Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės) ir Arvydo Žibo (pranešėjo), sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovės J. S. atstovėms advokatei E. G., A. Š., atsakovams Z. T., V. B., jų atstovei advokatei N. R., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus atstovei G. B., trečiajam asmeniui A. P., jos atstovui J. P., trečiųjų asmenų atstovui advokatui V. T., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais B. B., G. Š. ir A. P. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-270-547/2012 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriui, Z. T., V. B., Varėnos rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims B. B., A. P., G. Š., Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarei N. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, Alytaus apskrities viršininko administracijos įsakymo ir sprendimo iš dalies panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies panaikinimo, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia; pagal atsakovių Z. T. ir V. B. priešieškinį ieškovei J. S., atsakovams, Varėnos rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims Alytaus m. 4 notarų biuro notarei N. L., Varėnos 2 notarų biuro notarei L. M., B. B., A. P., G. Š. dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimų ir sutarties, paveldėjimo teisės liudijimo dalyje panaikinimo; pagal trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais B. B., A. P., G. Š. ieškinį ieškovei J. S., atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos žemėtvarkos skyriui, Varėnos rajono savivaldybei, Z. T., V. B., trečiajam asmeniui Alytaus miesto 4 notarų biuro notarei N. L. dėl Alytaus apskrities viršininko sprendimo ir įsakymo, dovanojimo sutarties, paveldėjimo teisės liudijimų naikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

-panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-03-05 įsakymą Nr.38-179 dalyje dėl T. S. priklausiusios namų valdos 0,44 ha žemės sklypo, atidavimo A. S., suformavus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo vertė (indeksuota) – 1114 Lt, vidutinė rinkos vertė – 4944 Lt;

-pripažinti negaliojančiu Alytaus miesto I-ojo notarų biuro notarės N.L. V. B. ir Z. T. išduotą 2006-11-28 paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr.10715, dalyje dėl 0,44 ha namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo;

-taikyti restituciją ir grąžinti valstybės nuosavybėn iš V. B. ir Z. T. žemės sklypą 0.44 ha, esantį(duomenys neskelbtini), unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), indeksuota vertė 1114 Lt, vidutinė rinkos vertė 4944 Lt;

-pripažinti negaliojančia žemės sklypo 1993-04-06 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr.2-183, kuria J. G., Tado buvo parduotas 0,45 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos rajono valdybos 1992-10-01 potvarkio Nr.6929-v ir jo priedo 2 dalį, kuria buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis su J. G. ir jam nuosavybėn perduotas 0,45 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (Varėnos rajono valdybos 1992-10-01 potvarkio 629-v 42 eilutė);

-panaikinti 2007-12-07 paveldėjimo teisės liudijimą, registracijos Nr.5717M dalyje, kuria A. P., B. B. ir G. Š. po J. G. mirties paveldėjo kiekviena po 1/3 žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,45 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini);

-taikyti restituciją ir grąžinti valstybės nuosavybėn A. P., B. B. ir G. Š. paveldėtą 0,45 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1993-12-04 įregistruotą valstybinio žemės kadastro duomenų registre, registracijos Nr.38/600-1, indeksuota sklypo kaina 107,10 Lt.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovių V. B., Z. T. priešieškinį tenkinti.

-pripažinti negaliojančia 1993-04-06 Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-183, kuria J. G., T. buvo parduotas 0,45 ha žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini);

-panaikinti 1992-10-01 Varėnos rajono valdybos potvarkį Nr. 629-v ir jo 2 priedą dalyje, kuria buvo nuspręsta J. G. parduoti 45,0 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Varėnos rajono valdybos 1992-10-01 potvarkio 629-v 2 priedo 42 eilutė);

-pripažinti negaliojančia 1993-04-06 Žemės pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr.83, kuria J. G. buvo parduotas 0,45 ha žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini);

-panaikinti 2007-12-07 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5717M, dalyje, kuriuo A. P., B. B., G. Š. po J. G. mirties paveldėjo kiekviena po 1/3 žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,45 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini),esančio(duomenys neskelbtini).

Trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinį tenkinti iš dalies.

-pripažinti negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-03-05 įsakymą Nr.38-179 dalyje dėl 0,22 ha ploto žemės nuosavybės atkūrimo ir grąžinimo natūra A. S., 0,44 ha namų valdos žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

-panaikinti 2006-11-28 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą notarinio registro Nr.10715, dalyje dėl V. B. ir Z. T. 0,44 ha namų valdos žemės sklypo registre Nr.38/10211 unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo;

Kitoje dalyje trečiųjų asmenų ieškinį atmesti.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus J. S. 1 333,50 Lt advokato pagalbai ir 192 Lt sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 1 525,50 Lt.

Priteisti iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos J. S. 1 333,50 Lt advokato pagalbai ir 192 Lt sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 1525,50 Lt.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus Z. T. 1 350 Lt advokato pagalbai ir 144,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 1 494,50 Lt.

Priteisti iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos Z. T. 1 350 Lt advokato pagalbai ir 144,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 1 494,50 Lt.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus A. P. 700 Lt advokato pagalbai ir 142 Lt sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 842 Lt.

Priteisti iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos A. P. 700 Lt advokato pagalbai ir 142 Lt sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 842 Lt.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus į valstybės biudžetą 316,49 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo.

Priteisti iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą 316,49 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo.

Varėnos rajono Merkinės apylinkės tarybos 1993-05-16 sprendimu T. S. (duomenys neskelbtini) buvo skirta 3,00 ha žemės asmeniniam ūkiui. Asmeninio ūkio žemės suteikimo T. S. faktas šioje byloje nėra ginčijamas. Formaliai asmeninis ūkis T. S. nebuvo panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad suteiktas 3,00 ha ploto asmeninis ūkis T. S. buvo naudojamas. Byloje yra duomenų, kad pati T. S. jai suteikto asmeninio ūkio negalėjo naudoti iki mirties, nes nuo 1997 m. iki mirties gyveno Kaune. Tai patvirtina ieškovės pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus centro pensijų skyriaus 2007-06-26 pažyma Nr. 6783, kurioje nurodyta, kad T. S. nuo 1997-07-01 iki mirties pensija buvo mokama Kaune, pristatant į namus adresu (duomenys neskelbtini). T. S. gydėsi Kaune ir tai taip pat patvirtina teiginį, kad T. S. gyveno Kaune. Nors ieškovė teigia, kad tuo metu, kai motina jau nebegalėjo pati dirbti asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini), ją dirbo ji su dukromis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad už suteiktą asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini)būtų buvę mokėti mokesčiai, kad ši žemė būtų pažymėta, deklaruojama ar pan. Teismas nepripažino, jog T. S. suteikta 3,00 ha asmeninio ūkio žemė (duomenys neskelbtini)buvo naudojama. T. S. mirties (1999-07-16) metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo šeimos nariai. Sutinkamai su tuo pat metu galiojusio Civilinio kodekso 329 straipsniu šeimos nariu laikomi inter alia kartu gyvenantys vaikai, jei jie turėjo bendrą ūkį. Pagal aukščiau minėtų teisės normų prasmę teisė gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti asmeninio ūkio žemės sklypą buvo suteikta tik kartu su asmeninio ūkio žemės naudotoju iki jo mirties gyvenusiems ir bendrą ūkį vedusiems jo šeimos nariams. Byloje yra duomenų, kad T. S. pas ieškovę praleisdavo tik žiemą nuo 1992 metų, o šiltuoju metų laiku gyvendavo kaime Vilkiautinyje. Pablogėjus jos sveikatai, nuo 1995 metų T. S. būdavo pas abu savo vaikus ir ieškovę J. S. ir pas atsakovių tėvą – A. S.. Akivaizdu, kad dėl savo sveikatos pati T. S. dirbti žemės jau nebegalėjo. Iš byloje esančio paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą matyti, kad T. S. įpėdinė yra dukra J. S., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų kartu gyvenusi su T. S. ir kartu tvarkiusi bendrą ūkį, taip pat ir asmeninio ūkio žemę, (duomenys neskelbtini). Priešingai, iš byloje pateiktų T. S. ūkinėse knygose, kurios laikomos pagrindiniu dokumentu nustatant buvimo šeimos nariais faktą, esančių duomenų, taip pat iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos 2007-05-31 pažymos prie namų valdą Nr. SR-385 galima daryti neginčijamą išvadą, kad T. S. Vilkiautinio kaime gyveno viena. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad J. S. su savo motina dirbo asmeninio ūkio žemę, mokėjo mokesčius, kad rūpindavosi žemės apdirbimu po motinos mirties, o šios aplinkybės yra esminės nustatant asmeninio ūkio žemės naudojimo faktą. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad ieškovė J. S. ir jos motina T. S. buvo šeimos nariais iki T. S. mirties.

Dėl reikalavimo iš dalies panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-03-05 įsakymą Nr.38-179, 2006-11-28 paveldėjimo teisės liudijimą dalyje (ieškovės ir trečiųjų asmenų 1 ir2 reikalavimai)

Teismas nustatė, jog 1991-08-19 paduotu rašytiniu prašymu J. S., A. S. prašė jiems grąžinti natūra buvusių savininkų A. S. ir S. T. valdytą žemę iki nacionalizacijos, kartu su buvusia savininke T. S. (t. 1, b. l. 64). 1992-02-19 T. S., J. S. ir A. S. rašytiniu susitarimu T. S. atsisakė savo dalies atkuriant nuosavybę į žemę vaikų J. S. ir A. S. naudai (t. 1, b. l. 69, 177). 1999-03-05 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr.38-5308, A. S. buvo atkurtos nuosavybės į buvusių savininkų A. S. ir A. S. įpėdinių nuosavybės teisėmis valdytą 5.29 ha žemės (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 181). Grąžinamos natūra žemės valdos plane pažymėta, jog yra du sklypai: Nr.40 – 4.85 ha ploto ir Nr.40-1, 0.44 ha ploto (t. 1, b. l. 65). A. S. nuosavybės teisės į 0.44 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., įregistruotos nekilnojamojo turto registre (t. 4, b. l. 42). 1999-08-03 pažymėjime apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį, 2006-11-06 VĮ Registrų centro Alytaus filialo pažymoje apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad nuo 1999-08-03 A. S. nuosavybėje buvo įregistruotas 0,44 ha namų valdos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 1999-03-05 apskrities viršininko įsakymu Nr.38-179 (t. 1, b. l. 47-48). Iš šio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo į namų valdos žemės sklypą A. S. metu pastatai, esantys(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė J. G. bei T. S.. Teismas pažymėjo, jog žemės reformą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad realiai įsigyti namų valdos žemės sklypą gali pretenduoti tame sklype esančių pastatų savininkai. Teismas nurodė, jog A. S. atkuriant nuosavybės teises į žemę, buvo pažeistos minėtos teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą nuostatos, kadangi nuosavybės teisės į 0,44 ha ploto namų valdos žemės sklypą buvo atkurtos asmeniui, kuris tuo metu nebuvo jame esančių pastatų savininkas. 2001-10-01 mirus A. S., paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą, 0,44 ha žemės sklypą paveldėjo V. B. ir Z. T. (t.1, b. l. 31). 2008-02-08 nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta, kad šio namų valdos žemės sklypo savininkėmis nuo 2006-12-08 yra Z. T. ir V. B., įgiję nuosavybės teises pagal 2006-11-28 paveldėjimo teisės liudijimą (t. 2, b. l .8-9). Remdamasis 2011-02-23 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu, kurio dalis nebuvo keista Vilniaus apygardos teismo nutartimi, konstatuotiems teisės aktų pažeidimams, dėl kurių buvo panaikintas Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-03-05 sprendimas Nr. 38-5308 dalyje dėl T. S. priklausiusios namų valdos 0,44 ha žemės sklypo, kuris buvo atiduotas A. S., kaip grąžintina žemė, teismas darė išvadą, kad atitinkamai turėtų būti panaikinta ir Alytaus apskrities viršininko 1999-03-05 įsakymo Nr. 38-179 dalis ir pakeisti šio įsakymo priedo duomenys. Šiuo atveju panaikinus ir Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimą ir įsakymą, kurių pagrindu A. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės, naikintinas iš dalies ir paveldėjimo teisės liudijimas, registro Nr.10715, išduotas Alytaus miesto 1 notarų biuro notarės L., dalyje dėl 0,44 ha namų valdos žemės paveldėjimo V. B. ir Z. T., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo padaryta išvada, jog dvigubos restitucijos taikyti nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, ir A. S. įpėdinėms Z. T. ir V. B. turėtų būti grąžinamos piniginės lėšos už valstybei grąžintą sklypą. Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad A. S. 0,44 ha namų valdos žemės sklypą įgijo neatlygintinai, t. y. atkuriant nuosavybės teise, A. S. įpėdinėms šis žemės sklypas perėjo paveldėjimo būdu - taip pat neatlygintinai, todėl taikant restituciją ir valstybei grąžinant minėtą 0,44 ha namų valdos žemės sklypą piniginės lėšos Z. T. ir V. B. neturėtų būti grąžinamos, kadangi už šį sklypą nebuvo mokėta.

Dėl 1993-04-06 pirkimo-pardavimo sutarties, Varėnos rajono valdybos 1992-10-01 potvarkio Nr.6929-v pripažinimo negaliojančiu, 2007-12-07 paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo dalyje negaliojančiu ir restitucijos taikymo (ieškovės ir atsakovių reikalavimai)

1981-04-30 notariškai patvirtinta sutartimi T. S. pardavė J. G. ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį medinio tvarto, medinę daržinę, rūsį ir lauko virtuvę (duomenys neskelbtini), J. G. naudotis suteikiant ½ namo pusę iš pietų pusės. Sutartis 1981-06-08 buvo įregistruota Kibyšių apylinkės vykdomajam komitete, o tai atitiko tuo metu galiojusio CK 255 str. (1964 m. redakcijos) reikalavimus, t.y. per tris mėnesius įregistruoti vietinės tarybos vykdomajame komitete (t. 2, b. l .65). Tokios aplinkybės reiškė, kad nekilnojamojo turto sandoris yra sudarytas tinkamai ir nuosavybės teisės pagal sandorį į nekilnojamąjį daiktą atsirado J. G.. Varėnos rajono valdybos 1993-09-23 potvarkiu 637-v J. G. ir T. S. patvirtinta inventorizavimo ir projektavimo biuro išvada į vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą ir ūkio statinius (duomenys neskelbtini). (t. 2, b. l. 62). 1992-10-01 Varėnos rajono valdybos potvarkiu Nr.629-v J. G. buvo leista išsipirkti 0,45 ha dydžio namų valdos sklypą (duomenys neskelbtini). prie privačios nuosavybės teise valdomos namų valdos (t. 2, b.l. 63-64). 1993 metų (mėnuo ir diena nenurodyta) notariškai patvirtinta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi J. G. iš valstybės buvo parduota 0,45 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 56 -59) ir 1993-10-01 J. G. įsigytas sklypas buvo įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (t. 2, b. l .59). Prie J. G. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pridėtas planas, sklypas yra nubraižytas nuo namo pusės link kelio į Druskininkus pusę, bet žemės sklypas neapima tvarto ir šia sutartimi įgytų priklausinių - daržinės, rūsio ir lauko virtuvės, o tvartas yra už šio žemės sklypo ribų (t.2, b. l. 58). Byloje konstatuotos aplinkybės, kad po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir jos įregistravimo apylinkės taryboje, nuo 1981-06-08, gyvenamasis namas priklausė dviems savininkams - T. S. bei J. G., todėl galėjo būti parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, ir galėjo būti parduotas tik vienas sklypas bendrosios nuosavybės teise minėtiems gyvenamojo namo savininkams. Pagal byloje pateiktus žemės sklypo planus, J. G. suformuotas namų valdos žemės sklypas neatitinka Žemės reformos įstatyme nustatyto namų valdai parduodamo žemės sklypo apibrėžimo, t. y. į namų valdos žemės sklypą nebuvo įtraukti visi sodybos statiniai, akivaizdžiai per didelis įtrauktas žemės ūkio naudmenų plotas, kuris nepatenka į faktiškai sodybos užimamas ribas. Atsakovės V. B. ir Z. T. nurodytas aplinkybes, kad jų žemės sklypai dengiasi su kitais sklypais patvirtina VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto vyr. inžinieriaus parengta ištrauka iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kurioje matyti, kad A. S. atkurtas namų valdos žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dengiasi su J. G. parduotu namų valdos žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,22 ha plote bei likusioje dalyje J. G. parduotas namų valdos žemės sklypas dengiasi su A. S. atkurtu žemės ūkio paskirties žemės sklypu (kadastrinis Nr. 3880/0002:21) (t.4, b.l. 151). Teismas rėmėsi liudytojo P. B. parodymais, kad planas gimė ekspromtu pagal G. parodymus. Liudytojas nurodė, kad tuo metu, kai atmatavo G. sklypą, G. ten jau negyveno, tuo metu rengiant planus nereikėjo laikytis mastelio, viskas buvo braižoma iš to, ką matai, o plotą apskaičiuodavo jau grįžęs į kontorą, konkrečiu atveju turėjo būti suformuotas vienas sklypas ir statinių savininkai turėjo būti bendrasavininkiais. Taip pat teismas rėmėsi liudytojos B. B., dirbančios Nekilnojamojo turto registro Alytaus filialo vyr. kadastro specialiste, parodymais, kuri patvirtino, jog pateiktas planas neatitiko nuostatų reikalavimo, nebuvo galima nustatyti sklypo ribų ir ploto. Teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kad prie gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų reikalinga suformuoti vieną namų valdos žemės sklypą gyvenamojo namo bendrasavininkiams, panaikintinas tiek 1999 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. 38-5308 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. S. į 0,44 ha namų valdos žemės sklypą, tiek 1993 m. balandžio 6 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 83, kuria J. G. buvo parduotas 0,45 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad 1981-04-30 T. S. pardavė J. G. 1/2 dalį gyvenamojo namo ir 1/2 dalį medinio tvarto, medinę daržinę, rūsį ir lauko virtuvę(duomenys neskelbtini). Varėnos rajono valdybos 1992-10-01 potvarkiu Nr. 629-v J. G. buvo leista pirkti 0,45 ha dydžio namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo išsipirkimas buvo įformintas 1993 m. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi. 1993-05-04 J. G. įsigytas namų valdos žemės sklypas buvo įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. 0,45 ha namų valdos žemės sklypo pardavimo J. G. metu fizinių asmenų teisė įgyti namų valdai naudojamą žemės sklypą buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme (Žin., 1991, Nr. 24-635) (akto redakcija, galiojusi nuo 1992-05-20 iki 1993-07-28). Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama, be kita ko, privačių namų valdoms. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalį atskirai sodybai (namų valdai) galėjo būti parduodama žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės sklypas, t. y. sodybai parduodamas žemės plotas faktiškai turėjo būti sodybos užimamose ribose. Ginčo potvarkio priėmimo ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 ,,Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4.1.1. punkte buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami privačių namų valdų savininkams - šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, bet ne didesnis kaip 2 ha (esamai namų valdai kaime). Skundžiamą Varėnos rajono valdybos 1992-10-01 potvarkį Nr. 629-v ir ginčijamą 1993 m. sudarytą 0,45 ha namų valdos žemės sklypo Vilkiautinio kaime, Varėnos rajone pardavimo J. G. sutartį vertinant minėto teisinio reglamentavimo aspektu ir atsižvelgiant į tai, kad 0,45 ha namų valdos žemės sklypo suteikimo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai priklausė dviems savininkams, t. y. J. G. ir T. S., teismas darė išvadą, kad 0,45 ha namų valdos žemės sklypas J. G. buvo parduotas pažeidžiant nustatytą tvarką. J. G. negalėjo būti leista pirkti ginčo namų valdos žemės sklypo, kadangi notarinis susitarimas tarp žemės sklype esančių pastatų bendrasavininkų J. G. ir T. S. dėl to, kaip bus perkamas naudojamas žemės sklypas, nebuvo sudarytas. Tai, kad vienam J. G. buvo parduotas visas namų valdos žemės sklypas, patvirtina Lietuvos TSR Varėnos rajono Kibyšių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1981-04-28 sprendimas Nr. 27 ,,Dėl žemės sklypo skyrimo G. J., V. po perkamuoju namu Vilkiautinio kaime“, kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti Varėnos rajono, Liškiavos kolūkio visuotinio kolūkio narių susirinkimo, įvykusio 1981-04-15 protokolo Nr. 2 išrašą dėl paskyrimo pasodybinio sklypo G. J., V.po perkamuoju namu 0,25 ha (duomenys neskelbtini). Bendro ginčo namų valdos žemės sklypo dydį pagrindžia G. J., V. ir S. T., S. namų techninės apskaitos byloje esantis inventorinis 1989-07-03 D. J. sudarytas namų valdos žemės sklypo planas, kuris buvo patvirtintas Alytaus techninės inventorizacijos biuro. Pagal šį planą namų valdos žemės sklypo dydis buvo nustatytas 4207 kv.m, į kuriuos įėjo abiems bendrasavininkams priklausančiais pastatais užimta žemė, taip pat kiemas bei sodas. Tai reiškia, kad bendrai naudojamo namų valdos žemės sklypo dydis buvo nustatytas 4207 kv.m, iš kurių pagal žemės sklypo eksplikacijos duomenis 328 kv.m buvo užstatyta, 1 301 kv.m - viso kiemo ir 2 578 kv.m - sodas. Teismas pabrėžė, jog minėtos namų valdos žemės sklypo plotas nepakito ir vėliau, kadangi po to, kai su J. G. buvo sudaryta 1993 m. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, Alytaus teritorinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras 1993-10-30 išdavė pažymėjimą Nr. 0228, kuriame yra nurodytos J. G. ir T. S. asmeninės nuosavybės teise valdomos pastatų dalys Vilkiautinio kaime ir bendras žemės sklypo plotas (pagal paskutinės inventorizacijos duomenis) - 4 207 kv. metrų. Be to, A. S. po tais pačiais pastatais (duomenys neskelbtini)1999-03-05 suformuoto ir grąžinto natūra namų valdos žemės sklypo plotas taip pat buvo iš esmės toks pat, kaip ir nustatytas J. G. ir T. S. techninės apskaitos byloje - 0,44 ha. Gyvenamojo namo bei priklausinių savininkais buvo T. S. ir J. G.. Atsižvelgiant į tai, nuosavybės teisių atkūrimo metu šiems namų savininkams 0,44 ha žemės sklypas turėjo būti suformuotas bendrąja daline nuosavybe. Teismas darė išvadą, jog skundžiamu Varėnos rajono valdybos 1992-10-01 potvarkiu ir šio potvarkio pagrindu sudaryta 1993 m. žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartimi J. G. buvo parduotas visas namų valdos žemės sklypas, nors J. G. turėjo teisę išsipirkti tik dalį šio sklypo. Tai, kad J. G. parduotos namų valdos žemės sklypo ribos negali būti nustatomos pagal inventorinį 0,45 ha žemės sklypo planą, kadangi šis planas nebuvo patvirtintas įgaliotos institucijos, nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir toks planas negali būti laikomas oficialiu dokumentu J. G. nuosavybės teisėms į namų valdos žemės sklypą pripažinti. Šis planas sudarytas taip, kad žemės sklypo riba kerta pastatą, be to, į žemės sklypo ribas pagal šį planą nepatenka visi J. G. priklausę pastatai, todėl šis 0,45 ha žemės sklypo planas negali būti laikomas žemės sklypo suformavimo pagrindu. Minėtas planas nėra teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo remiantis galėtų būti suformuotas namų valdos žemės sklypas. Pripažinus, kad J. G. buvo parduotas žemės sklypas pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, ir šį sandorį naikinant, teismas naikino ir paveldėjimo teisės liudijimą dalyje, kuriuo patvirtinama, jog tretieji asmenys paveldėjo kiekviena po 1/3 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,45 ha, (duomenys neskelbtini), 1993-12-04 įregistruoto valstybiniame žemės kadastro duomenų registre. Už perkamą 0,45 ha namų valdos žemės sklypą J. G. buvo sumokėjęs valstybės vienkartinėmis išmokomis 4426 rublius. 1993 m. spalio 1 d. pažymos apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre 6 punkte nurodyta, kad ,,nominali žemės sklypo kaina 10710 rb., indeksuota 21k. 2249,10 lit“. Minėtoje pažymoje nominali žemės „sklypo kaina yra nurodyta 10710 rub., o tai atitinka 107,10 Lt. Šią sumą teismas priteisė, taikant restituciją.

Dėl trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais prašymo pripažinti negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko 1999-03-05 sprendimą Nr.38-5308 dalyje dėl 0,25 ha ploto žemės nuosavybėn atkūrimo ir grąžinimo natūra A. S. 4,85 ha, įsakymo panaikinimo dovanojimo sutarties panaikinimo

Teismas pažymėjo, jog kadangi konstatuota, jog namų valda T. S. ir J. G. galėjo būti atmatuota tik viena, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 1999-03-05 sprendimą Nr.38-5308 ir įsakymą Nr.38-179 dalyje dėl 0,25 ha ploto. Teismas darė išvadą, jog ginčo vietoje yra tik viena namų valda, kuri turėjo būti suformuota abiems pastatų bendraturčiams.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pagrindinė priežastis nagrinėti ginčą teisme buvo atsakovo - tuometinės Alytaus AVA ir tuometinės Varėnos rajono valdybos veiksmai, dėl kurių buvo neteisėtai atkurta nuosavybės teisės A. S. į namų valdos žemę, neteisėtai buvo suformuotas ir parduotas namų valdos žemės sklypas J. G.. Todėl iš šių atsakovų lygiomis dalimis teismas priteisė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė buvo sumokėjusi 4 000 Lt išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas. 2007-05-22 advokatės E. G. kontoros pinigų priėmimo kvitas Nr.350162, kur 500 Lt mokėtoja yra nurodyta R. S., nenustatyta, kad susijęs su šia byla, nes nepateikta tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovės vienas reikalavimas netenkintas, du pagrindiniai su išvestiniais reikalavimais tenkinti, todėl ieškovei teismas priteisė 2 667 Lt už advokato paslaugas (po 1 333,50 Lt) bei iš atsakovių NŽT ir savivaldybės priteisė dalį sumokėto žyminio mokesčio – po 192 Lt. Atsakovės Z. T. pateikė advokatės kvitus, kad advokato teisinei pagalbai apmokėti sumokėjo 2 700 Lt. Šią sumą teismas priteisė atsakovėms lygiomis dalimis, kadangi atsakovių priešieškinys buvo patenkintas, o iš NŽT ir savivaldybės priteisė sumokėtą žyminį mokestį - po 144,50 Lt. Trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais reikalavimas buvo tenkintas 50 procentų. Byloje yra kvitai, kad tretieji asmenys sumokėjo advokatui 1 400 Lt, tad pusė šios sumos teismas priteisė tretiesiems asmenims iš atsakovių NŽT ir savivaldybės lygiomis dalimis (po 350 Lt). Tretiesiems asmenims priteisė po 142 Lt žyminio mokesčio iš savivaldybės ir NŽT.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius apeliaciniu skundu (t. 6, b. l. 223-227) prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus, nurodant, kad byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto. Apeliantas nurodo, jog byloje buvo sprendžiamas administracinių aktų ir sandorių atitikimo įstatymų nuostatoms klausimas, todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje yra konstatuotinas viešojo intereso buvimas. Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas su ieškinio reikalavimais ir jų pripažinimas šioje byloje yra suprantamas kaip Nacionalinės žemės tarnybos siekis apginti valstybės interesą šioje byloje, todėl Nacionalinei žemės tarnybai bylos šalių ir valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (išlaidos advokato pagalbai, žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį turėtų būti apmokamos iš valstybės biudžeto, kadangi šalys tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų neapmoka.

Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais B. B., A. P. ir G. Š. apeliaciniu skundu (t. 6, b. l. 231-245) prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kurioje buvo atmestas trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinį tenkinti, atsakovių priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje nepaneigta, kad J. G. buvo pateikęs visus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr.89. patvirtintų Taisyklių 4.1. - 4.4. p. nurodytus dokumentus, kurių pagrindu jis naudojosi žeme, t.y. 1981 m. balandžio 15 d. „Liškiavos“ kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimas, kuriuo pagal J. G. pareiškimą buvo nutarta išskirti J. G. 0,15 ha pasodybinį sklypą prie perkamo namo pas T. S. Vilkiautinio kaime, o taip pat 1981 m. balandžio 28 d. Kibyšių apylinkės LDT VK sprendimo Nr.27 dalis dėl Liškiavos kolūkio visuotinio narių susirinkimo nutarimo (protokolas Nr.2) dėl 0,15 ha pasodybinio sklypo skyrimo patvirtinimo ir 0,25 ha žemės paskyrimo po perkamuoju namu. Šie naudoti žemę paskiriantys aktai sprendimu nebuvo naikinti, jie galiojantys ir įrodo namų valdos žemės J. G. paskyrimą: 0,15 ha pasodybinį sklypą prie perkamo namo (daržui) ir 0,25 ha žemės paskyrimo po perkamuoju namu (pastatų eksploatacijai ir kiemui). Be to, prie šių dokumentų priskirtinas Varėnos rajono valdybos 1992-10-01 potvarkis Nr.629-v (t. 2, b. l. 63). Pagal ūkinių knygų sąskaitas ir kitus bylos dokumentus, J. G. įsigijus pirkimo-pardavimo sutartimi 1/2 dalį namo, ūkinius pastatus, prie šio namo buvo suformuoti du kolūkiečių kiemai ir du kolūkiečių sklypai. Namas buvo padalintas (pirkimo pardavimo sutartimi) į du atskirus būstus. T. S. 1/2 namo dalis su priklausiniais ūkinėje knygoje Nr. 47, asmeninė sąskaita užregistruota Nr. 2003, J. G. 1/2 namo dalis su priklausiniais – užregistruota ūkinėje knygoje Nr. 47 asmeninė sąskaita Nr.2004. Tokiu būdu, kolūkiečiams J. G. ir T. S., pagal tuo metu galiojančius norminius aktus ir įstatymų nustatytą tvarką prie bendro gyvenamojo namo buvo suteikti du atskiri kolūkiečių žemės sodybiniai sklypai, kuriuos jie valdė atskirai ir atvirai. Bendras plotas sudarė 1,10 ha. Žemės kolūkiečiui paskyrimas atitiko tuo metu (1970 m. gruodžio 16 d.) galiojusio Žemės kodekso 21, 58 str. 4 d., 78 ir 83 str. nuostatas, kad piliečiams asmeniniam naudojimui suteikiami sklypai iki 0,50 ha neterminuotai;

2. 1981-04-30 sutartyje, notarinio registro Nr. 1655S (t. 2, b. l. 65) pažymėta, kad ji 1981-06-08 buvo įregistruota Kibyšių apylinkės vykdomajam komitete. Teismas sprendime, o taip pat ir Vilniaus apygardos teismas 2012-02-02 nutartimi pripažino, kad tai atitiko tuo metu galiojusio CK 255 str. (1964 m. redakcijos) reikalavimus, t.y. per tris mėnesius įregistruoti vietinės tarybos vykdomajame komitete ir tokios aplinkybės reiškė, kad nekilnojamojo turto sandoris yra sudarytas tinkamai ir nuosavybės teisės pagal sandorį į nekilnojamąjį daiktą atsirado J. G.. Tokiu būdu J. G. esant 1/2 dalies gyvenamojo namo ir ½ dalies medinio tvarto, medinės daržinės, rūsio ir lauko virtuvės (duomenys neskelbtini) savininkui, buvo suteikta 0,15 ha sodybinė ir 0,25 ha pastatams eksploatuoti žemė nustatyta tvarka, pagal tuo metu galiojusius įstatymus ir norminius aktus. Tačiau pagal apylinkės ūkinių knygų sąskaitą J. G. naudojosi 0,50 ha. ūkio paskirties žemės sklypu. Sklypas natūroje prieš jį parduodant buvo formuojamas pagal šiuos duomenis. Tai patvirtino P. B., teigdamas, kad buvo tarybiniai metai, buvo tik žemių sąrašai, planų niekas anksčiau nebuvo daręs, visa žemė buvo valstybės. Tuo pagrindu 1992 metais P. B. vietoje suformavo J. G. mažesnį, faktiškai naudojamą ir įstatymų reikalavimus atitinkantį 0,45 ha namų valdos žemės sklypą ir parengė jo planą (t. 2, b. l. 58, 123). Teismas netinkamai interpretavo liudytojo P. B. duotus parodymus, be to, teismas neaptarė labai svarbių liudytojų P. B. ir J. J. parodymų, kad J. G. žemė buvo suteikta pagal tuo metu galiojusius įstatymus ir nustatyta tvarka ir kad 0,45 ha namų valdos žemės sklypas buvo atmatuotas pagal faktiškai naudojamą žemę. Kadangi Žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba - Merkinės agrarinė tarnyba suformavo 0,45 ha sklypą ir sudarė jo planą (Taisyklių 4.1.-4.4. p), todėl specialistas P. B. iš J. G. nereikalavo namų valdos sklypo plano, atlikto valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro. Teismo teiginys, kad P. B. sudarytas J. G. parduodamo 0,45 ha. namų valdos žemės sklypo planas nebuvo patvirtintas, nepagrįstas. J. J., parduodant namų valdą J. G., atstovavęs pardavėją, teisme paaiškino, kad ant plano uždėtas Merkinės agrarinės tarnybos antspaudas (t. 2; b. l. 58 ). Taip buvo tvirtinami žemės planai. Kitokio, tinkamesnio plano tvirtinimo būdo teismas nenurodė. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-195-577/2012 nurodė, kad J. G. parduotas atskiros sodybos (namų valdos) žemės sklypas pagal apibrėžimą atitiko LR Žemės reformos įstatymo 9 str. nuostatas, o būtent, kad atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamas žemės sklypas. Nurodė, kad įstatymo leidėjas suteikė galimybę parduoti sodybai žemės plotą, faktiškai sodybos užimamose ribose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr.89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4.1.1 punktas nustatė, kad „valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami privačių valdų savininkams - šios valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai“. Esant tokiam Vilniaus apygardos teismo vertinimui dėl sklypo suformavimo skundžiamo sprendimo priešingas teiginys yra nepagrįstas;

