- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-28
- Bylos Nr.
- e2-449-227/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00086-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- Ūkininko R
dalyvaujant ieškovo ūkininko R. I. ūkio atstovams ūkininkui R. I., advokato padėjėjui S. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ūkininko R. I. ūkio, ūkio JAR kodas 6945454 (buveinės vieta: Balsių g.5, Pasvalys) ieškinį atsakovui R. P., gim. (duomenys neskelbtini) (gyv.v. (duomenys neskelbtini)) dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Ūkininko R. I. ūkis ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. P. 126.353,39 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovai paaiškino, kad 2010 m. gruodžio mėn. 30 d. tarp ieškovo R. I. ūkininko ūkio, atstovaujamo R. I., ir R. P. ūkininko ūkio, įsteigto pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ūkininko ūkis ŪP Nr. 0086520, ūkio identifikavimo kodas 7356811, buveinė Stimiškio k., Kazliškio šen., Rokiškio r., atstovaujamo R. P., buvo sudaryta paskolos sutartis R-l, pagal kurią ieškovas paskolino 126 353,39 EUR (436 273 LT) R. P. ūkininko ūkiui. Paskolos gražinimo terminas nepasibaigęs, tačiau paskolos gavėjas R. P. ūkis nuo 2012 m. gruodžio 6 d. jokios veiklos nevykdo, visą ūkį perėmė ieškovas, pagal sutarties 6.5 punktą paskolos sutartis nutrūko, todėl atsirado pareiga grąžinti paskolą. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, todėl ūkininko R. P. ūkiui jokio turto, iš kurio būtų galima padengti skolą, neturint, 126 353,39 EUR skolą priteistina iš atsakovo.
Dublike papildomai nurodo, kad paskolą patvirtina abiejų šalių pasirašyta sutartis, į kurią sujungti visi mokėjimai, atlikti ieškovo per 2 metus apmokant atsakovo ūkio turėtas išlaidas tiekėjams ir ūkiui mokant dalimis. Ieškovas atsakovo ūkiui pervedinėjo pinigus į ūkio sąskaitas, taip pat apmokėjo teikėjams sąskaitas už atsakovo ūkiui suteiktas prekes ir paslaugas. Bankinius pavedimus į atsakovo ūkio sąskaitą iki 2012-05 mėnesio darė į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o iki 2012-11 mėnesio į sąskaitą Nr. LT872900000643860 ir atsakovas niekada neginčijo paskolos vedimo ne į sutartyje nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Skolą patvirtina 2011 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktas. Nesutinka, kad paskolos sutartis buvo apsimestinis sandoris, kadangi pinigai buvo paskolinti ne siekiant pelno, bet siekiant užtikrinti atsakovo ūkio funkcionavimą, ieškovas mokėjo tiek atsakovo ūkiui, tiek jo kreditoriams, o metų gale buvo apskaičiuoti ieškovo pervesti pinigai ir sudaryta paskolos sutartis R-1. Ieškovas ir atsakovo ūkis 2012 m. gruodžio 6 d. buvo sudarę preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovui perleidžiamas atsakovo ūkio nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teisės ir pardavėjo skolos kreditoriams, į šią sutartį buvo įtraukti atsakovo įsipareigojimai tokio dydžio, kokie galėjo būti padengti atsakovo turtu. Turto nepakako padengti visoms skoloms atsakovui perleidus kitiems asmenims tris žemės sklypus bei prieš preliminarios sutarties sudarymą padovanojus savo mamai žemės sklypą. Atsakovas pažeidė preliminarios sutarties sąlygas, 3.4; 4.5; 5.1 ir 5.6 punktus. Ieškovui įgaliojimai veikti atsakovo ūkio vardu suteikti tik nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio, tuo tarpu sutartis sudaryta 2010 m. gruodžio 30 d., kai atsakovas buvo realus savo ūkio valdytojas, sutartį šalys sudarė, parengė kartu, suderino sąlygas, paskolos sutarties neginčijo. Teigia, kad 2015 m. lapkričio 14 d. susitarimas nėra pakvitavimas, kadangi juo susitarta, jog visos skolos, atsiradusios po preliminarios sutarties galiojimo terminų pasibaigimo, t.y. po 2015 m. rugsėjo 30 d., ir ieškovui jau nebeatstovaujant lieka atsakovo atsakomybėje, o šiuo atveju sudarant susitarimą dar nebuvo sąlygų laikyti reikalavimą pagal paskolos sutartį R-1 kaip kreditorinį, nes nebuvo pasibaigęs paskolos sutarties terminas (2017 m. gruodžio 31 d.), nebuvo sąlygų, numatytų paskolos sutarties 6 punkto papunkčiuose. Šis susitarimas galiotų tik su sąlyga, kad būtų įvykdyti preliminaria sutartimi prisiimti įsipareigojimai, tačiau atsakovui sutarties sąlygas pažeidus, susitarimas yra negaliojantis.
Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu taip pat papildomai paaiškino, kad R. I. ūkininko ūkis ir R. P. ūkininko ūkis vykdė veiklą kartu pagal žodinę bendradarbiavimo sutartį, ieškovas atsakovo ūkiui esant sudėtingoje finansinėje situacijoje siekiant ūkį išsaugoti pervedinėjo pinigus tiek ūkiui, tiek jo kreditoriams, ką patvirtina pateikti bankų išrašai apie atliktus pavedimus, taip pat buvo išmokami gryni pinigai, kurių gavimo faktą parašu patvirtino atsakovas. Per 2010 metus atsakovo ūkio interesais tiekėjams žodiniu susitarimu pervesta viso 468453 Lt. Tarpusavio suderinimo aktu, sudarytu 2012 m. vasario 15 d. patvirtinta, kad atsakovo ūkio skola 2011 m. sausio 1 d. buvo 433698,92 Lt, dėl ko šiai sumai buhalterinėje apskaitoje pagrįsti sudaryta ginčo sutartis dėl 436273 Lt sumos (tarp šių sumų susidaręs skirtumas paaiškinamas buhalterinių klaidų koregavimu), metų eigoje ši skola padidėjo iki 506183,12 Lt. 2011 metais atlikus mokėjimus už atsakovo ūkį buvo sudaryta paskolos sutartis R-2, po to ir sutartis R-3. Vėliau buvo priimtas sprendimas, kad atsakovas nebeūkininkaus, ūkis bus perimtas ieškovo, dėl to sudarytas 2012 m. liepos 16 d. ketinimų protokolas, 2012 m. gruodžio 6 d. preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, prasidėjo turto perėmimo procedūra. Į 2012 m. gruodžio 6 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 3 priede nurodomą skolos likutį 669892,68 Lt įeina dalis atsakovo ūkio skolų ieškovui, tačiau ne prašoma priteisti skola. Nurodyta priede suma yra įskaitoma turtu, likusi po visų kreditorių reikalavimų. Atsakovas pažeidė preliminarios sutarties 5.1 ir kitų punktų nuostatas, perleisdamas dalį turto kitiems asmenims, tačiau ieškovas sutarties nenutraukė, preliminari sutartis įvykdyta, ūkis ieškovui perduotas 2015 metais. Aplinkybę, kad prašoma priteisti skola nepatenka į preliminarios sutarties 3 priede nurodytą skolos likutį 669892,68 Lt, patvirtina tai, jog buvo sudarytos 3 paskolos sutartys didesnei sumai (R-1, R-2, R-3), liko nepadengta skola pagal ginčo sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog sutartis buvo įvykdyta, nes paskolos sutartyje nurodyta, jog paskola bus dalimis pervedama į paskolos gavėjo konkrečią sąskaitą ((duomenys neskelbtini)) arba paskolos gavėjo kreditoriams, pagal paskolos gavėjo prašymus. Paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovas į nurodytą sutartyje sąskaitą pinigų negavo, nepateikta atsakovo prašymų pervesti tiekėjams; ieškovas nedisponavo tokia pinigų suma ir nedeklaravo neva išduotos paskolos. Ginčo sandoris yra apsimestinis, nes jame numatytos nulinės palūkanos, nuliniai delspinigiai, paskola suteikta be užtikrinimo, nesuprantamas sumokėtų pinigų paskirstymas, numatytas 8.1 punktu. Ieškovas ir atsakovo ūkis 2012-12-06 sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kurios priede Nr. 3 yra nurodyti visi ūkininko R. P. piniginiai įsipareigojimai 2012 m. lapkričio 28 d. Visas skolas ir turtą (aktyvą ir pasyvą) pasirašytinai iš atsakovo perėmė ieškovas. Paskutinėje eilutėje (prieš grafą grafą: Viso) yra nurodyti visi atsakovo įsipareigojimai ieškovui ir patvirtinamas visų jų pilnoje apimtyje perėmimas į ieškovo dispoziciją. 