Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-04 · Byla Nr. TS-57-1053/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-04
Bylos Nr.
TS-57-1053/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos
Bylos Nr. TS-57-1053/2020
Proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B., gim. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Vilniaus pataisos namų 2020 m. liepos 27 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. nuteistas 2019 m. lapkričio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64 straipsniu bausmė sumažinta 1/3, skirti vieneri metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno Rūmų 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 66 MGL dydžio bauda. Bausmės pradžia: 2019-12-13; bausmės pabaiga: 2021-03-13. 1/3 bausmės atliko 2020-05-13. Neatliktos bausmės dalis 2020-07-23 - 7 mėnesiai ir 18 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo nutarta netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, rekomenduojant jam dalyvauti smurtinio elgesio korekcijos programose bei Anoniminių Alkoholikų (AA) savitarpio pagalbos užsiėmimuose. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, R. B. jį skundžia teismui. Skunde nuteistasis nurodo, jog komisija neatsižvelgė į visas aplinkybes, atmetė skundą be jokių konkrečių pagrindų, ir tai yra neteisinga atsižvelgiant į pasikeitusias teisės aktų normas ir sprendimą mažinti kalinčių nuteistųjų skaičių iki šių metų pabaigos. Mano, jog komisija netinkamai įvertino jo charakteristiką, jog jis nėra baustas drausmine tvarka, dirba ir dirbtų išėjęs iš įkalinimo įstaigos, kad jo rizikos vertinimas (113 taškų) yra nepagrįstai nustatytas. Taip pat papildomai parašęs prašymą teismui atkreipia dėmesį į savo sveikatos būklę, prideda gydytojo išrašą apie jo būklę, teigia, kad pataisos namuose nebus užtikrintas toks gydymas ir medicininė priežiūra, kokia turėtų būti. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo peržiūrėti jo skundą ir priimti tinkamą nutartį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir jų reikalavimus.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę atitinkamą bausmės dalį. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo vieną gali būti lygtinai paleisti atlikę trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, kurioje nurodoma, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, buvo nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso aukštos rizikos grupei – 113 balų. Kaltinamasis nurodo, jog šis skaičius yra neatitinkantis tikrovės, tačiau teismas pažymi, kad Socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo rengė resocializacijos skyriaus specialistė, turinti atitinkamą išsilavinimą, vadovaudamasi nustatyta metodika, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nustatyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika. Be to pažymėtina, kad vien statiniai kriminogeniniai veiksmai, t. y. praeities teistumai (12 kartų teistas, iš kurių 11 kartų Lietuvoje ir vieną kartą Suomijoje, pirmas teistumas – 15 metų), taip pat dominuojanti agresyvi, smurtinė, kitus kontroliuoti siekianti elgsena, sudaro 50 taškų. Tai veiksniai, kurių nėra galimybės sumažinti, jie objektyvūs, todėl teismui nėra pagrindo manyti, kad šių veiksnių vertinimas gali būti subjektyvus. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (tokie, kuriuos yra galimybė sumažinti) yra: nepakankamas savo veiksmų pasekmių vertinimas, problemų identifikavimo bei jų sprendimo įgūdžių stoka, požiūris bei nuostatos į alkoholio vartojimą. Didžioji dalis R. B. nusikalstamų veikų –smurtinės, padarytos esant neblaiviam, todėl nuteistasis visą kaltę verčia būtent alkoholio poveikiui, tačiau nesupranta, jog vartoti alkoholį taip pat jo paties sąmoningas veiksmas. Nuteistasis daugiausia smurtauja prieš moteris (prieš žmoną), tačiau šiuos nusikaltimus taip pat nuvertina, sakydamas jog rimtai jos (žmonos) nesužaloja, kaulų nesulaužo. Pastaruosius OAsys kriminogeninius veiksnius pagrindžia ir Prievartos prieš intymų partnerį rizikos vertinimo instrumentu „SARA“ atliktas vertinimas, kuriuo nustatyta aukšta smurtinio elgesio pasireiškimo artimoje aplinkoje tikimybė / rizika. Kiti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra finansiniai įsipareigojimai – skolos, bei motyvacijos intervencinėms priemonėms stoka. Nors asmuo suinteresuotas darbu tiek pataisos įstaigoje tiek už jos ribų, ką beje pažymi ir pats savo skunde, tačiau šiuo metu jis yra skolingas 26 182,37 tūkstančius eurų, iš kurių atlyginti 6,86 iš jo darbo užmokesčio ir 52,82 iš trečiųjų asmenų gautų lėšų, likusi dar didelė dalis neatlygintos skolos. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog asmuo vengia atlyginti turimas skolas, nors pataisos įstaigos parduotuvėje kas mėnesį išleidžia visą galimą apsipirkimo sumą. Teismas darbą pataisos įstaigoje vertina teigiamai, tačiau asmuo taip pat turėtų skirti dėmesio ir elgesio pataisos programoms, kurių poreikis yra svarbus ateities pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui. R. B. nėra pateikęs prašymų dalyvauti pataisos įstaigoje vykdomose programose, teminiuose užsiėmimuose. Visi šie kriminogeniniai veiksniai, kurie sudaro 113 pakartotinio nusikalstamumo rizikos taškų, yra pagrindžiami asmens bylos duomenimis, socialinio tyrimo metu surinktais duomenimis ir yra patikimi ir argumentuoti, teismas negali sutikti su nuteistojo manymu, jog toks vertinimas yra nepagrįstas.

Ši aplinkybė, jog R. B. nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, nesuteikia teismui pagrindo svarstyti kitų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui reikšmingų aplinkybių, kadangi asmuo neatitinka formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų šio instituto taikymo sąlygų. Atsisakymas svarstyti kitas aplinkybes neleidžia daryti išvados, kad teismas yra šališkas. Įstatyme numatytų imperatyvių sąlygų neatitikimas užkerta kelią lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl materialiųjų sąlygų svarstymas būtų beprasmis ir sprendimo nekeistų (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-159-312/2017).

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę ir pateikia gydytojo išrašą, kuriame nurodyta R. B. ligos diagnozė, indikuotas operacinis gydymas, nes liga progresuojanti. Tačiau tame pačiame išraše nurodyta jog 2020 m. rugsėjo 24 d. jis stacionarizuojamas planinei operacijai. Išskirtine aplinkybe, galinčia lemti lygtinio paleidimo instituto taikymą R. B. nelaikytina prasta jo sveikatos būklė, ir reikalingumas atlikti operaciją. Nors nuteistasis teigia, jog pataisos įstaigoje jam nesuteikiama kvalifikuota medicininė priežiūra, teismas neturi pagrindo manyti, kad jam nėra užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra, kadangi pats nuteistasis minėjo, jog jau du kartus vyko į sveikatos priežiūros įstaigą. BVK 174 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Taigi, R. B. turi teisę prašyti bausmės atlikimo vietos administracijos užtikrinti, kad jam būtų suteiktas reikalingas gydymas, tai yra pataisos įstaigos administracijos pareiga.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo, panaikinimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis R. B. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, šio instituto taikymas yra negalimas, o nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. B., gim. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė