- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1449-657/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04638-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančių fizinių asmenų D. N. ir E. N. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties, kuria nutraukta bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Bankrutuojančių fizinių asmenų D. N. ir E. N. bankroto administratorė UAB „Lexuna“ kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą; priteisti iš bankrutuojančių asmenų administratoriaus naudai už periodą nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2020 m. gegužės 20 d. 297,79 Eur bankroto administravimo išlaidų, šią sumas išieškant pirmumo eile prieš visus kreditorius iš visų gaunamų pajamų; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad bankroto byloje 2020 m. kovo 30 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame priimtas nutarimas nutraukti bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto bylą. Pareiškėjai buvo įspėti dėl įsipareigojimų nevykdymo teisinių pasekmių – bankroto bylos nutraukimo, tačiau viso įsiskolinimo nepadengė. Fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki kreditorių sprendimo nutraukti bankroto bylą besitęsiantis bankrutuojančių asmenų elgesys, pasireiškiantis netinkamu mokumo atkūrimo plano vykdymu, suponuoja išvadą, kad bankrutuojantys asmenys E. ir D. N. nebuvo rūpestingi, aktyvūs, nesąžiningai vykdė savo, kaip bankrutuojančių asmenų, pareigas – nebendradarbiavo su administratore, nerodė realių pastangų, siekiant susirasti geriau apmokamą darbą ir taip gauti didesnes darbines pajamas, nereagavo į pretenzijas. Iš patvirtinto plano detalizacijos matyti, kad pareiškėjai nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2020 m. gegužės 31 d. kreditorių reikalavimams tenkinti pervedė tik 312,21 Eur, jų įsiskolinimas – 6 655,79 Eur. Pareiškėjai nuo 2019 m. gegužės mėnesio neteikia administratorei jokių jų pajamas pagrindžiančių dokumentų (kredito įstaigų išrašų), taip pažeisdami FABĮ 16 straipsnio 11 punkte, 16 straipsnio 5 punkte fiziniam asmeniui nustatytas pareigas. Toks pareiškėjų veiksmų (neveikimo) pobūdis, jų trukmė, apimtis, nereagavimas į bankroto administratorės pastabas, pretenzijas, reikiamos informacijos neteikimas duoda pagrindą spręsti, kad pareiškėjams nevykdant įstatyme nustatytos pareigos bei nemokant lėšų kreditorinių reikalavimų dengimui, nesumokant visų lėšų bankroto proceso administravimui, tinkamas ir sklandus bankroto administravimas tampa nebegalimas. Kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas tinkamai neįgyvendinamas tik dėl pačių bankrutuojančių asmenų E. ir D. N. nerūpestingumo, abejingumo, neveikimo bei nesąžiningumo, taip akivaizdžiai pažeidžiant teisėtus kreditorių interesus ir galimai siekiant tik nurašyti skolas. Šiuo metu yra susidaręs įsiskolinimas ne tik kreditoriams, kuriems nebuvo mokėtos įmokos pagal teismo nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą, tačiau ir administratorei. Pareiškėjai iš esmės nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl negalėjo laiku ir tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, jų pasyvus elgesys, kreditorių interesų ignoravimas nepatvirtina jų noro ir ketinimų toliau vykdyti įsipareigojimus pagal fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Kreditorių prašymas yra pagrįstas, bankroto bylos nutraukimas yra adekvati bei proporcinga priemonė pareiškėjų padarytiems pareigų vykdymo pažeidimams. Bankrutuojančių asmenų padaryti Plano vykdymo pažeidimai nebuvo nulemti objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių.
3. Nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2020 m. gegužės 31 d. buvo pervesta 2 249,96 Eur, taigi, E. N. ir D. N. administratoriui neapmokėtų bankroto administravimo išlaidų dydis šiuo laikotarpiu yra 297,79 Eur. Administratorius ir po bankroto nutraukimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bankroto byloje privalės vykdyti jam priskirtas pareigas ir teiks administravimo paslaugas, taigi ir toliau patirs realias administravimo išlaidas. Todėl iš E. N. ir D. N. administratoriaus naudai priteistinos tiek jau patirtos išlaidos, tiek tos, kurias administratorius dar patirs, t. y. atlygis bankroto administratoriui po 65,00 Eur per mėnesį bei faktinės išlaidos – po 5,55 Eur per mėnesį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo E. R. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti. Suinteresuoti asmenys UAB „Reikalavimas LT“ ir UAB „Gelvora“ prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi prašymą tenkino.