2015 m. lapkričio 14 d. ieškovas, patvirtindamas šiuos susitarimus, išdavė pakvitavimą, kuriame įsipareigojo pilnai užtikrinti, kad šalims įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus pagal preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, pasirašytą 2012 m. gruodžio 6 d., visiškai perima atsakovo įsipareigojimus kreditoriams. Buvo susitarta, kad visos skolos, atsiradusios po preliminarios sutarties galiojimo terminų pasibaigimo, t.y. po 2015 m. rugsėjo 30 d. imtinai ir ieškovui jau neatstovaujant atsakovo, lieka R. P. atsakomybėje. Triplike atsakovas nurodo, kad ieškovas dublike ieškinį grindžia naujais argumentais apie 2010 m. gruodžio 10 d. sutartį apjungiant ieškovo sumokėtus neįvardintiems tiekėjams pinigus. Sutartys tarp juridinių asmenų turi būti rašytinės, o ieškovas siekia įteisinti neteisėtą, apsimestinį paskolos mechanizmą. Dublike pats ieškovas patvirtina, kad sutartis apsimestinė, nes buvo siekiama įteisinti kažkokius menamus ankstesnius mokėjimus net ne atsakovui, o kažkokiems neįvardintiems tretiesiems asmenims. Dėl to, kad paskolos nebuvo, todėl ir pretenzijų dėl nesamų piniginių santykių nebuvo pareikšta.
Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovas ir R. P. ūkininko ūkis bendradarbiavo, ūkiai vienas kito interesais vykdė mokėjimus. Tam, kad būtų sureguliuotas buhalterinis balansas metų pabaigoje buvo sudaromos paskolos sutartys (viso 3 sutartys), nors paskolos realiai nebuvo suteikiamos, sutartys apsimestinės, sudarytos tikslu stabilizuoti finansus. Nesutinka, kad ieškovui jo ūkis tiek buvo skolingas, kadangi jis irgi pervedinėjo ieškovui pinigus, kas matyti ieškovo pateiktuose išrašuose. Pagal sutarties nuostatas turėjo būti jo prašymu pervedami pinigai, o jis tokių prašymų neteikė, į jo sąskaitą pinigai nepervesti, nesutinka, kad buvo mokama jo ūkio tiekėjams. Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad 2015 m. sausio 19 d. R. I. ūkininko ūkio ir R. P. ūkininko ūkio tarpusavio skolos užskaitymo aktu yra užskaitytos tarpusavio skolos nurodant, kad iš atsakovo perimamu turtu dengiama 2011 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartis R-2 sumoje 162 836,47 Eur (562 241,78 Lt), tačiau ši sutartis buvo tik dėl 69910 Lt (20247,36 Eur), todėl mano, kad į užskaitomą sumą įeina ir prašoma priteisti suma. Preliminari sutartis buvo sudaryta, kadangi atsakovo ūkis 2011, 2012 metais susidūrė su finansiniais sunkumais, buvo reikalinga perleisti ūkį kitam ūkininkui, buvo išduoti įgaliojimai ieškovui, atsakovas veikloje nebedalyvavo. Paskolos sutartys buvo sudaromos ne siekiant paskolinti pinigus, o balansų sureguliavimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio mėn. 30 d. tarp ieškovo R. I. ūkininko ūkio ir R. P. ūkininko ūkio, buvo sudaryta paskolos sutartis R-l pagal kurią R. I. ūkininko ūkis paskolino 126 353,39 EUR (436 273 LT) R. P. ūkininko ūkiui. Sutarties 1.2 punkte nurodoma, kad pinigai bus pervedami dalimis į paskolos gavėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) arba paskolos gavėjo kreditoriams pagal paskolos gavėjo prašymus. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad paskolos sutartis buvo sudaryta dėl to, kad 2010 metų pabaigoje jau buvo susidariusi tokio dydžio skola, t.y. pinigai atsakovo ūkiui arba jo kreditoriams jau buvo išmokėti iki sutarties sudarymo, o sutarties sudarymo tikslas buvo sureguliuoti abiejų ūkių buhalterinę apskaitą metų pabaigoje. Atsakovas teigia, kad paskolos sutartis yra apsimestinė, kadangi jokie pinigai pagal ją nebuvo sumokėti, jie į atsakovo ūkio sąskaitą nepervesti, taip pat atsakovas neprašė ieškovo apmokėti jo ūkio skolas, pervedant pinigus kreditoriams.
