjo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) 6,600 ha žemės sklypą su statiniais. Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu V. D. T. pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį 6,6000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei į ½ dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių. A. B. M. pripažinta teisė be V. D. T. sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atlikus bendrai valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų tikslinimą, buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai ir įregistruoti VĮ Registrų centre. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-754-212/2017, kuriuo A. B. M. reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo buvo atmestas, be kita ko, konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, jog iš šalims priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo yra suformuoti du žemės sklypai, turintys atskirus kadastrinius numerius, jie negali būti atidalinti. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-180-731/2018 ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-250-278/2019 nustatyta naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarka. Ieškovė gavo atsakovės per notarą pateiktą 2021 m. kovo 15 d. pasiūlymą pirkti jos turto dalį už 38 000 Eur. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atidalinti turtą ir atsakovės dalį skirti jai, įsipareigodama už tai sumokėti 28 000 Eur kompensaciją. Pateikus ieškinį teismui atsakovė pareiškė, kad jai priklausančio turto dalies nebeparduoda, kad šis turtas tebėra jai reikalingas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė ieškinį tenkinti bei nurodė, jog turtu naudojasi tiek ieškovė, tiek atsakovė.
18. Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, neįvertino Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimu, (civilinė byla Nr. e2A-754- 212/2017) nustatytų aplinkybių, kad ginčo žemės sklypų dėl eilės apribojimų negalima tarp bendraturčių padalinti natūra, o suformuoti šie du žemės sklypai yra nelygiaverčiai; neįvertino, kad nustatyta naudojimosi tvarka atsakovei suteikia turtinį pranašumą prieš ieškovę bendro turto dalies pardavimo atveju. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
19. Priešingai negu nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atidalijimo, rėmėsi Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimu, (civilinė byla Nr. e2A-754- 212/2017), bei nurodė, jog yra nustatyta, kad atsidalijimas natūra į du atskirus žemės sklypus nėra galimas. Taip pat pažymėjo, jog ši aplinkybė turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl visiško atidalijimo – vienam bendraturčiui priteisiant visą turtą, o kitam kompensaciją. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių dalys bendrame turte yra lygios, įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatyta naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarka, todėl nepagrįstai apeliantė kelia naujus reikalavimus dėl šios tvarkos, nurodydama, kad nustatyta naudojimosi tvarka atsakovei suteikia turtinį pranašumą. Visos aplinkybės, reikšmingos nustatant naudojimosi tvarką, buvo įvertintos nurodytoje byloje.
20. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas nepakankamai atsižvelgė į ieškovės, kaip ūkininkės interesą, naudotis pilnai žemės sklypais ir ūkiniais pastatais. Priešingai negu nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji laiko karves, jai reikalingas tvartas. Tačiau pažymėtina, jog visos nurodytos apeliantės aplinkybės dėl jos ūkininkavimo, naudojimosi žeme bei joje esančiais pastatais jau buvo įvertintos teismo, sprendžiant šalių ginčą dėl naudojimosi šalių žemės sklypais tvarkos nustatymo ir priimant atitinkamus procesinius sprendimus. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2018 m. lapkričio 14 d. sprendime, įvertinęs aplinkybę, jog ieškovė atsakovei skiriamame naudotis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laiko gyvulius bei tai, kad gyvuliams laikyti reikia pritaikyti kitą pastatą, nustatė dviejų metų terminą šiems veiksmams atlikti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė šios sprendimo dalies neįvykdė, ji toliau naudojasi atsakovei priskirtu naudotis ūkiniu pastatau (tvartu), nė vieno iš jai priskirtų naudotis statinių nepritaikė savo ūkininkavimo reikmėms. Taigi kaip matyti, ieškovės poreikis turėti tvartą jau teismų buvo išspręsta ir pirmosios instancijos teismas tai pažymėjo.
21. Kita vertus, tai, kad ieškovė turi ūkinį suinteresuotumą pilnai naudotis žemės sklypais ir ūkiniais pastatais, nesudaro pagrindo priteisti ieškovei visą turtą, o atsakovei kompensaciją. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys įrodo, kad atsakovė taip pat turi suinteresuotumą naudotis ginčo turtu, nes ji už deklaruotą žemę kiekvienais metais iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos gauna išmokas, t. y. gauna papildomų pajamų. Taigi, abi ginčo šalys naudojasi savo turto dalimis, tiek ieškovei, tiek atsakovei yra reikalingas šis turtas. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog turto dalies priteisimas ieškovei, atsakovei išmokant kompensaciją be atsakovės sutikimo, reikštų esminį atsakovės nuosavybės teisių suvaržymą.
22. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas nevertino atsakovės atsisakymo parduoti jai priklausantį turtą. Priešingai, pirmosios instancijos teismas aiškiai sprendime nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog atsakovė nesutinka atsidalinti turto ieškovės prašomu būdu, ji taip pat pakeitė savo valią ir dėl jai priklausančių 1/2 žemės sklypų dalių pardavimo ir šio turto parduoti nebeketina. Duomenų, kad tai neatitiktų atsakovės valios, o ji taip elgtųsi, siekdama tik pakenkti ieškovei, byloje nėra. Pažymėtina, jog atsakovė turi teisę laisvai disponuoti savo nuosavybe, ji gali nustatyti turto kainą tokią, kokią ji nori. Atsakovė, kaip bendraturtė, pasiūlė ieškovei pirmumo teise pirkti jai priklausančią jų bendro turto dalį, duomenų, kad siūloma kaina buvo neadekvati, byloje nėra pateikta. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė siūlė atsakovei sumokėti panašią kainą. Ta aplinkybė, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu persigalvojo dėl savo nuosavybės pardavimo ir atsisakė parduoti savo turto dalį bei nurodė, kad jai ginčo turto dalis yra reikalinga, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė nesąžiningai piktnaudžiauja savininko teisėmis.
23. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas neįvertino ieškovės sveikatai ir gyvybei kylančių rizikų, dėl ginčų tarp seserų ir tuo pagrindu kylančių trečiųjų asmenų grasinimų, siekiant priversti ieškovę atsisakyti ūkininkavimo ir pasitraukti iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius duomenis bei nustatė, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Taip pat nurodė, jog ieškovės argumentai, kad atsakovė įvairiais būdais ieškovei daro spaudimą perleisti jos turto dalį, neparemti jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kas 2017 m. sukėlė gaisrą, kurio metu sudegė gyvenamasis namas, kuriame gyveno ieškovė, taip pat nėra duomenų, kad tai tyčinis padegimas. Apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų dėl grasinimų iš trečiųjų asmenų. Ieškovė, nurodydama grėsmes jos atžvilgiu, niekaip jų nepagrindė ir neįrodė kokios jos yra.
24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
25. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 089 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei A. B. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. D. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.