3. Teismas nepagrįstai teigė, kad 0,45 ha namų valdos sklypo formavimas ir sklypo plano sudarymas buvo ydingas. Namų valdos 0,45 ha žemė J. G. buvo suformuota Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (1991 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. 1-1607 redakcija) (Žin., 1991, Nr. 24-635) 9 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka ir sąlygomis. Liudytojai P. B. ir J. J. teisme patvirtino, jog sklypas suformuotas sodybos (namų valdos) žemėje, užimtoje statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemu ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamas žemės sklypas, todėl visa ši žemė į 0,45 ha žemės plotą buvo įmatuota ir pateko į jos planą. 1992 metais nereikėjo, kad planas būtų tikslus. Realiai atsitikdavo taip, kad žemėtvarkininkai nubraižydavo planą, o natūroje atmatavus, pasižiūrėjus tiksliau, net konfigūracija keisdavosi. Šie argumentai yra pagrįsti. Namų valdos planai taip buvo rengiami ir ne tik J. G., bet ir kitiems žemės naudotojams. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos rašytiniame atsakyme nurodoma aplinkybė, kad J. G. 0.45 ha namų valdos žemės sklypas parduotas pagal parengtą namų valdos žemės sklypo schemą, kuri nesuderinta nei su žemėtvarkos tarnyba, nei su nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra nepagrįsta;

4. Nepagrįsta ir VĮ Registrų centras Alytaus filialo 2008-09-22 pranešime (t. 2, b. 1.168) nurodyta aplinkybė, kad Registrų centras neturi galimybės kadastro žemėlapyje pažymėti žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes Alytaus AVA Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-08-25 pateiktas planas neatitinka LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų, t.y. pagal minėtą planą negalima nustatyti šio žemės sklypo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje, patikrinti ar nekilnojamojo turto objekto ribos nekerta gretimų ir jau kadastro žemėlapyje pažymėtų bei į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų objektų ribų, bei negali nurodyti statinio, kurio unikalus Nr.3894-0123-60158, centro koordinačių, kadangi jos iki šio momento nėra nustatytos ir niekas neteikė prašymo dėl nustatymo. Byloje (t. 4, b. l. 184) yra ištrauka iš Varėnos rajono Vilkiautinio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, ją 2010-10-11 parengė VMI vyr. inžinierius A. R.. Jis J. G. 0,45 ha namų valdos sklypą Nr.l:l (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėjo jos buvimo vietoje. Dalis jos patenka į A. S. 0,44 ha sklypą Nr. 40-1 kadastrinis Nr. 3880/0002:22. Sklypai Nr. 40-1 ir 1:1 persidengia 0,20 ha plotu, tai ir yra tikras persidengimo plotas. Kita J. G. namų valdos žemės 0,25 ha dalis pateko į A. S. žemės ūkio paskirties žemę, supančią visą sodybą. Šia aplinkybe remiantis ieškinyje ir buvo reikalaujama šiose dalyse naikinti A. S. neatlygintinai suteiktos žemės plotus sklypuose Nr. 40 ir 40-1. Dėl sklypų persidengimo liudytojas P. B. teisme paaiškino, kad sklypų persidengimas įvyko dėl A. S. sklypo projektavimo ir dokumentų tvarkymo klaidos. Klaida buvo padaryta grąžinant A. S. žemę, tarnyba neapsižiūrėjo, kad ta žemė buvo parduota J. G.. Tokiu būdu J. G. 0,45 ha žemės planas atitinka esminius ir būtinus reikalavimus, suderintas su žemėtvarkos tarnyba ir patvirtintas. Nepagrįstas ir teiginys, kad sklypo kadastriniai duomenys tame tarpe ir planas nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre. Byloje yra Žemėtvarkos tarnybos darbuotojos D. K. pasirašyta 1993-10-01 pažyma apie piliečio žemės sklypo registraciją valstybinio žemės kadastro duomenų registre (t. 2, b. l. 59). Jos 1 punkte nurodoma, kad žemės savininkas yra J. G.. Pažymos 2 punkte nurodoma, kad žemės sklypas suteiktas rajono savivaldybės 1992-10-01 potvarkiu Nr.629-v. Kaip iš registro Nr. 38/600 išrašo tapo žinoma, šis įrašas galioja nuo 1992-10-01. A. S. suformuoto 0,44 ha žemės sklypo kadastro duomenų fiksavimo data nurodoma 1993-12-11 (registro Nr. 38/10211). Pagal šiuos įrašus sklypų registruose, galima daryti išvadą, kad J. G. sklypo duomenys pagal preliminarius matavimus registrui buvo žinomi anksčiau - 1992-10-01, nei A. S. 0,44 ha sklypo duomenys - 1993-12-11, ir jei sklypų ribos nesutapo, tai būtent A. S. sklypo registras registruoti negalėjo;

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. suformuotas ir paskirtas 0,44 ha žemės sklypas nepagrįstai, nes A. S. nebuvo pastatų (duomenys neskelbtini) savininkas. Byloje nebuvo nustatyta kokiu pagrindu A. S. (arba T. S.) iki nuosavybės teisių Alytaus apskrities viršininko 1999 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 38-179 pagrindu registravimo, naudojosi namų valdos sklypu, ar jis buvo suteiktas nustatyta tvarka, pagal tuo metu galiojusius norminius aktus. Byloje yra pateiktas T. S. namų valdos planas - tai valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 4207 kv.m. G. J., V. ir S. T., Stepo namų techninės apskaitos byloje esantis inventorinis 1989-07-03 D. J. sudarytas namų valdos žemės sklypo planas. Tačiau jis neturi jokio pagrindimo (Taisyklių 4.2. p.), t.y. kada tokį sklypą ir kas T. S. suteikė. Byloje nėra jokių duomenų apie dokumentą, kurio pagrindu A. S. (arba T. S.) naudojosi 4207 kv.m. žemės sklypu. 1989-07-03 D. J. sudarytas 4207 kv.m. namų valdos žemės sklypo planas nėra šią žemę paskiriantis dokumentas, jis neatitinka Taisyklių 4.2. punkto. A. S. žemės sklypas negalėjo būti paskirtas, nes jis neturėjo namo ir statinių šioje namų valdoje. Tokiu būdu dėl 0,44 ha namų valdos žemės A. S. (arba T. S.) nėra išpildytos Taisyklių 4.2. (paskyrimo) ir 4.3. sąlygos (plano pagal paskyrimą), viena jų esminė, - nėra šią žemę paskiriančio dokumento;

6. Teismas sprendime neįvertino Vilniaus apygardos teismo (civ. byloje Nr.2A-195-577/2012) 2012-02-02 nutartyje išdėstytų argumentų, kad J. G. namų valdos sklypas suformuotas tinkamai pagal LR Žemės reformos įstatymo 9 str.. Teismas neanalizavo ir neįvertino dėl prie gyvenamojo namo 0,15 ha pasodybinio ir 0,25 ha pastatų eksploatavimui paskirtų sklypų, bei anksčiau J. G. suteikto 0,50 ha žemės sklypo. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad LR 1990-11-27 įstatymo Nr.1-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendros jungtinės nuosavybės teisės“ 3 str. nustato, jog kaimo vietoje perimant pastato (sodybos) nuosavybės teises, pereina taip pat teisė naudotis sodybiniu sklypu prie gyvenamojo namo ir kitų pastatų (sodybų) be pirminio žemės naudotojo sutikimo, pastatui pereinant kelių bendrasavininkų nuosavybėn, taip pat pereinant pastato dalies nuosavybės teisei, prie pastato esantis sodybinis sklypas pereina pastato bendrasavininkų bendram naudojimui. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, J. G. įsigijus 1/2 dalis pastatų, jam atsirado teisė kaip pastatų bendrasavininkui, atskirai naudotis esamu sodybiniu sklypu be pirminio žemės naudotojo sutikimo. Apygardos teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų jog namo sklypas iki T. S. mirties būtų buvęs įregistruotas jos vardu, ar ji būtų padavusi prašymą dėl jos naudojamos namų valdos (jos dalies) išpirkimo. Ginčo sklypas T. S. mirties dieną buvo įregistruotas A. S. vardu. Šis 0,44 ha ginčo sklypas priklauso valstybei, kadangi namų valdos žemės sklypas neišpirktas. Todėl J. G., pirkdamas 0,45 ha namų valdos žemės sklypą, neprivalėjo notariškai suderinti savo veiksmų su namo bendrasavininke T. S., tuo labiau, kad J. G. nupirko ne ginčo namų valdos žemės sklypą, o namų valdos sklypą, kurį pastoviai naudojo savo poreikiams tenkinti ir jis buvo suteiktas pagal tuo metu galiojančių norminių aktų ir įstatymų nustatyta tvarką. 1993 m. balandžio 6 d. J. G. pirkimo-pardavimo sutartimi ir pridėtu planu ieškovės ir atsakovių teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, nes J. G. naudojosi jam paskirta žeme įstatymo nustatyta tvarka ir namų valda faktiškai užėmė tokio 0,45 ha dydžio žemės sklypą. Nepriklausomai nuo gretimo sklypo naudotojų pozicijos pagal Žemės reformos 1991-07-25 Nr.I-1607 įstatymo 9 str. 4 d. nuostatas, pagal LR 1991-06-18 nutarimą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 str. 3 p. ir Vyriausybės nutarimu patvirtintą tvarką turėjo teisę jį pirkti. Ši J. G. parduota žemė tapo valstybės išperkama. Iš to darytina išvada, kad ieškovės J. S. ir atsakovių Z. T., V. B., reikalavimai dėl leidimo pirkti, dėl pirkimo ir dėl paveldėjimo pripažinimo negaliojančiais atmestinas, nes ieškovės ir atsakovių teisių ir teisėtų interesų nepažeidė bei nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių ginčijamo turto atžvilgiu;