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, pripažįstama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Paskolos sandoriai yra realiniai ir laikomi sudarytais nuo pinigų perdavimo momento. Tuo atveju, kai paskolos sutartyje ar kitame skolos dokumente nėra specialiai aptartas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, šį faktą privalo įrodyti kreditorius (šiuo atveju tai – ieškovas). Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja.
CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikiantis asmenimis, sudarantiems sutartis, teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad CK normomis, atsižvelgiant į civilinėje teisėje vyraujantį dispozityvųjį metodą, nesiekiama detaliai sureguliuoti visų sutartinių teisinių santykių formų. Taigi šalių sudaroma sutartis gali atitikti, bet gali ir neatitikti vienos iš CK reglamentuojamų sutarčių rūšių, arba ji gali turėti kelių sutarčių požymių. Sprendžiant dėl iš šalių sudarytos sutarties kylančių prievolių apimties ir šalių atsakomybės pagal sutartį, visų pirma turi būti vadovaujamasi sutarties nuostatomis, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, ir tik tada, jeigu tam tikras klausimas šalių neaptartas, turi būti vadovaujamasi CK įtvirtintu teisiniu reglamentavimu. Taigi, sutarčių laisvės principas suponuoja galimybę sutarties šalims sudaryti ne tik tokią paskolos sutartį, kuria paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui paskolos sutarties dalyką (ginčo atveju – tam tikrą pinigų sumą), tačiau ir tokią sutartį, kuria apibendrinamos šalių anksčiau sudarytos paskolos sutartys, nustatoma (konstatuojama) likusi negrąžinta skolos dalis. Tokiu atveju tampa aktualu, ar byloje yra įrodyta, jog tarp šalių iš tiesų anksčiau buvo sudarytos paskolos sutartys ir, ar pagal jas buvo skolinami (perduodami) pinigai, t.y. ar naujai šalių pasirašytose sutartyse atspindimi ankstesniųjų paskolos teisinių santykių pagrindu vėliau iš dalies modifikavęsi santykiai.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad R. I. ūkininko ūkis ir R. P. ūkininko ūkis kartu vykdė veiklą pagal žodinę bendradarbiavimo sutartį. Nors atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieškovas atsakovo ūkiui esant sudėtingoje finansinėje situacijoje siekiant ūkį išsaugoti nepervedinėjo pinigų jo ūkiui bei ūkio kreditoriams, tačiau tai paneigia ieškovo pateikti bankų išrašai apie atliktus pavedimus už R. P., buhalterinės pažymos, kasos pajamų orderiai ir kiti dokumentai. 2010 metais už atsakovo ūkį buvo atliekami mokėjimai ūkininko R. I., ką patvirtina 2010-01-31 buhalterinė pažyma 68203,27 Lt sumai; 2010-01-31 buhalterinė pažyma 7605,80 Lt sumai, duomenys dėl šių sumų mokėjimo; 2010-02-28 buhalterinė pažyma 72377 Lt sumai (pateikti duomenys patvirtina buvus mokėjimui už 70877 Lt); 2010-03-31 buhalterinė pažyma 18864,12Lt sumai; 2010-04-30 buhalterinė pažyma 14100 Lt sumai; 2010-05-31 buhalterinė pažyma 30644 Lt sumai; 2010-06-30 buhalterinė pažyma 2000 Lt sumai; 2010-07-31 buhalterinė pažyma 30500 Lt sumai; 2010-08-31 buhalterinė pažyma 1000 Lt sumai; 2010-09-30 buhalterinė pažyma 189480,39 Lt sumai; 2010-10-31 buhalterinė pažyma 5219,99 Lt sumai; duomenys dėl šių sumų mokėjimo; 2010-11-30 