Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2018-04-26 · Civilinė byla Nr. e2-754-538/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-26
Bylos Nr.
e2-754-538/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-754-538/2018 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00627-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.5; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,sekretoriaujant Rimai Čižauskienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui M. I.,atsakovės atstovei prokurorei L. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pirkliai“ patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 8 700 000 eurų žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2006 m. BUAB „Baltijos pirkliai“ Šventojoje pradėjo vystyti viešbučių, apartamentų poilsiui komplekso su komercinėmis patalpomis „Elija“ statybos projektą. 2008-07-17 Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas tariamai pažeistą viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo. Prokuroras taip pat prašė taikyti reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemones – iki bus išnagrinėta administracinė byla, sustabdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-10-07 sprendimo Nr. 254 „Dėl Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės) Palangoje detaliojo plano patvirtinimo“ dalies, kuria patvirtintas detalusis planas sklypams Nr. 7, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Šventosios gyv., Palanga) ir jo pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotų 2005-11-15 projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 komplekso „Elija“ – poilsio pastatai, vandens sveikatingumo centras, viešbučiai, barai, restoranai, Mokyklos g. 62, Palangoje statybai, 2006-04-27 statybos leidimo Nr. 5/1 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Elija“ statybai (9 pastatai) galiojimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-07-24 nutartimi tenkino prokuroro prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones. 2008-08-28 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS-502-470/2008 priimta nutartimi, išnagrinėjęs atskiruosius skundus, panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-07-24 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė pažymi, kad 2014-01-27 Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atmesti prokuroro prašymą dėl viešojo intereso gynimo. 2014-09-18 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą dėl 2014-01-27 sprendimo, priėmė nutartį, kuria prokuroro apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-01-27 sprendimą paliko nepakeistą. Teigia, kad dėl prokuroro nepagrįstai inicijuotos administracinės bylos ir taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių bei dėl to visuomenės informavimo priemonėse pasklidusios neigiamos informacijos tiek apie patį poilsio komplekso „Elija“ projektą, tiek apie jo vystytoją, atsirado potencialių pirkėjų nepasitikėjimas šiuo projektu, lėmęs sumenkusį susidomėjimą statomais ir ieškovės ketinamais parduoti apartamentais, komercinėmis patalpomis ir kitais šiame projekte numatytais nekilnojamojo turto objektais. Be to, ieškovės turtinė padėtis nebuvo atstatyta į tokią, kokia buvo planuota iki prokuroro nepagrįstai ir neteisėtai inicijuotos administracinės bylos. Taip pat nurodo, kad realizuojant poilsio komplekse „Elija“ esančius apartamentus, komercines patalpas ir kitus nekilnojamojo turto objektus ieškovės restruktūrizavimo ir bankroto proceso metu, šis nekilnojamasis turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą nei tikėtasi vystant projektą iki prokuroro inicijuotos administracinės bylos, o ieškovės turtinio pobūdžio praradimai dėl prokuroro nepagrįstai ir neteisėtai inicijuotos administracinės bylos sudaro ne mažiau kaip 8 700 000 eurų.Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad prokuroro kreipimasis į teismą viešajam interesui ginti savaime negali būti laikomas neteisėtu veiksmu vien dėl to, kad pareikštas ieškinys ar prašymas atmestas. CK atskirai nereglamentuoja atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų prokuroro veiksmų, pareiškiant ieškinį CPK 49 straipsnio ar prašymą ABTĮ 56 straipsnio nustatyta tvarka, todėl prokuroro atsakomybei taikytinos bendros deliktinės atsakomybės. Pažymi, kad prokuroras, išnagrinėjęs institucijų, atsakingų tiek už teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, tiek už statybos valstybinę priežiūrą, pateiktą medžiagą, specialistų išvadas, savo iniciatyva papildomai surinktą medžiagą, turėjo pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai. Mano, kad ieškovės argumentai, kuriais bandoma įrodinėti, kad prokuroras nepagrįstai kreipėsi į administracinį teismą, pripažintini teisiškai nepagrįstais ir atmestini. Pažymi, kad UAB „Baltijos pirkliai“ bylos nagrinėjimo melu nebuvo draudžiama disponuoti nekilnojamuoju turtu, sudaryti pirkimo - pardavimo sandorius, vystyti projektą. Ieškovės nurodyti deklaratyvūs argumentai neduoda pagrindo teigti, kad dėl prokuroro veiksmų buvo sužlugdytas sėkmingas projekto vystymas, ženkliai sumažėjo potencialių pirkėjų susidomėjimas ir pirkimas. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė, jog restruktūrizavimo, o vėliau ir bankroto bylos iškėlimą lėmė prokuroro inicijuota administracine byla. Taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo diena - 2014-09-18 - yra terminas nuo kurio skaičiuotinas 3 metų terminas bylai dėl žalos atlyginimo. Kadangi ieškinys teismui pateiktas 2017-09-22, tai yra, praleidus ieškinio senaties terminą, bei neprašoma, nurodant objektyvias priežastis jo atnaujinti, atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad tiek Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-01-27 sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-18 nutartis, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-28 nutartis, kuria pripažinta, kad prokuroras pareiškė nepagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, todėl prokuroro neteisėti veiksmai yra įrodyti prejudicinę galią turinčiais teismų procesiniais sprendimais, o ieškovė yra atleista nuo jų papildomo įrodinėjimo. Teigia, kad, nepaisydamas turimų dokumentų, patvirtinančių statybos dokumentų teisėtumą, prokuroras netinkamai vykdė pareigą kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo. Ieškovė tvirtina, kad prokuroras pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat teisės aktais, Lietuvos teismų praktika ir Generalinio prokuroro rekomendacijomis nustatytą pareigą prieš kreipiantis į teismą dėl viešojo intereso gynimo nustatyti teisės aktų pažeidimą. Pažymi, kad vien nurodymas, jog poilsio komplekso „Elija“ statybos dokumentai tariamai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nėra ir negali būti laikomas pakankamu spręsti apie neva pažeistą viešąjį interesą. Pažymi, kad tuo atveju, jei prokuroras nebūtų nepagrįstai, neteisėtai inicijavęs administracinės bylos dėl statybos dokumentų panaikinimo, ieškovė iš poilsio komplekse „Elija“ esančių apartamentų, komercinių patalpų ir kitų nekilnojamojo turto objektų pardavimo būtų gavusi 25 643 000 eurų įplaukų, tačiau realizuojant poilsio komplekse „Elija“ esančius apartamentus, komercines patalpas ir kitus nekilnojamojo turto objektus ieškovės restruktūrizavimo ir bankroto proceso metu, šis nekilnojamasis turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą nei tikėtasi vystant projektą iki prokuroro nepagrįstai inicijuotos administracinės bylos ir ieškovė gavo tik 16 899 000 eurų įplaukų, t. y. 8 700 000 EUR mažiau, nei būtų gavusi nesant prokuroro neteisėtų veiksmų. Teigia, kad būtent šie ieškovės patirti 8 700 000 eurų turtinio pobūdžio praradimai yra ieškovei neteisėtais prokuroro veiksmais padaryta žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Taip pat pažymi, kad kreipimosi į teismą su reikalavimais dėl prokuroro neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos žalos atlyginimo diena laikytina 2017-09-15, tai yra, ieškovės skundo/prašymo pateikimo diena, todėl ieškovė nepraleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trijų metų ieškinio senaties termino.Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad ieškovės minimose bylose nagrinėjimo dalykas buvo ne prokuroro teisėtų ar neteisėtų veiksmų vertinimas, o administracinių aktų teisėtumo vertinimas, todėl laikyti šiuos teismų sprendimus turinčius prejudicinę galią šioje byloje nėra teisinio pagrindo. Pažymi, kad akivaizdu, jog prokuroras kreipėsi į teismą, nustatęs teisės aktų pažeidimus ir teismų praktikos analizės pagrindu įsitikinęs, kad tais teisės aktų pažeidimais yra pažeidžiamas viešasis interesas. Taip pat pažymi, kad ieškiniu nėra įrodyta, jog atitinkami prokuratūros veiksmai turėjo įtakos įmonės nemokumui, nėra įrodyta, jog būtent dėl prokuratūros inicijuotos bylos bendrovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o vėliau ir bankroto byla. Pažymi, jog ir pats žalos dydžio pagrindimas yra tik teorinio pobūdžio. Atsakovės nuomone, bendrovės sunkumai kilo dėl sutartinių teisinių santykių ir dėl prasidėjusios ekonominės krizės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ko nstatuoja:

Ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. UAB „Baltijos pirkliai“ Šventojoje pradėjo vystyti viešbučių, apartamentų poilsiui komplekso su komercinėmis patalpomis „Elija“ statybos projektą. 2008-07-17 Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo. Prokuroras taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki bus išnagrinėta administracinė byla, sustabdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-10-07 sprendimo Nr. 254 „Dėl Šventosios pietvakarinės dalies (teritorija tarp Ošupio tako, Jūros g., Mokyklos g., Šventosios vandenvietės) Palangoje detaliojo plano patvirtinimo“ dalies, kuria patvirtintas detalusis planas sklypams Nr. 7, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Šventosios gyv., Palanga) ir jo pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotų 2005-11-15 projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 komplekso „Elija“ – poilsio pastatai, vandens sveikatingumo centras, viešbučiai, barai, restoranai, Mokyklos g. 62, Palangoje statybai, 2006-04-27 statybos leidimo Nr. 5/1 viešbučio, poilsio apartamentų komplekso „Elija“ statybai (9 pastatai) galiojimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-07-24 nutartimi tenkino prokuroro prašymą ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemones. 2008-08-28 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS-502-470/2008 priimta nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-07-24 nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones. 2009-07-10 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1819-125/2009, ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla. 2014-01-27 Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo atmetė prokuroro prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo. 2014-09-18 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą dėl 2014-01-27 sprendimo, administracinėje byloje Nr. A-502-1542/2014 priėmė nutartį, kuria prokuroro apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-01-27 sprendimą paliko nepakeistą. 2014-12-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-47-163/2014, buvo nutraukta ieškovės restruktūrizavimo byla ir ieškovei iškelta bankroto byla.Ieškovė argumentuoja, kad tiek Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-01-27 sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-18 nutartis, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-28 nutartis, kuria pripažinta, kad prokuroras pareiškė nepagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, todėl prokuroro neteisėti veiksmai yra įrodyti prejudicinę galią turinčiais teismų procesiniais sprendimais, o ieškovė yra atleista nuo jų papildomo įrodinėjimo.Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Kaip byloje nustatyta, ieškovės minimose bylose nagrinėjimo dalykas buvo ne prokuroro teisėtų ar neteisėtų veiksmų vertinimas, o administracinių aktų teisėtumo vertinimas, todėl laikyti šiuos teismų sprendimus turinčius prejudicinę galią šioje byloje nėra teisinio pagrindo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).Ieškovė argumentuoja, kad dėl prokuroro nepagrįstai inicijuotos administracinės bylos, visuomenės informavimo priemonėse pasklidusios neigiamos informacijos apie poilsio komplekso „Elija“ projektą ir dėl šių priežasčių sumažėjusio potencialių pirkėjų susidomėjimo projektu, suvaržyto AB SEB banko tolesnio projekto finansavimo, ieškovei buvo nebeįmanoma numatytu būdu ir laiku pastatyti bei parduoti apartamentų, komercinių patalpų ir kitų nekilnojamojo turto objektų, todėl ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo, o vėliau ir bankroto byla. Civilinis kodeksas (toliau - CK) atskirai nereglamentuoja atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų prokuroro veiksmų, pareiškiant ieškinį Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 49 straipsnio nustatyta tvarka ar prašymą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 56 straipsnio nustatyta tvarka, todėl prokuroro atsakomybei taikytinos bendros deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš jų, negali būti tenkinamas pareikštas reikalavimas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises, bei teisėtus interesus. CPK 49 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, (aktuali redakcija nuo 2008-07-17 iki 2009-0--30), prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to prokuroras gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka viešajam interesui ginti visais atvejais, kai nustato tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiajam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras ir kt. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-291/2006; 2009 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. J. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-397/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. E. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-141/2010; kt.).Kaip byloje nustatyta, Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2008-03-03 buvo gauti duomenys apie galimą viešojo intereso pažeidimą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau - VTPSI) 2008-02-28 rašte Nr. 6-163 prašoma ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl sprendimo Nr. 254 dalies bei jo pagrindu išduotų dokumentų (Palangos miesto savivaldybės administracijos 2005-11-15 išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 241 ir 2006-01- 04 išduoto statybos leidimo Nr. 5) panaikinimo. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2008-01-03 raštu Nr. (I-19)-D8-64 „Dėl Ministro Pirmininko pavedimo“ paprašė Klaipėdos apskrities viršininko patikrinti statinių, esančių minėtu detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje, projektavimo ir statybos leidimų išdavimo teisėtumą. 2008-04-25 Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas VTPSI 2008-04-21 raštu Nr. 2-1.6-269 siųstas 2008-01-25 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos surašytas projektavimo sąlygų rengimo, jų sąvado išdavimo, statinio projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo atitikties aktų reikalavimams patikrinimo aktas, kuriame pateiktos išvados dėl administracinių aktų neatitikimo įstatymų nuostatomis. Be to, prokuroras vertino viešąjį interesą atsižvelgdamas ir į tai, kad ieškovei priklausantys pastatai pastatyti Šventojoje. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms ir nustatytam reglamentavimui, Klaipėdos apygardos prokuratūra turėjo pagrindą manyti, kad buvo pažeisti įstatymo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokuroras turėjo pagrindą kreiptis į teismą gavęs pranešimus apie teisės aktų pažeidimus ir manydamas, kad tais teisės aktų pažeidimais yra pažeidžiamas viešasis interesas, todėl ieškovės argumentai, kad prokuroras visiškai nepagrįstai kreipėsi į teismą, nes byloje nėra viešojo intereso, pripažintini teisiškai nepagrįstais ir atmestini.Pažymėtina ir tai, kad ieškinio, prašymo pareiškimas, nors teismas jį ir atmeta, negali būti laikomi neteisėtais veiksmais, už kuriuos taikytina civilinė atsakomybė. Taip pat pažymėtina, kad nors teismai ir atmetė prokuratūros prašymą dėl viešojo intereso gynimo, nėra pagrindo daryti išvados, kad prokuratūra buvo pareiškusi akivaizdžiai nesąžiningą ieškinį. Kaip pažymėjo ir kasacinis teismas, tik esant pareikštam akivaizdžiai nesąžiningam ieškiniui, prokuratūros veiksmai galėtų būti pripažįstami kaip neteisėti.Vertinant prokuroro veiksmų neteisėtumą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės galiojo labai trumpa laikotarpį, taip pat nenustatyta, kad UAB „Baltijos pirkliai“ bylos nagrinėjimo metu nebuvo draudžiama disponuoti nekilnojamuoju turtu, sudaryti pirkimo - pardavimo sandorius, vystyti projektą. Be to, didžioji dalis asmenų ginčo objektuose nekilnojamąjį turtą įsigijo laikotarpiu 2010- 2013 metais, 7 asmenys turtą įsigijo 2008 metais, tai yra, po prokuroro prašymo pateikimo teismui. Taip pat iki 2014-02-10 ne mažiau nei 67 asmenys įgijo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą ginčo objektuose. Taigi buvo vykdomas statomų pastatų pardavimas, buvo vykdomos statybos, buvo išduodami nauji statybos leidimai, statinys pripažintas tinkamu naudoti. Iš pateiktų kreditavimo sutarčių matyti, jog 2009-01-19 SEB bankas suteikė ieškovei papildomai kreditą 2 300 000 Lt sumai. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvados, kad restruktūrizavimo , o vėliau ir bankroto bylos iškėlimą lėmė prokuroro inicijuota administracinė byla. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatytam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai darytina išvada, kad prokuroras neatliko neteisėtų veiksmų pateikdamas prašymą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui dėl administracinių aktų panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).Kadangi nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų ir ieškinio senaties termino teismas pasisakyti neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės BUAB „Baltijos pirkliai“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Almantas Padvelskis