7. J. G. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris buvo įregistruotas galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. Žemės sandorio sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso 149 str.2 d., kurioje buvo nurodyta, kad tuo atveju, kai sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, nuosavybės teisė atsiranda nuo sutarties įregistravimo momento. Nekilnojamojo daikto teisinės registracijos tikslas užtikrinti, kad tas pats daiktas nebūtų parduotas keliems savininkams. Ši nuostata įtvirtinta 1964 m. CK 149 str.2 d., savo prasme yra artima 2000 m CK 1.75 str.4 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad jeigu tas pačias teises į daiktą, ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. 1993 m. balandžio 6 d. J. G. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta notariškai. 1993 m. gegužės 4 d. įgytas sklypas buvo įregistruotas valstybinės žemės kadastro duomenų registre. Tokiu būdu Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu, panaikinus žemės įgijimo aktus, taikant sklypo restituciją, buvo panaikinta sąžiningo įgijėjo prezumpcija. Esant tokiai situacijai, Varėnos rajono apylinkės teismas nustatant sklypų ribas būtinai turėjo atsižvelgti į sklypų suformavimo laiką. Byloje nustatyta, kad pirmiausiai buvo suformuotas žemės sklypas J. G.. Formuojamas vėliau A. S. sklypas turėjo būti derinamas pagal esamą situaciją, konkrečiai -su pirmiau suformuoto žemės sklypo ribomis. Suderinimas turėjo būti atliktas tiek žemėtvarkos dokumentuose, tiek nustatant ribas vietoje, tačiau to nebuvo padaryta formuojant A. S. sklypą. J. G. sklypas buvo suformuotas 1993-05-04 (reg. Nr.38/600-1) preliminariais matavimais. Persidengimas įvyko ne dėl J. G. ir trečiųjų asmenų kaltės. Tretieji asmenys yra sąžiningi įgijėjai, todėl prieš juos negalėjo būti panaikinti įgijimo aktai ir taikyta restitucija. Visi atsakovai ir ieškovė turi įrodyti trečiųjų asmenų nesąžiningumą. Šalys nepateikė įrodymų dėl trečiųjų asmenų nesąžiningumo, todėl jie laikytini sąžiningais įgijėjais;

8. Teismas sprendime pažeidė CPK 185 str., 265 str. normas ir neištyrė visų bylos aplinkybių, netinkamai įvertino įrodymus, ne visus vertino, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normų reikalavimus, neatskleidė bylos esmės ir šis teisės normų pažeidimas turėjo lemiamos įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. reikalavimams, nes teismas nepasisakė dėl ieškinyje ir atstovų pasisakymuose pateiktų motyvų ir argumentų, jų nepaneigė pagrįstomis teismo išvadomis. Teismo sprendimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Tokiu būdu teismas savo sprendimą grindė tik atsakovų, ypač Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyriaus atsiliepimuose pateiktomis išvadomis ir teiginiais, kad sklypo formavimas J. G. buvo, ir jo planas atliktas pažeidžiant imperatyvius reikalavimus. Be to teismas rėmėsi panaikintuose, to paties teismo, 2009-06-17 (civilinėje byloje Nr.2-123-308/2009) ir 2011-02-23 (Nr.2-64-445/2011) sprendimuose pateiktomis klaidingomis išvadomis ir teiginiais;

9. Tretieji asmenys nesutinka su sprendimo dalimi dėl advokato išlaidų priteisimo. Sprendime nurodoma, kad už advokato pagalbą byloje tretieji asmenys sumokėjo 1 400 Lt, tuo tarpu tretieji asmenys pateikė duomenis, jog byloje patyrė 3 000 Lt išlaidas teisinei pagalbai. Be to, tretieji asmenys teigia, jog sprendime neteisingai buvo paskaičiuotas žyminis mokestis.

Atsakovės Z. T. ir V. B. atsileipimu į trečiųjų asmenų B. B., A. P., G. Š. apeliacinį skundą (t. 6, b. l. 260-266) prašo jį atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal įstatymų reikalavimus, atsižvelgiant į faktą, kad gyvenamais namas priklausė 2 savininkams, jiems turėjo būti parduotas bendras žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise. Vertinant byloje pateiktus žemės sklypų planus, J. G. suformuotas žemės sklypas, neatitiko Žemės reformos įstatyme nustatyto parduodamo namų valdai žemės sklypo apibrėžimo, nes įtrauktas per didelis žemės ūkio naudmenų plotas, ne visi sodybos statiniai. Byloje teismas teisingai rėmėsi rašytiniu įrodymu- ištrauka iš Varėnos raj. Vilkiautinio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto, kuri patvirtina, kad abu žemės sklypai dengiasi, t y. A. S. atkurtas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir J. G. parduotas žemės sklypas (kadastr. adr. (duomenys neskelbtini)), 022 ha plote, o likusi sklypo dalis dengiasi su A. S. atkurtu žemės ūkio paskirties žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));

2. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad nustatyta, kad J. G. naudojosi 0,45 ha žemės sklypu. Byloje yra dokumentai, iš kurių matyti, kad 1981-04-28 sprendimu Nr. 27 „Dėl žemės sklypo skyrimo G. J., Vacio po perkamuoju namu Vilkiautinio kaime“, buvo nuspręsta patvirtinti Varėnos rajono, Liškiavos kolūkio visuotinio kolūkio narių susirinkimo, įvykusio 1981-04-15 protokolo Nr. 2 išrašą dėl paskyrimo pasodybinio sklypo G. J., V. po perkamuoju namu 0,25 ha (duomenys neskelbtini), o anksčiau, t.y. 1981-04-15 to paties kolūkio narių susirinkimo nutarimu buvo leista naudotis 0,15 ha pasodybiniu sklypu prie perkamo namo . Neaišku, kokiu pagrindu tretieji asmenys sumuoja nurodytus plotus, nes jokio žemės sklypo plano prie šių nutarimų skirti sodybinį sklypą nėra, neaiški šių sklypų buvimo vieta. Pagal abiejų savininkų faktiškai naudojamą žemės sklypo plotą, šalių paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad J. G. Kibyšių LDT VK sprendimu Nr. 27 buvo skirta 0,25 ha paskirta po perkamuoju namu. 0,15 ha žemės sklypas galėjo būti įskaitytas į šį plotą ar būti atskira žemės ūkio gamybai naudojama žemė. Todėl nėra pagrindo šiuos plotus sumuoti, teigiant, kad J. G. buvo suteiktas bendras 0,40 ha žemės sklypas namų valdai. Ūkinių knygų išrašai apie tai, kad J. G. buvo naudojama 0,50 ha asmeninio ūkio žemės nuo 1983 iki 1990 m., nėra reikšmingas faktas, kalbant apie namų valdos žemės sklypo dydį ir jo suteikimo teisėtumą, nes yra pažymėta, kad dalis šios žemės buvo asmeninio ūkio žemė. Faktiškai abiejų savininkų naudojamas žemės sklypo plotas sudarė ne daugiau kaip 0,44 ha, nes 1989-07-03 ir 1993-09-13 sudarytos namų valdos inventorizacinės schemos patvirtina aplinkybę, kad žemės sklypas buvo vientisas, bendras žemės sklypo plotas 4207 kv. m. Nėra teisinio pagrindo remtis J. G. sudarytu 0,45 ha namų valdos žemės sklypo planu, pagal kurį jam ir buvo parduotas visas namų valdos žemės plotas;

3. Atmestini apeliančių teiginiai, kad teismas nesirėmė J. J. ar P. B. parodymais. Teismas tinkamai vertino šių liudytojų parodymus, visumoje su kitais įrodymais, teisės normomis. Liudytojai pažymėjo, kad žemės sklypas J. G., jų nuomone, parduotas nustatyta tvarka, bet nenurodė, kokia tvarka, ir kokų teisės aktų reikalavimais jie vadovavosi. Teismas pagrįstai vadovavosi ginčijamo sandorio sudarymo laikotarpiu galiojusiomis teisės normomis, teisiniu reglamentavimu, o ne tik liudytojų parodymais. Kad žemės sklypas turėjo būti parduodamas vienas, o ne du atskiri sklypai, numato ir LR Žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d. nuostatos, kur teigiama, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha - kituose miestuose. Įsigaliojusios Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. 2A-195-577/2012, taip pat remiamasi LR 1990-11-27 įstatymo Nr. 1-806, 3 str. nuostata, kur nurodoma, kad pastatui pereinant kelių bendrasavininkių nuosavybėn, taip pat pereinant pastato dalies nuosavybės teisei, prie pastato esanti sodybinis sklypas pereina bendram naudojimui;

4. Atsakovė NŽT prie LR žemės ūkio ministerija pagrįstai teigia, kad J. G. 0,45 ha namų valdos žemės sklypas parduotas pagal parengtą žemės sklypo schemą, kuri nesuderinta nei su žemėtvarkos tarnyba, nei su nekilnojamojo turto registro duomenimis. Pagal parengtą P. B. planą, sklypas buvo bandomas įregistruoti NTR, 2008 metais, pradėjus bylą nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teisme. Tačiau VĮ Registrų centras Alytaus filialo 2008-09-22 pranešime teismui nurodyta, kad Registrų centras neturi galimybės kadastro žemėlapyje pažymėti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes Alytaus AVA Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-08-25 pateiktas planas neatitinka LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų, t.y. pagal minėtą planą negalima nustatyti šio žemės sklypo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje, patikrinti ar nekilnojamojo turto objekto ribos nekerta gretimų ir jau kadastro žemėlapyje pažymėtų bei į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų objektų ribų, plane nenurodyti linijų ilgiai, sklypo plotas per didelis, įsikloja ne toje vietoje. 2008-01-07 VĮ Registro centro pažymėjime dėl 0,45 ha žemės sklypo, registro Nr. 38/600, pažymėta, kad žemės sklypas suformuotas neatliekant matavimų, 11 punkte nurodyta, kad žemės sklypo ribos nėra pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (b.1.32, 21.). Patys apeliantai patvirtino faktą, kad A. S. ir J. G. sklypai persidengia 0.20 ha plote. Negalima sutikti su apeliantais, kad persidengimas įvyko tik dėl A. S. sklypo projektavimo ir dokumentų tvarkymo klaidos. Persidengimas įvyko, nes nei A. S., nei J. G. negalėjo būti parduotas visas žemės sklypas, kuris iš esmės priklauso dviem bendraturčiams. 1989-07-03 ir 1993-09-13 sudarytos T. S. ir J. G. namų valdos inventorizacinės schemos patvirtina aplinkybę, kad žemės sklypas buvo vientisas, bendras žemės sklypo plotas 4207 kv. m. 1989-07-03 D. J. sudarytas namų valdos žemės sklypo planas atitiko faktinę situaciją, jame išdėstyti abiems savininkams priklausę pastatai, kiemas ir sodas, kita naudojama žemė. Tokiu pat žemės kiekiu savininkai naudojosi ir žemės pardavimo J. G. laikotarpiu. J. G. suformuotas žemės sklypas, neatitiko Žemės reformos įstatyme nustatyto parduodamo namų valdai žemės sklypo apibrėžimo, nes įtrauktas per didelis žemės ūkio naudmenų plotas, ne visi sodybos statiniai, pagal planą sklypo viena riba kerta gyvenamąjį namą neįtraukti tokie pastatai kaip tvartas, medinė daržinė, rūsys ir lauko virtuvė , tvartas yra už žemės sklypo ribų. Tuo tarpu, 1993 m., kai buvo sudaryta ginčijama sutartis, J. G. buvo išduotas Alytaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugu biuro 1993-10-30 pažymėjimas Nr. 0228, iš kurio matyti, kad J. G. ir T. S. asmeninės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotas buvo 4207 kv. m. jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir pastatai. Šis dokumentas pilnai patvirtina abiejų savininkų tuo metu valdytą žemės sklypo plotą;