6. Teismas sutiko su bankroto administratorės nurodytomis aplinkybėmis, kad bankrutuojantys asmenys nevykdo mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių, jiems buvo siunčiamos pretenzijos dėl plane numatytų priemonių nevykdymo, jie buvo informuoti, jog nevykdant plano bus kreipiamasi dėl bankroto bylos nutraukimo. Asmenys 2020 m. vasario 5 d. raštu (atsakymu į pretenziją) prašė leisti susidariusį įsiskolinimą mokėti dalimis, tačiau susidariusio įsiskolinimo viso nesumokėjo. Bankrutuojančių asmenų įsiskolinimas 2020 m. kovo 5 d. pretenzijos surašymo dienai buvo 4 704,75 Eur kreditoriams ir 146,90 Eur bankroto administravimo išlaidų. Bankrutuojantys asmenys nuo bankroto bylos iškėlimo yra sumokėję 312,21 Eur ir tai patvirtina, jog jie tinkamai nevykdo mokumo atkūrimo plane patvirtintų įpareigojimų. Jau 2019 m. ataskaitoje Nr. 2 dėl laikotarpio nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. buvo konstatuota, kad bankrutuojantys asmenys tinkamai mokumo atkūrimo plano nevykdo (civilinė byla Nr. e2FB-3106-399/2019). Bankrutuojantys asmenys nebendradarbiavo nei su kreditoriais, nei su bankroto administratore, nedėjo pastangų gauti didesnes pajamas, neįmokėjo į sąskaitą lėšų, kurias privalėjo mokėti pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą, pervedė tik 312,21 Eur. Darytina išvada, kad bankrutuojantys asmenys nesilaiko mokumo atkūrimo plano nuostatų, nesidomi savo bankroto byla. Nei vienas iš bankrutuojančių asmenų neteikė atsiliepimo byloje pagal prašymą nutraukti bankroto bylą, įrodymų, kad dėl pasikeitusios padėties ar atsiradusių ypatingų aplinkybių, be svarbių priežasčių neatvyko į teismo posėdį.
Atsiliepimas
7. Atsižvelgus į prašyme nurodytas aplinkybes, E. R. atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog bankrutuojantys asmenys galimai turi nedeklaruojamas pajamas dėl leidimo žemės sklype apsistoti kemperiams (nameliams ant ratų), darytina išvada, jog bankrutuojantys asmenys elgiasi nesąžiningai, nededa pastangų vykdyti mokumo atkūrimo plane numatytus įsipareigojimus, nebendradarbiauja nei su kreditoriais, nei su bankroto administratoriumi, kas reiškia, jog neveikia kaip atidūs ir rūpestingi asmenys, nededa pastangų savo mokumui atkurti bei įsipareigojimams kreditoriams vykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
8. Mokumo atkūrimo planas patvirtintas 2018 m. spalio 10 d., sumokėta per visą laikotarpį tik 312,21 Eur. Bankroto bylos iškėlimo ir plano tvirtinimo metu E. N. teigė, jog turi rimtų sveikatos problemų, tačiau iškėlus nagrinėjamą bylą, ji jokių duomenų teismui neteikė, todėl vertintina, jog abu bankrutuojantys asmenys yra darbingi, pagal VSDFV duomenis (CPK 179 str. 3 d.) abu dirbantys ir gaunantys darbines pajamas Lietuvoje. Bankrutuojantys asmenys savo neveikimu rodo, jog jie yra abejingi bankroto procesui ir prievolių kreditoriams vykdymui, nevykdo FABĮ 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų: pateikti bankroto administratoriui visus su bankroto procesu susijusius dokumentus (3 p.), visus gautus grynuosius pinigus, kai jų suma viršija pusę bazinės socialinės išmokos per mėnesį, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo dienos įmokėti į asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje (4 p.), nuo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka (5 p.), siekti geriau apmokamo darbo (ši pareiga numatyta ir plane (10 p.), pasikeitus finansinei būklei informuoti administratorių (6 p.), teikti administratoriui sąskaitų kredito įstaigose išrašus (11 p.), tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir vykdyti jame numatytą veiklą (12 p.), bendradarbiauti su bankroto administratoriumi (13 p.). Duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, teismas nenustatė, pagrindinis kreditorius AB „Šiaulių bankas“ balsavo už bankroto bylos jiems nutraukimą. Esant pagrindo išvadai, kad mokumo atkūrimo plane numatytos priemonės per likusį laiką mokumui atkurti gali likti neįvykdytos, tuo pažeidžiant kreditorių interesus, tenkintinas UAB „Lexuna“ prašymas šioje dalyje ir E. N. ir D. N. bankroto byla nutrauktina.