buhalterinė pažyma 226930,94 Lt sumai (pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas perleido pajų ir buvo užskaityta atsakovo ūkio skola šiai sumai). Viso ūkininko R. I. 2010 metais ūkininko R. P. ūkiui bei jo kreditoriams sumokėta 439994,57 Lt, taip pat padengta turtu atsakovo ūkio skola 226930,94 Lt sumai. Byloje nustatyta, kad taip pat ir ūkininkas R. P. apmokėdavo ūkininko R. I. skolas iš savo sąskaitų, 2010 metais apmokėjo už ieškovą 500573,24 Lt ieškovo skolų (2010-12-31 buhalterinė pažyma 182440,86 Lt sumai, 2010-11-30 buhalterinė pažyma 148700 Lt sumai, 2010-06-30 buhalterinė pažyma 6750 Lt sumai, 2010-05-31 buhalterinė pažyma 9782,38 Lt sumai, 2010-04-30 buhalterinė pažyma 73900 Lt sumai, 2010-03-31 buhalterinė pažyma 24000 Lt sumai, 2010-01-31 buhalterinė pažyma 55000 Lt sumai). Tarpusavio suderinimo aktu, sudarytu 2012 m. vasario 15 d. patvirtinta, kad atsakovo ūkio skola ieškovui 2011 m. sausio 1 d. buvo 433698,92 Lt, ta pati suma nurodyta ir 2010 m. gruodžio 31 dienai ieškovo ir atsakovo ūkio akte dėl skolų suderinimo. Pagal šį aktą atsakovo ūkio skola nuo 249764,16 Lt padidėjo iki 433698,92 Lt per 2010 metus (padidėjo 183 934,76 Lt suma), aktas patvirtintas šalių parašais.
Šalys neginčija, kad tarp ūkių buvo sudaryta žodinė bendradarbiavimo sutartis, iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ne tik išmokėdavo pinigus atsakovo ūkiui tiesiogiai, bet ir vykdė atsiskaitymus su kreditoriais už atsakovo ūkio skolas, kas truko ilgą laiko tarpą.
Atsakovo teiginys, kad negalėjo būti mokama už jį, nes nėra pateikta įrodymų buvus tokius jo prašymus, atmestinas. Sutiktina, kad pagal susitarimą ieškovas galėjo apmokėti atsakovo skolas esant jo prašymui, tačiau nenustatyta privaloma rašytinė prašymo forma. Įvertinus tai, jog šalys bendradarbiavo, mokėjimus už atsakovą jo kreditoriams tiesiogiai atliko ieškovas ir to neginčijo atsakovas, o kreditoriai tokius mokėjimus priėmė, darytina išvada, kad ieškovas atsiskaitydavo su atsakovo kreditoriais pastarojo prašymo pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad pagal CK 6.50 straipsnio nuostatas trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Dėl ko, pripažintina buvus tokį ūkių susitarimą, jog ieškovo išmokėtų pinigų atsakovo ūkiui bei jo kreditoriams suma bus įforminta kaip paskolos sutartis. Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju ir buvo sudaryta ginčo sutartis, kuri apibendrino anksčiau sudarytas paskolos sutartis bei už atsakovo ūkį įvykdytus skolinius įsipareigojimus ir ji kvalifikuotina ne kaip tiesioginė paskolos sutartis CK 6.870 straipsnio prasme, bet kaip ankstesnių ieškovo ir atsakovo ūkio tarpusavio paskolinių santykių suvestinė sutartis. Tačiau įvertinus aukščiau pateiktus įrodymus dėl atliktų mokėjimų, tarpusavio suderinimo akto duomenis, paties ieškovo paaiškinimus, kad atsakovo ūkio skola 2011 m. sausio 1 d. buvo ne 436273 Lt, o 433698,92 Lt, tai, kad dėl buhalterinės apskaitos sudaryta ginčo sutartis 436273 Lt sumai, vėliau sumos buvo koreguojamos, rastos buhalterinės klaidos, teismas pripažįsta, kad 2010 m. gruodžio 30 dienai buvo susidaręs atsakovo ūkio įsiskolinimas ne ginčo sutartyje nurodytai, o 433698,92 Lt (125607,89 Eur) sumai.