5. Trečiųjų asmenų skunde nurodomas reikalavimas - panaikinti A. S. priimtą Alytaus AVA sprendimą ir įsakymą dalyje dėl 0,23 (ar 0,25 ) ha žemės, jam priklausiusiame ir dabar atsakovių valdomame pagal dovanojimo sutartį 4,85 ha žemės sklype, atmestinas kaip nepagrįstas. Negali būti ginami išimtinai J. G., kaip buvusio pastatų savininko, interesai turėti namų valdos žemės sklypą ir nepaisyti atsakovių - pastatų bendraturčių ir žemės savininkių, kurioms atkurta nuosavybės teisė į žemę, interesų.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į trečiųjų asmenų B. B., A. P., G. Š. apeliacinį skundą (t. 6, b. l. 270-276) prašo jį atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatų, patvirtintus Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975-06-25 nutarimu Nr. 228 (Žin., 1975, Nr. 20-177) 7 punktą sklypai individualinei statybai suteikiami: kolūkiuose - visuotinio kolūkio narių susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) nutarimu, tarybinių ir kitų valstybinių ūkių, įmonių bei organizacijų gyvenvietėse -atitinkamo ūkio, įmonės ar organizacijos vadovo įsakymu. Šie nutarimai ir įsakymai įsigalioja, kai juos savo sprendimu patvirtina apylinkės Tarybos vykdomasis komitetas. Taigi akivaizdu, kad pagal šią nuostatą J. G. buvo paskirtas ne 0,40 ha, kaip nepagrįstai teigiama trečiųjų asmenų apeliaciniame skunde, bet 0,25 ha pasodybinis sklypas, nes 1981-04-28 sprendimu Nr. 27 Lietuvos TSR Varėnos rajono Kibyšių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas patvirtino Varėnos rajono Liškiavos kolūkio visuotinio kolūkio narių susirinkimo, vykusio 1981-04-15 protokolo Nr. 2 išrašą dėl paskyrimo pasodybinio sklypo G. J., V. po perkamuoju namu 0,25 ha (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo sudėti visuotinio kolūkio narių susirinkimo nutarimu suteikto ir šį nutarimą patvirtinusiame apylinkės Tarybos vykdomojo komiteto sprendime nurodyto žemės kiekių. Dėl 0,50 ha žemės, J. G. naudotos kaip žemės asmeniniam naudojimui, Lietuvos aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad „ta aplinkybė, kad vienam iš bendrasavininkių greta namų valdos skiriama asmeninio naudojimo žemė negali būti vertinama kaip namų valdos suteikimas ar išplėtimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145), taigi žemės asmeniniam naudojimui kiekis negali būti reikšmingas namų valdos žemės sklypo dydžio nustatymui;

2. Dėl P. B. parengto ir Merkinės agrarinės reformos tarnybos antspaudu patvirtinto 0,45 ha namų valdos žemės sklypo plano tinkamumo sutarčiai sudaryti trečiųjų asmenų apeliaciniame skunde teigiama, kad šis sklypas J. G. buvo suformuotas nepriekaištingai, atitiko Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio nuostatas, o D. J. sudarytas inventorinis 4207 kv. m (0,4207 ha) žemės sklypo planas yra niekinis. Šiai pozicijai pagrįsti tretieji asmenys remiasi liudytojo P. B. teismo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2003. Šie argumentai yra nepagrįsti. Taisyklių 4.3. punkte buvo nurodyta, kad be kitų dokumentų, asmuo, pageidaujantis pirkti jo naudojamą žemės sklypą, turėjo pateikti valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro ar kitos Žemės ūkio ministerijos įgaliotos tarnybos pagal asmens užsakymą sudarytą bei patvirtintą sklypo planą. Pažymėtina, kad agrarinės reformos tarnyboms rengti parduodamų namų valdų žemės sklypų planus ir juos tvirtinti nesuteikė joks sutarties sudarymo metu galiojęs teisės aktas, todėl tvirtinti, kad Merkinės agrarinės reformos tarnybos antspaudas ant J. G. parduoto 0,45 ha namų valdos žemės sklypo plano yra tinkamas šio plano patvirtinimas, pagrindo nėra. Be to, ir pats minėto 0,45 ha plano rengėjas P. B. bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu patvirtino, kad į techninės apskaitos byloje esantį planą matuojant žemės sklypą J. G. nebuvo atsižvelgta, nors tai turėjo būti padaryta. Techninės apskaitos bylos duomenų svarbą nustatant žemės sklypo dydį yra pripažinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2008). Taigi vadovaujantis sutarties sudarymo metu galiojusiomis Taisyklių nuostatomis ir atsižvelgiant į T. S. ir J. G. namų knygos (inventorizacijos) duomenis darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai vertino Merkinės agrarinės reformos tarnybos patvirtintą 0,45 ha J. G. parduoto žemės sklypo planą kaip sudarytą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus;

3. Apeliantės nepagrįstai teigia, jog parduodant namų valdos žemės sklypą J. G. nebuvo reikalinga pateikti notariškai patvirtintą susitarimą kaip bus perkamas naudojamas žemės sklypas, kai jį teisę pirkti turi keli asmenys (Taisyklių 4.4. punktas). Trečiųjų asmenų apeliaciniame skunde teigiama, kad J. G. įsigijus dalį gyvenamojo namo su priklausiniais kartu perėjo ir teisė į namų valdos žemės sklypo dalį, kuria jis galėjo naudotis be pirminio žemės naudotojo sutikimo. Trečiųjų asmenų apeliaciniame skunde nepagrįstai tapatinamos dvi skirtingos sąvokos, t. y. teisė, kaip pastatų bendrasavininkui, į namų valdos žemės sklypo dalį, kuri yra įgyjama kartu su nuosavybės teise į pastatus (jų dalis) ir teisė įsigyti konkrečią naudojamą namų valdos žemės sklypo dalį. Būtent šiam veiksmui pagal tuo metu galiojusias Taisyklių nuostatas buvo reikalingas pastatų, esančių žemės sklype, bendrasavininkų notarinis susitarimas. Taigi nepaisant to, kad teisė į namų valdos žemės sklypo dalį perėjo J. G. kartu su iš T. S. įsigytais pastatais ir jų dalimis, išsiperkant konkrečią dalį namų valdos žemės sklypo buvo reikalingas asmenų, tuo metu turėjusių teisę į namų valdos žemės sklypą, t. y. T. S. ir J. G. notarinis susitarimas kaip konkrečiai bus perkamas žemės sklypas;

4. Apeliantės nepagrįstai teigia, jog buvo pažeista sąžiningo įgijėjo prezumpcija. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai dėl prieštaravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtą, ir pripažįstamos negaliojančiomis visos šio turto perleidimo sutartys, tokiu atveju argumentai dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos yra atmestini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Be to, ginčijamą 0,45 ha namų valdos žemės sklypą tretieji asmenys įgijo neatlygintinai, todėl jie negali ginti savo teisių remdamiesi sąžiningo įgijėjo instituto normomis, ir žemės sklypas gali būti iš jų išreikalautas valstybės nuosavybėn (CK 4.96 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė Z. T. atsiliepimu į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą (t. 6, b. l. 279-281) prašo apeliacinį skundą atmesti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog iš dalies sutinka su atsakovės aiškinimu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, nes atsakovės, kaip proceso šalies, elgesys byloje buvo tinkamas, t.y. atsakovės pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo teisinga, ši institucija pripažino priėmusi neteisėtus administracinius aktus, pasisakė dėl neteisėtų sandorių panaikinimo. Tačiau pripažinus, kad Varėnos rajono valdyba ir Alytaus AVA priėmė nepagrįstus ir neteisėtus administracinius aktus, kurie šiuo sprendimu panaikinti, dėl to šioms institucijoms turi kilti teisinės pasekmės, priteisint iš jų bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 93 str. 2 d. bei teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vyriausybė v. D. K., bylos Nr. 3K-3-269/2006, 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. UAB „Pūkas", bylos Nr. 3K-3-205/2005), bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos lygiaverčiams atsakovams lygiomis dalimis. Jei sutikti su teismo sprendimo dalimi, kad pagrindiniai atsakovai byloje - Varėnos rajono savivaldybė ir NŽT, jų atsakomybės laipsnis yra vienodas ir iš jų priteistina žymiai didesnė dalis bylinėjimosi išlaidų, kas teismo ir buvo padaryta.

Ieškovė J. S. atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. 6, b. l. 282-285) prašo iš dalies panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą dalyje dėl pripažinimo negaliojančia žemės sklypo 1993-04-06 pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. 2-183, kuria J. G. buvo parduotas 0,45 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje trečiųjų asmenų apeliacinį skundą atmesti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, nors ir išsiaiškinęs, kad buvo dvi namų valdos su skirtingais namų valdų sklypais - 0,45 ha J. G. ir 0,44 ha T. S., kurie Registrų centre buvo įregistruoti skirtingais numeriais, ūkio knygose įregistruoti skirtingomis sąskaitomis ir skirtingų dydžių, toliau laikėsi savo pozicijos, kad tai buvo vienas bendras sklypas, todėl visos teismo padarytos išvados yra neteisingos;

2. Ieškovė iš dalies sutinka su apeliančių- trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais B. B., A. P. ir G. Š. apeliaciniu skundu dalyje dėl J. G. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir jį palaiko, nes bylos medžiaga įrodyta, kad J. G. ir T. S. naudojosi skirtingais žemės sklypais, todėl jam turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4.1.1. punkto nuostata, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami privačių namų valdų savininkams - šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai. Byloje yra pakankamai duomenų, kad buvo du savarankiški žemės sklypai: J. G. naudojamas 0,45 ha namų valdos žemės sklypas ir T. S. naudojamas -0,44 ha namų valdos žemės sklypas, todėl net subendrinus abu šiuos sklypus, bendro namų valdos sklypo dydis turėjo būti 0,89 ha, o ne 4207 kv.m., kaip nurodė teismas. Su kita apeliacinio skundo dalimi ieškovė nesutinka, nes pagal Varėnos rajono valdybos 1992-10-01 potvarkį Nr.6929-v ir jo priedo 2 dalį J. G. buvo perduotas 0,45 ha žemės sklypas aplink visą J. G. ir T. S. gyvenamąjį namą, esantį Vilkautinio kaime Varėnos rajone. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismo sprendimas tūrėtų būti naikinamas visa apimtimi, išskyrus toje dalyje, kurioje teismas nusprendė pripažinti negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-03-05 įsakymą Nr.38-179 dalyje dėl 0,20 ha ploto žemės nuosavybės atkūrimo ir grąžinimo natūra A. S., 0,44 ha namų valdos žemės sklype, unikalus Nr. 3880-0002-0022;