9. FABĮ 22 straipsnyje nustatyta administravimo išlaidų rūšys ir mokėjimo tvarka. Mokumo atkūrimo plane patvirtintame 2018 m. spalio 18 d. teismo nutartimi nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidų suma susidės iš atlyginimo bankroto administratoriui už bankroto administravimo paslaugų teikimą ir administratoriaus patirtų išlaidų, susijusių su bankroto bylos administravimu. Patvirtinus mokumo atkūrimo planą 2018 m. spalio 18 d. teismo nutartimi šis išlaidų mokėjimas tapo privalomas. Nustatyta, kad atlyginimas administratoriaus nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo dienos sudarys 2 824 Eur, taip pat išdėstyta, kaip bus mokamos su bankroto bylos administravimu susiję išlaidos, jos detaliai nurodytos UAB „Lexuna“ prašyme. Pareiškėjo prašymas šioje dalyje tenkinamas ir prašomos administravimo išlaidos priteisiamos solidariai iš bankrutuojančių sutuoktinių E. N. ir D. N. (FABĮ 22 str. 1 d., 2 d., 5 d.). CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš D. N. ir E. N. priteisiamos pareiškėjo prašomos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistas sumas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskirajame skunde bankrutuojantys fiziniai asmenys D. N. ir E. N. prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį ir fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad E. N. ir D. N. buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį. Šiuo atveju egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Teismas D. N. nepranešė apie teismo posėdį, nepateikė prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo, nesudarė sąlygų parašyti atsiliepimo, nepateikė teismo šaukimo į posėdį. Teismas tik konstatavo, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta E. N., tačiau pareiškėjas D. N. su E. N. beveik nebendrauja dėl šeimyninio konflikto ir dėl to E. N. apie teismo posėdį jam nepranešė. Teismas privalėjo dokumentus D. N. įteikti asmeniškai, o jų įteikti nepavykus, apie teismo posėdį privalėjo skelbti viešai, tačiau to nepadarė. Byla išnagrinėta teisme be apelianto tinkamo dalyvavimo, nesudarius jam sąlygų pateikti atsiliepimus, paaiškinimus, pasisamdyti advokatą ir ginti savo teises teisme tinkamai atstovaujamam. Pareiškėja E. N. negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl sveikatos problemų. Kadangi pareiškėja neturėjo pasisamdžiusi advokato, ji nesugebėjo teismo informuoti apie sveikatos problemas ir prašyti atidėti teismo posėdį.
10.2. Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus šališkus bankroto administratoriaus bei kreditorių atsiliepimus, dokumentus. Bankroto bylos nutraukimo klausimas išspręstas neišklausius pareiškėjų. Teismas privalėjo pripažinti pareiškėjų dalyvavimą būtinu, tik išklausęs pareiškėjų argumentus, galėjo priimti sprendimą dėl bankroto bylos nutraukimo arba nenutraukimo.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo E. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
12. Nurodė, kad, gavusi pranešimą ar šaukimą į teismo posėdį, pareiškėja E. N. privalėjo apie tai informuoti savo sutuoktinį – pareiškėją D. N.. Apeliantai neturi priešingo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Atskirasis skundas yra pasirašytas abiejų sutuoktinių, kas reiškia, jog jie tarpusavyje bendrauja, bendrai rengia teismo procesinius dokumentus, todėl jų nurodomas motyvas yra bandymas vilkinti procesą. Jeigu dėl sveikatos problemų pareiškėja negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, ji tai patvirtinančius dokumentus turėjo pateikti su atskiruoju skundu, tačiau tai patvirtinantys duomenys nėra pateikti. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjai geba ir patys formuluoti reikalavimus. Pareiškėjai turėjo visas galimybes aktyviai dalyvauti procese, teikti savo poziciją keliamų reikalavimų bei priimamų sprendimų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų nutarties negaliojimo pagrindų šiuo atveju nenustatyta.