Pagal paskolos sutarties 3.1 punktą paskolą reikėjo grąžinti iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau pagal 6.5 punktą paskolos sutartis baigiasi (nutraukiama), kai nutraukiama paskolos gavėjo ūkininko veikla. Nors šiuo metu paskolos gražinimo terminas nepasibaigęs, tačiau ieškovas laikėsi pozicijos, kad paskolos gavėjas R. P. ūkis nuo 2012 m. gruodžio 6 d. jokios veiklos nevykdo, visą ūkį perėmė ieškovas, pagal sutarties 6.5 punktą paskolos sutartis nutrūko, todėl atsirado pareiga grąžinti paskolą. Atsakovas patvirtino, kad ūkininko R. P. ūkis likviduotas 2015 metais. Todėl sutiktina, kad ieškovas turi teisę reikalauti skolos priteisimo pagal ginčo sutarties 6.5 punktą. Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkininkas yra fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. To paties straipsnio 3 dalyje ūkininko ūkis apibrėžtas kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei prievolių visuma, todėl ieškovas turėtų teisę reikalauti skolos grąžinimo iš atsakovo kaip iš fizinio asmens.
Nagrinėjamu atveju yra reikšminga nustatyti, ar atsakovas turi atsakyti pagal 2010 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartį, kaip ieškiniu reikalaujama skolos, kuomet atsakovo ūkis buvo perduotas ieškovui. Įvertintina, kad ieškovas ir atsakovo ūkis 2012 m. gruodžio 6 d. buvo sudarę preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovui perleidžiamas atsakovo ūkio nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teisės ir pardavėjo skolos kreditoriams. Sutarties 1.6 punkte nurodoma, kad pardavėjas sutarties sudarymo dienai turi kreditorinių įsipareigojimų, kurie skolos perkėlimo sutarčių ir raštiško kreditoriaus sutikimo pagrindu bus perleidžiami pirkėjui. Šios sutarties 3 priede „Žinomų kreditorinių įsiskolinimų dydis ir perkamo turto kainos proporcijos“ nurodyta, kad atsakovo ūkio skolos likutis 2012 m. lapkričio 28 d. ieškovui sudaro 669892,68 Lt ir šia suma perimamas 2013 m. sausio 31 d. nesuvaržytas NMA įsipareigojimais ūkio turtas. Nors ieškovas laikosi pozicijos, kad į preliminarią sutartį buvo įtraukti atsakovo įsipareigojimai tik tokio dydžio, kokie galėjo būti padengti atsakovo turtu, nes atsakovo turto nepakako padengti visoms skoloms jam perleidus kitiems asmenims tris žemės sklypus bei prieš preliminarios sutarties sudarymą padovanojus savo mamai žemės sklypą, tačiau pripažįsta, kad preliminari sutartis buvo vykdoma, turtas perimamas, sandorių jis neginčijo, nepaisant galimų preliminarios sutarties sąlygų pažeidimų atsakovo ūkis atiteko ieškovui, t.y. preliminari sutartis buvo įvykdyta.
Ieškovas teigia, kad pagal paskolos sutartis (R1, R2, R3), viso buvo paskolinta didesnė suma nei nurodoma preliminarios sutarties 3 priede, todėl reikalaujama priteisti suma į nurodytą sumą- 669892,68 Lt, neįtraukta. Nors iš sutarčių matyti, kad viso paskolinama suma sudaro 1006183 Lt, tačiau šios sutartys sudarytos dar iki preliminarios sutarties, tarp šalių po paskolos sutarčių sudarymo ir iki preliminarios sutarties buvo vykdomi tam tikri mokėjimai, atsiskaitymai su kreditoriais, ieškovui buvo suteikti įgaliojimai veikti atsakovo ūkio vardu.