3. Su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka, nes mano, kad teismas teisingai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais B. B., A. P. ir G. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius apeliacinis skundas tenkintinas visiškai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliaciniu skundu tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais A. P., B. B., G. Š. nesutinka su Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimų dalimi, kuria buvo tenkintas atsakovių V. B., Z. T. priešieškinys ir nuspręsta pripažinti negaliojančia 1993-04-06 Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-183, kuria J. G., T. buvo parduotas 0,45 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); panaikinti 1992-10-01 Varėnos rajono valdybos potvarkį Nr. 629-v ir jo 2 priedą dalyje, kuria buvo nuspręsta J. G. parduoti 44,0 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Varėnos rajono valdybos 1992-10-01 potvarkio 629-v 2 priedo 42 eilutė); pripažinti negaliojančia 1993-04-06 Žemės pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr.83, kuria J. G. buvo parduotas 0,45 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); panaikinti 2007-12-07 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5717M, dalyje, kuriuo A. P., B. B., G. Š. po J. G. mirties paveldėjo kiekviena po 1/3 žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,45 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi netenkinti trečiųjų asmenų reikalavimų dėl 4,85 ha A. S. žemės ūkio žemės, t.y. pripažinti negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko 1999-03-05 sprendimą Nr. 38-5308 dalyje dėl 0,25 ha ploto žemės nuosavybėn atkūrimo ir grąžinimo natūra A. S. 4,85 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko 1999-03-05 įsakymą Nr.38-179 dalyje dėl 0,25 ha ploto žemės nuosavybės atkūrimo ir grąžinimo natūra A. S. 4,85 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2001-09-19 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr.4702 ir 2011-09-19 priėmimo perdavimo aktą, notarinio registro Nr.4703 dalyje dėl 0,25 ha ploto žemės dovanojimo ir perdavimo V. B. ir Z. T. 4,85 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir 0,45 ha namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), grąžinti į trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais nuosavybę.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovių reikalavimus ir atmesdamas trečiųjų asmenų reikalavimą pripažinti negaliojančiais Alytaus apskrities viršininko 1999-03-05 sprendimą bei įsakymą dalyje dėl 0,25 ha ploto žemės nuosavybėn atkūrimo ir grąžinimo natūra A. S. 4,85 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog namų valda T. S. ir J. G. galėjo būti atmatuota tik viena, o ne suformuoti atskiri žemės sklypai atskiriems bendraturčiams, kurie šį turtą būtų valdę savarankiškai. Tretieji asmenys, nesutikdami su tokia išvada, apeliaciniame skunde teigia, jog kolūkiečiams J. G. ir T. S., pagal tuo metu galiojančius norminius aktus ir įstatymų nustatytą tvarką prie bendro gyvenamojo namo buvo suteikti du atskiri kolūkiečių žemės sodybiniai sklypai, kuriuos jie valdė atskirai ir atvirai. Žemės kolūkiečiui paskyrimas atitiko tuo metu (1970 m. gruodžio 16 d.) galiojusio Žemės kodekso 21, 58 str. 4 d., 78 ir 83 str. nuostatas, kad piliečiams asmeniniam naudojimui suteikiami sklypai iki 0,50 ha neterminuotai. Kolegija su tokiu trečiųjų asmenų argumentu nesutinka.

Byloje nustatyta, jog T. S. J. G. pardavė ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį medinio tvarto, medinę daržinę, rūsį ir lauko virtuvę(duomenys neskelbtini), suteikiant jam naudotis ½ namo puse iš pietų pusės. Kolūkis išskyrė J. G. 0,15 ha ploto pasodybinį sklypą prie perkamo namo(duomenys neskelbtini). Vykdomasis komitetas 1981-04-28 sprendimu patvirtino minėtą kolūkiečių nutarimą dėl žemės paskyrimo J. G. po perkamais pastatais ir dar išskyrė 0,25 ha žemės namų valdai, po perkamu namu. 1993 metų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi J. G. iš valstybės buvo parduota 0,45 ha žemės sklypas(duomenys neskelbtini). 1993-10-01 įgytas sklypas buvo įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Pardavus 0,45 ha J. G. pagal LR 1991-06-18 įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 str. 3p. ši žemė tapo valstybės išperkama žemė. Tretieji asmenys byloje bei apeliaciniame skunde išsakė nuomonę, jog nagrinėjanti žemės nuosavybės atkūrimą ir atkūrimą vykdanti institucija turėjo užtikrinti, kad ši J. G. parduota žemė būtų pažymėta žemėtvarkos projektuose kaip valstybės išperkama ir toje vietoje nebūtų vykdomi jokie žemės projektavimai, nuosavybės grąžinimo procesai. Kadangi J. G. pirmas įgijo nuosavybę į šį žemės sklypą, pirmas jį įregistravo registre, todėl visos jo daiktinės turi būti ginamos ir savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog byloje nepaneigta, kad J. G. buvo pateikęs visus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr.89 patvirtintų Taisyklių 4.1. - 4.4. p. nurodytus dokumentus, kurių pagrindu jis naudojosi žeme, t.y. 1981 m. balandžio 15 d. „Liškiavos“ kolūkio visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimą, kuriuo pagal J. G. pareiškimą buvo nutarta išskirti J. G. 0,15 ha pasodybinį sklypą prie perkamo namo pas T. S. (duomenys neskelbtini), o taip pat 1981 m. balandžio 28 d. Kibyšių apylinkės LDT VK sprendimo Nr.27 dalis dėl Liškiavos kolūkio visuotinio narių susirinkimo nutarimo (protokolas Nr.2) dėl 0,15 ha pasodybinio sklypo skyrimo patvirtinimo ir 0,25 ha žemės paskyrimo po perkamuoju namu. Šie naudoti žemę paskiriantys aktai sprendimu nebuvo naikinti, jie galiojantys ir įrodo namų valdos žemės J. G. paskyrimą: 0,15 ha pasodybinį sklypą prie perkamo namo (daržui) ir 0,25 ha žemės paskyrimo po perkamuoju namu (pastatų eksploatacijai ir kiemui). Kolegija pažymi, jog fizinių asmenų teisė įgyti namų valdai naudojamą žemės sklypą buvo įtvirtinta Žemės reformos įstatyme (jo 6, 8 straipsniai). Tvarką, kuria vadovaujantis turėjo būti vykdomas valstybinių žemės sklypų pardavimas privačion nuosavybėn, t.y. atitinkamos teisės realizavimo tvarką, deleguota įstatymo leidėjo, nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 “Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos”. Privačių namų savininkams ne konkurso tvarka privatinėn nuosavybėn galėjo būti parduodami faktiškai naudojami, iki 2 ha valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai (Žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d., Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 4.1.1. p.; Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 6.6.1. p., Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 2 p.). Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad 1981-04-30 T. S. pardavė J. G. ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį medinio tvarto, medinę daržinę, rūsį ir lauko virtuvę (duomenys neskelbtini), suteikiant jam naudotis ½ namo pusę iš pietų pusės. Sutartis 1981-06-08 buvo įregistruota Kibyšių apylinkės vykdomajam komitete (t. 2, b.l. 65). 1992-10-01 Varėnos rajono valdybos potvarkiu Nr. 629-v J. G. buvo leista išsipirkti 0,45 ha dydžio namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (t. 2, b.l. 63-64); 1993 m. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi J. G. iš valstybės buvo parduota 0,45 ha žemės sklypas(duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 56 -59) ir 1993-10-01 J. G. įsigytas sklypas buvo įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (t. 2, b.l. 59). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad potvarkio, kuriuo J. G. buvo leista išsipirkti ginčo namų valdos žemės sklypą priėmimo metu, gyvenamasis namas bei kiti ūkiniai pastatai priklausė dviem savininkams, t.y. T. S. ir J. G. po ½ (t. 2, b.l. 65, 67), pastatų realiosios dalys nustatytos nebuvo; tai buvo vienas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (priklausantis bendros nuosavybės teise dviem bendrasavininkiams) ir su faktiškai naudojamu žemės sklypu, kuris pagal LR žemės reformos įstatymo 9 str. nuostatas ir atitiko parduodamos atskiros sodybos (namų valdos), apibrėžimą, o būtent, kad atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės sklypas. Taigi, įstatymo leidėjas suteikė galimybę parduoti sodybai žemės plotą, faktiškai esantį sodybos užimamose ribose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 ,,Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4.1.1. punktas nustatė, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami privačių namų valdų savininkams - šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai. LR 1990-11-27 įstatymo Nr. I-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ 3 straipsnis nustatė, jog kaimo vietovėje pereinant pastato (sodybos) nuosavybės teisei, pereina taip pat teisė naudotis sodybiniu sklypu prie gyvenamojo namo ir kitų pastatų (sodybų) be pirminio žemės naudotojo sutikimo; pastatui pereinant kelių bendrasavininkių nuosavybėn, taip pat pereinant pastato dalies nuosavybės teisei, prie pastato esantis sodybinis sklypas pereina pastato bendrasavininkių bendram naudojimuisi. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog J. G. įsigijus ½ pastatų, jam atsirado teisė kaip pastatų bendrasavininkiui bendrai naudotis esamu sodybiniu sklypu; o sodybinis sklypas (namų valda) tuo metu galėjo būti parduota tik kaip vienas sklypas bendrosios nuosavybės teise gyvenamojo namo bendrasavininkiams. Atsižvelgdama į tai, kolegija laiko nepagrįstu apeliančių argumentus, jog J. G. išsipirkus 0,45 ha žemės sklypą, buvo suformuoti du atskiri, savarankiški sklypai, atskirai priklausantys T. S. ir J. G. ir šie sklypai, kaip savarankiški civilinių teisių objektai galėjo būti parduoti skirtingiems savininkams. Tuo pačiu pažymėtina, jog tuo metu galiojusios „Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės“, patvirtintos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“, imperatyviai įtvirtino privalomąsias sąlygas tokio nekilnojamojo daikto, kaip valstybei priklausantis žemės sklypas, pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Asmuo, turintis teisę nuosavybėn įgyti naudojamą namų valdos žemės sklypą, turėjo pateikti ne tik atitinkamą prašymą, ne tik dokumentą, kurio pagrindu jis naudojasi žemės sklypu, bet ir įgaliotos tarnybos pagal asmens užsakymą sudarytą bei patvirtintą sklypo planą, taip pat notariškai patvirtintą susitarimą tarp bendraturčių, kaip bus perkamas naudojamas žemės sklypas, kai jį teisę pirkti turi keli asmenys (Taisyklių 4.1. – 4.4. p.). Toks teisinis reglamentavimas nepakito ir vėliau, priėmus Vyriausybės 1993-07-21 nutarimą Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar J. G., įregistruodamas pirkimo – pardavimo sutartį, įgijo subjektines teises, nes teisiniam santykiui dėl valstybinio žemės sklypo įgijimo atsirasti reikalinga juridinių faktų sudėtis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas subjektinės teisės pirkti ginčo žemės sklypą neįgijo, nes byloje nėra pateiktas tinkamas žemės sklypo planas, kuris sudarytų galimybę identifikuoti perkamą objektą taip pat nepateiktas asmenų, turinčių tokią pačią teisę į namų valdos žemės sklypo įsigijimą – namo dalių bendraturčių susitarimas (T. S. ir J. G.), patvirtintas notaro. Pirkėjo pareiga turėti konkretaus perkamo sklypo planą kaip prielaida sandoriui dėl žemės pirkimo–pardavimo sudaryti buvo įtvirtinta ir įstatyme. Žemės įstatymo 14 straipsnyje buvo numatyta, kad bet kurio žemės sandorio privaloma dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog trečiųjų asmenų pateiktas J. G. parduoto žemės sklypo planas neatitiko visų tuo metu tokiam planui keliamų reikalavimų. Tretieji asmenys teigia, jog sklypas J. G. buvo suformuotas nepriekaištingai, atitiko Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, mietų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutartimi Nr. 89 Taisyklių 4.3. punkte buvo nurodyta, kad be kitų dokumentų, asmuo, pageidaujantis pirkti jo naudojamą žemės sklypą, turėjo pateikti valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro ar kitos Žemės ūkio ministerijos įgaliotos tarnybos pagal asmens užsakymą sudarytą bei patvirtintą sklypo planą. Kaip matyti iš bylos duomenų, kartu su 1993 m. 0,45 ha žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi buvo pateiktas šio žemės sklypo planas (t. 2, b. l. 56-58). Pripažintina, jog pirmosios instancijos visiškai pagrįstai darė išvadą, kad į bylą pateiktas žemės sklypo planas neatitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (1991 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. I-1607 redakcija) (Žin., 1991, Nr. 24-635) 9 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės sklypas. Taigi sodybai buvo parduodamas žemės plotas faktiškai esantis sodybos užimamose ribose. Kaip matyti iš į bylą pateikto plano, šiame plane nebuvo įtraukti visi sodybos statiniai, įtrauktas akivaizdžiai didesnis žemės ūkio naudmenų plotas, kuris nepateko į faktiškai sodybos užimamas ribas. Be to, kaip atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, pats plano rengėjas liudytojas P. B. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog planas nebuvo tikslus ir išsamus. Nors apeliantės skunde nesutinka su teismo išvada, kad 0,45 ha namų valdos sklypo formavimas ir sklypo plano sudarymas buvo ydingas ir tai patvirtina Pažyma apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro Duomenų registre (t. 2, b. l. 59), pažymėtina, jog šis dokumentas tik patvirtino faktą, kad J. G. bendras sklypo plotas sudaro 0,45 ha, tačiau nepatvirtina, jog paties žemės sklypo planas atitiko įstatymų ir teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad 1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad atskirai sodybai (namų valdai) parduodamas žemės plotas faktiškai turi būti jos užimamose ribose. Pagal Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 7.7 punktą kaime esamai namų valdai parduodamo žemės sklypo dydis privalo būti faktiškai jos užimamas plotas, bet ne didesnis kaip 2 ha. Aplinkybę, kad pateiktas J. G. žemės sklypo planas neatitiko tokiam dokumentui keliamų reikalavimų patvirtina ir byloje surinkti įrodymai, t.y. Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos raštas, kuriuo patvirtinama, kad J. G. 0,45 ha namų valdos žemės sklypas buvo parduotas pagal parengtą namų valdos žemės sklypo schemą, kurie nebuvo suderinta nei su žemėtvarkos tarnyba, nei su nekilnojamojo turto registro duomenimis (t. 4, b.l.201-202);VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2008-09-22 pranešimas (t. 2, b. l. 168-169), kuriame nurodyta, kad VĮ Registrų centras neturi galimybės kadastro žemėlapyje pažymėti žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes Alytaus AVA Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktas planas neatitinka LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų, t.y. pagal minėtą planą negalima nustatyti šio žemės sklypo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje, patikrinti ar nekilnojamojo turto objekto ribos nekerta gretimų ir jau kadastro žemėlapyje pažymėtų bei į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų objektų ribų, plane nenurodyti linijų ilgiai, sklypo plotas per didelis, įsikloja ne toje vietoje. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, jog byloje nėra įrodymų, kad J. G. iniciatyva buvo parengtas planas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus dėl J. G. pageidauto įsigyti 0,45 ha žemės sklypo. Be to, pažymėtina ir tai, kad bendraturčių susitarimas taip pat buvo būtina sąlyga pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, todėl, jo nepasiekus, pagal tuo metu galiojusią tvarką nebuvo galimas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad ir paties J. G. valia pirkti valstybinį žemės sklypą teisės aktuose nustatyta tinkama forma nebuvo išreikšta. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant įvykdytų visų privalomų žemės sandoriui dėl ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sudaryti sąlygų (žemės sklypo plano, namų valdos bendraturčių susitarimo), pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovių reikalavimus panaikinti 1992-10-01 Varėnos rajono valdybos potvarkį Nr. 629-v ir jo 2 priedą dalyje, kuria buvo nuspręsta J. G. parduoti 45,0 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), J. G. sudarytą 0,45 ha žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį bei iš šio fakto sekančius kitus sandorius (t. 2, b. l. 56-59). Padarius išvadą, jog namų valda T. S. ir J. G. galėjo būti atmatuota tik viena, o ne suformuoti atskiri žemės sklypai atskiriems bendraturčiams, kurie šį turtą būtų valdę savarankiškai ir Nacionalinei žemės tarnybai pateikus duomenis, jog bendra T. S. ir J. G. žemės namų valda sudaro 0,44 ha, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino trečiųjų asmenų reikalavimo pripažinti negaliojančiu 1999-03-05 sprendimą Nr. 38-5308 ir įsakymą Nr. 38-179.