14. Apeliacijos objektas – Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties, kuria nutraukta fizinių asmenų bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl informavimo apie posėdį
15. Procesinius teisės normų pažeidimus, sudarančius prielaidas panaikinti sprendimą, įstatymų leidėjas skirsto į tuos, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 str. 1 d.), ir tuos, kuriems esant neturi reikšmės faktas, ar dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes kyla abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Pirmuoju atveju, neigiamus pažeidimų teisinius padarinius dažnai gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes šie pažeidimai patys savaime nesąlygoja tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo. Antruoju atveju, padarytieji pažeidimai sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tokiais pažeidimais pripažįstami esminių proceso nuostatų, nustatančių teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.), pažeidimai. Tai reiškia, kad tokiais pažeidimais yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti. Vienas tokių atvejų, kai procesinis teisės pažeidimas laikomas esminiu, konstatuojamas tuomet, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą nesant bent vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jeigu toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Toks įstatyme tiesiogiai nustatytas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra CPK 14 straipsnyje įtvirtinto betarpiškumo principo, kaip civilinio proceso principo (dar kitaip vadinamo tiesioginio dalyvavimo principu), pažeidimo padarinys.
16. Nagrinėjamu atveju apeliantai skundžiamos nutarties neteisėtumą grindžia CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo egzistavimu, teigdami, jog teismas bylą išnagrinėjo, jiems tinkamai nepranešęs apie teismo posėdį, dėl ko apeliantai neteko galimybės atsikirsti dėl administratoriaus pareiškimo nepagrįstumo, teikti savo paaiškinimus. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.
17. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (FABĮ 5 str. 1 d.). CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 str. 3 d.). Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1-4 dalyse numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 str. 5 d.).
18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. N. skirtas teismo šaukimas ir procesiniai dokumentai 2020 m. birželio 6 d. buvo įteiktas jo sutuoktinei E. N., jų suinteresuotumas bylos baigtimi nėra priešingas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką procesinių dokumentų įteikimas šeimos nariams yra laikomas tinkamu ir pagal procesinius teisinius padarinius prilyginamas jų įteikimui asmeniškai adresatui, adresatas negali ginčyti procesinių dokumentų įteikimo fakto, remdamasis tuo, kad šeimos nariai, kuriems buvo įteiktas jam adresuotas dokumentas, apie gautą procesinį dokumentą jo neinformavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009). Kartu pažymėtina, kad atskirojo skundo argumentai dėl konfliktiškų bankrutuojančių asmenų santykių, jų nebendravimo visiškai niekuo nepagrįsti, nustatyta priešingai – jie bendrai pateikė ir nagrinėjamą atskirąjį skundą. E. N. neneigia, kad apie posėdį buvo informuota. Ji yra EPP vartotoja, teismo šaukimas ir procesiniai dokumentai per EPP jai įteikti ne vėliau kaip 2020 m. birželio 4 d. (CPK 175¹str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad procesiniai dokumentai bankrutuojantiems asmenims D. N. ir E. N. buvo įteikti tinkamai.
19. Procesiniai dokumentai adresatui gali būti įteikiami CPK 130 straipsnyje numatyta tvarka, tik kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Tuo tarpu šiuo atveju procesiniai dokumentai bankrutuojantiems asmenims buvo įteikti asmeniškai.
20. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantai buvo informuoti apie teismo posėdį, jie turėjo galimybę jame dalyvauti, teikti atsiliepimus, paaiškinimus dėl administratoriaus pareiškimo pagrįstumo, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, šios jų procesinės teisės nebuvo pažeistos. Taigi, CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas šiuo atveju neegzistuoja. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
21. Kritiškai vertintini ir atskirojo skundo argumentai dėl E. N. negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje dėl sveikatos būklės.
22. CPK 246 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
23. Apeliantė nei iki 2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad yra pagrindas jos neatvykimo priežastis pripažinti svarbiomis, atskirajame skunde vien deklaratyviai nurodydama, jog teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl sveikatos problemų.