Įvertinus preliminarios sutarties 3.3 punkto turinį, kuriame nurodoma, kad sutarties kaina už sutarties priede Nr.1 ir priede Nr. 2 išvardintą turtą ir turtines teises, konkrečiam turtui bus skaičiuojama proporcingumo principu, t.y. 1 Lt visų žinomų kreditorinių įsiskolinimų (žinomi kreditoriniai įsiskolinimai priede Nr.3) lygus 1 Lt parduodamo turto rinkos vertės; konkretaus turto kaina ir perimamos skolos dydis nurodytas priede Nr. 3, manytina, kad sutarties 3 priede yra nurodyta visa atsakovo ūkio skola ieškovui 2012 m. lapkričio 28 dienai ir ji sudarė 669892,68 Lt. Ieškovas, teigdamas priešingai, nepateikė rašytinio susitarimo ar kitokio pobūdžio rašytinio dokumento, kuriuo šalys būtų sutarę, jog be preliminarios sutarties 3.3 punkte išvardintos skolos, atsakovas dar skolingas pagal 2010-12-30 paskolos sutartį, preliminari sutarti be pastabų, prierašų, o atsakovas skolą neigia.
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovas neįrodė, jog į preliminarioje sutartyje nurodytą skolą nėra įtrauktas skolinis įsipareigojimas pagal 2010 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartį ieškovui 433698,92 Lt (125607,89 Eur) sumai.
Iš ieškovo pateiktų pirkimo-pardavimo, skolų perkėlimo sutarčių matyti, kad ieškovas vykdė atsakovo ūkio perėmimą: 2013-01-31 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. PP-4 perduota turto už 83004 Lt, 2013-01-31 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. PP-3 – perduota turto už 80880 Lt, 2013-01-31 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. PP-2 – perduota turto už 80459 Lt, 2013-01-31 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. PP-1 – perduota turto už 601347,90 Lt, tą pačią dieną pasirašyta 14 skolų perkėlimo aktų, 2013-03-26 pasirašyti susitarimai su banku dėl kredito sutarties pakeitimo, 2013-04-02 pirkimo pardavimo sutartimi PP-5 perduota turto už 426082 Lt; 2013-11-15 sudarytos 4 skolų perkėlimo sutartys, 2013-11-15 sudaryta notarinė skolos padengimo sutartis – perduota nekilnojamojo turto 3 611 126 Lt skolai padengti, 2014-05-05 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PP-6 ieškovui perleista turto už 1038108,55 Lt, sudarytos 5 skolų perkėlimo sutartys. Iš 2015 m. sausio 19 d. tarpusavio užskaitymo akto matyti, kad dengiant R. P. skolą R. I. pagal 2011 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį R-2 sumoje 162 836,47 Eur (562241,78 Lt) užskaitytos tarpusavio skolos padengiant ją perimamu turtu 162836,47 Eur sumai. 2015-11-14 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PP-1 perduota ieškovui turto už 232307,40 Eur, sudarytos dvi skolų perkėlimo sutartys.
2015 m. sausio 19 d. tarpusavio užskaitymo akte nurodoma, kad užskaitomos tarpusavio skolos iš atsakovo perimamu turtu pagal sutartį PP1 dengiant 2011 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartis R-2, tačiau įvertintina, kad ji buvo sudaryta tik dėl 69 910 Lt (20247,34 Eur) sumos, likusi suma, kuria užskaitomos skolos, yra 142589,13 Eur (492331,75 Lt), neindividualizuojama, kokia skola yra padengta ir lieka nepaneigta, kad tai yra būtent prašoma priteisti suma, ką teigė atsakovo atstovas.