Kolegija nesutinka ir su trečiųjų asmenų argumentu, jog Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu, panaikinus žemės įgijimo aktus, taikant sklypo restituciją, buvo panaikinta sąžiningo įgijėjo prezumpcija. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-04-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai dėl prieštaravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtą, ir pripažįstamos negaliojančiomis visos šio turto perleidimo sutartys, tokiu atveju argumentai dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos yra atmestini. Be to, pritartina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus nuomonei, jog ginčijamą 0,45 ha namų valdos žemės sklypą tretieji asmenys įgijo neatlygintinai, todėl jie negali ginti savo teisių remdamiesi sąžiningo įgijėjo instituto normomis, ir žemės sklypas gali būti iš jų išreikalautas valstybės nuosavybėn (CK 4.96 straipsnio 3 dalis).

Byloje tretieji asmenys apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su sprendimo dalimi dėl advokato išlaidų priteisimo. Tretieji asmenys teigia, jog sprendime nurodoma, kad už advokato pagalbą byloje tretieji asmenys sumokėjo 1 400 Lt, tuo tarpu tretieji asmenys pateikė duomenis, jog byloje patyrė 3 000 Lt išlaidas teisinei pagalbai. Be to, tretieji asmenys teigia, jog sprendime neteisingai buvo paskaičiuotas žyminis mokestis. Kaip matyti iš bylos duomenų, tretieji asmenys pradiniu ieškiniu (t.2, b. l. 136-137) prašė panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-03-05 sprendimą Nr. 38-530, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės A. S. į 0,45 ha žemės sklypą. Varėnos rajono apylinkės teismas iš dalies šį reikalavimą tenkino, t.y. 2011-02-23 sprendimu buvo panaikintas Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-03-05 sprendimas Nr. 38-5308 dalyje dėl T. S. priklausiusios namų valdos 0, 44 žemės sklypo, suformavus sklypą A. S. bei taikė restituciją (5, b.l. 31-42). Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2012-02-02 nutartimi dalį Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimo, kuri lietė trečiųjų asmenų interesus panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Varėnos rajono apylinkės teismas 2012-11-05 sprendimu (t. 6, b. l. 189-206), dalį trečiųjų asmenų reikalavimų patenkino, dalį atmetė, teismas konstatavo, jog tenkino 50 proc. trečiųjų asmenų reikalavimų. Atsižvelgiant į tokią bylos eigą, teisėjų kolegija sprendžia, jog tretiesiems asmenims turėjo būti priteista ir dalis bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos iki Vilniaus apygardos teismo 2012-02-02 nutarties priėmimo, kadangi šiuo teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidos tretiesiems asmenims nebuvo priteistos, nors konstatuotina, kad dalis trečiųjų asmenų reikalavimų buvo patenkinta. Byloje surinkta įrodymai, kad bylos eigoje tretieji asmenys, o būtent A. P. patyrė 3 229 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 135, t. 3, b. l. 125, t. 4, b. l. 53, 240-246, t. 6, b. l. 14,31). Atsižvelgdama į tai, kad A. P. nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos ankstesniame procese bei į tai, kad bylą nagrinėjant iš naujo trečiųjų asmenų reikalavimai buvo tenkinti 50 proc. (antrajame procese A. P. turėjo 1 400 Lt bylinėjimosi išlaidų), kolegija sprendžia, jog A. P. priteistinos išlaidos turėtų būti didintinos iki 1 000 Lt. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Dėl žyminio mokesčio pasakytina tai, kad tretieji asmenys byloje sumokėjo 155 Lt žyminį mokestį (t. 6, b. l. 31), nors teismas priteisė A. P. 142 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pareikštas neturtinis reikalavimas, kuris apmokestinamas 100 Lt (su indeksacija), teismas pagrįstai priteisė trečiajam asmeniui tik 142 Lt žyminį mokestį. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo A. P. turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl permokėtos žyminio mokesčio dalies grąžinimo iš valstybės biudžeto (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 04 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012 yra konstatavusi, jog nepriklausomai nuo to, jog Nacionalinė žemės tarnyba byloje yra įvardyta atsakovu, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos. Be to, sutiktina su atsakovo argumentu, jog byloje buvo sprendžiamas administracinių aktų ir sandorių atitikimo įstatymų nuostatoms klausimas, todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje yra konstatuotinas viešojo intereso buvimas. Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas su ieškinio reikalavimais ir jų pripažinimas šioje byloje yra suprantamas kaip Nacionalinės žemės tarnybos siekis apginti valstybės interesą, todėl iš Nacionalinei žemės tarnybos bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei nepriteistinos. Dėl šios priežasties naikintina Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimo dalis, kuria iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos J. S., Z. T., A. P. bei valstybei buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Trečiasis asmuo A. P. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė pateikė įrodymus, jog byloje patyrė 844 Lt bylinėjimosi išlaidas (t. 6, b. l. 246-247). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės apeliantų – trečiųjų asmenų apeliacinis skundas yra netenkintas, tik pakeista bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka, apeliantei A. P. bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. Taip pat, kadangi ieškovės J. S. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti prašymai nebuvo tenkinti, J. S. bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (į. k. 188704927) J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei valstybei buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Padidinti A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistiną iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovavimo išlaidų sumą iki 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų).

Likusią Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.