Dėl bankroto bylos nutraukimo pagrindų
24. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019). Taigi, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo.
25. FABĮ 10 straipsnyje yra nustatyti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose numatytų sąlygų. Fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 str. 1 d. 8 p.). Be to, teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 str. 2 d.).
26. Pirmosios instancijos teismas bankrutuojančių fizinių asmenų E. N. ir D. N. bankroto bylą nutraukė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 10 straipsnio 2 dalies pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo su skundžiamos nutarties išvadomis nesutikti.
27. Byloje nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi E. N. ir D. N. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Lexuna“. Teismas 2018 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančių asmenų kreditorius ir jų finansinius reikalavimus, o 2018 m. spalio 10 d. nutartimi – patikslintą bankrutuojančių asmenų E. N. ir D. N. mokumo atkūrimo planą.
28. FABĮ 8 straipsnio 12 dalis nustato, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo yra atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 str. 1 d. 8 p.). FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 14 punkte nustatyta, kad nemokumo administratorius kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais.
29. Administratorė 2020 m. gegužės 25 d. teismui pateikė prašymą nutraukti E. N. ir D. N. bankroto bylą, nurodydama, kad pareiškėjų kreditoriai 2020 m. kovo 30 d. įvykusiame susirinkime priėmė sprendimą nutraukti bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto bylą (95,57 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos) (FABĮ 10 str. 2 d., 25 str.6 d.), bankrutuojantys fiziniai asmenys plane numatytų priemonių tinkamai nevykdė.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėdamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018).
31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš bankroto administratorės pateiktos informacijos ir išsamių paaiškinimų dėl plano įgyvendinimo galima spręsti, jog bankrutuojantys asmenys nevykdo mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių savo mokumui atkurti, maksimaliai patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus (FABĮ 8 str. 12 d., 16 str. 12 p.). Iš patvirtinto mokumo atkūrimo plano vykdymo detalizacijos matyti, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. iš pagal planą numatytos 6 968 Eur sumos kreditorių reikalavimams tenkinti yra pervedę tik 312,21 Eur, t. y. tik 4,48 proc. mokėtinos sumos, jų įsiskolinimas – 6 655,79 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad į administratorės siųstas pretenzijas dėl įsiskolinimų pašalinimo su įspėjimais dėl bankroto bylos nutraukimo apeliantai nereagavo, neįgyvendino net savo pasižadėjimo padengti susidariusį įsiskolinimą jo mokėjimą išdėsčius dalimis. Administratorė nurodė, kad bankrutuojantys asmenys E. ir D. N. nuo 2019 m. gegužės mėnesio administratorei neteikia jokių jų pajamas pagrindžiančių dokumentų (FABĮ 16 str. 11 p.). Konstatuotina, kad bankrutuojantys asmenys nedėjo realių pastangų gauti didesnes darbines pajamas arba neteikė administratoriui informacijos apie jų padidėjimą, nevykdė pareigos būti rūpestingais ir aktyviais, bendradarbiauti su administratoriumi (FABĮ 16 str.4-6 punktai, 10 p., 11 p., 13 p.).
32. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad bankrutuojančių asmenų E. N. ir D. N. elgesys negali būti laikomas sąžiningu, pažeidžia bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyrą. Toks bankrutuojančių asmenų veiksmų (neveikimo) pobūdis, jų trukmė, apimtis (kreditoriams sumokėta tik menka dalis įsiskolinimų – 312,21 Eur), nebendradarbiavimas su administratore, nesumokant visų lėšų bankroto proceso administravimui suponuoja išvadą, kad tinkamas ir sklandus bankroto procesas ir jo administravimas tampa negalimas. Duomenų, jog padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti, byloje nėra.
33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantai be deklaratyvių teiginių, kad teismas netinkamai vertino bankroto administratoriaus bei kreditorių atsiliepimus bei į bylą pateiktus dokumentus, nesudarė jiems galimybių teikti savo argumentus, atskirajame skunde jokių esminę reikšmę turinčių aplinkybių nenurodė, minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Iš nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 2 dalyje numatyti fizinių asmenų bankroto bylos nutraukimo pagrindai (CPK 178 str., 185 str.).
34. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teises normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos nutraukimą, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.