Ūkininko ūkis laikomas turtinių ir neturtinių teisių kompleksu, galinčiu būti nuosavybės teisės objektu, todėl šalims pripažįstant, kad ieškovas yra perėmęs visą atsakovo ūkį bei esant ieškovo prisiimtiems įsipareigojimams kreditoriams, taip pat esant sudarytam 2015 m. sausio 19 d. tarpusavio užskaitymo aktui nėra pagrindo spręsti, jog reikalaujama priteisti suma nėra padengta. Teismui pripažinus, kad 2015 m. sausio 19 d. tarpusavio užskaitymo aktu reikalaujama priteisti suma padengta, nėra pagrindo ieškinio tenkinimui.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad 2015 m. lapkričio 14 d., t.y. po paskutinės pirkimo-pardavimo sutarties dėl turto perleidimo sudarymo, susitarimu šalys pažymėjo, jog R. I. įsipareigoja pilnai užtikrinti, kad šalims įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus pagal preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, pasirašytą 2012 m. gruodžio 6 d., visiškai perima į savo atsakomybę visus esamus įsipareigojimus kreditoriams: fiziniams, juridiniams asmenims bei valstybės ir savivaldybių institucijoms ir su tuo susijusias turtines reikalavimo teises ir turtines prievoles, kitas turtines teises ir pareigas. Susitarime nurodoma, kad ateityje, paaiškėjus iki šio laiko nežinomoms skoloms ar kitokiems įsipareigojimams, visas šias prievoles atsiradusias R. P. ūkyje ir susijusias su R. I. atstovavimu bei administravimu šiame ūkyje, be jokių išlygų priims ir padengs R. I.. Visos skolos, atsiradusios po preliminarios sutarties galiojimo terminų pasibaigimo (2015 m. rugsėjo 30 d. imtinai) ir nebeatstovaujant R. I., lieka R. P. atsakomybėje.
Tokiu būdu pripažinta, kad šiuo susitarimu ieškovas patvirtinto, jog preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu prisiimti šalių įsipareigojimai yra įvykdyti, jis perėmė ūkį su visomis iki 2015 m. rugsėjo 30 d. atsiradusiomis skolomis. Todėl, net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad reikalaujama priteisti skola nesudengta, yra reikšminga, kad ieškovui negalėjo būti nežinoma apie 2010 m. gruodžio 30 d. paskolos sutarties sudarymą iki preliminarios sutarties galiojimo terminų pabaigos (2015 m. rugsėjo 30 d.), ir kad iš šios sutarties atsakovo ūkiui kiltų tam tikri įsipareigojimai. Minėtame susitarime nėra nurodyta, kad ieškovas perima į savo atsakomybę tik tuos įsipareigojimus kreditoriams, dėl kurių jie gali reikšti pretenzijas suėjus prievolių įvykdymo terminams, priešingai, pažymėta, kad perimami atsakomybėn visi įsipareigojimai kreditoriams. Tokiu būdu pripažintina, kad ieškovui, kuris perėmė visą atsakovo ūkį, pereitų ir pareiga padengti atsakovo ūkio įsiskolinimą pagal 2010 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartį. Pagal CK 6.126 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa, ir susiklostytų tokia situacija, kad pats ieškovas prisiėmė savo atsakomybėn visus atsakovo ūkio įsipareigojimus pagal ginčo sutartį.
Netenkinus ieškovo ieškinio iš jo priteistinos atsakovo turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudarė 1398 Eur (CPK 98 str.). Atsakovo atstovas parengė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, atstovavo atsakovą teisme, prašomos priteisti išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, yra protingos ir pagrįstos, todėl priteistinos. Kadangi Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi ieškovo prašymu buvo iki sprendimo priėmimo atidėtas žyminio mokesčio dalies (1316,24 Eur) mokėjimas už pareikštą ieškinį, netenkinus ieškinio žyminis mokestis priteistinas iš ieškovo valstybės naudai. Taip pat iš ieškovo priteistinos valstybei 2,75 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš Ūkininko R. I. ūkio, ūkio JAR kodas 6945454 atsakovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1398 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš Ūkininko R. I. ūkio 1316,24 Eur žyminio mokesčio bei 2,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, ir pateikiant įrodymą Panevėžio apygardos teismui.
Įsiteisėjus sprendimui panaikinti R. P. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones Panevėžio apygardos teismo 2017-03-16 nutartimi.(Turto arešto aktų registro įrašas 2017-03-16, Nr. TA2-17-032101).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.