Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. B. (T. B.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 59-27 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą, buvo šališkas, kadangi nustatęs, jog nėra pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nevertino kitų aplinkybių.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2017 m. vasario 8 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OAsys metodiką vyko nuteistajam apie tai nežinant ir nedalyvaujant. T. B. nuo ankstesnio vertinimo keturis mėnesius dalyvavo įvairiose programose, todėl jam nesuprantama, kodėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo. Dėl šių priežasčių skunde daroma išvada, kad toks vertinimas iš tiesų nevyko, o išvada buvo pateikta tik formaliai. Asmuo dalyvavo numatytose programose, kas rodo jo pastangas mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. T. B. nedalyvavo tik AA grupės užsiėmimuose, nors tai jam buvo rekomenduojama. Šios komisijos rekomendacijos nevykdė, nes jo nusikalstama veika padaryta neapsvaigus, be to, jis neturi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais.

Skunde pažymima, kad pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslai bus pasiekti. Likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra tik keturi mėnesiai, todėl lygtinio paleidimo taikymas padėtų nuteistajam palengva integruotis į visuomenę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, Vilniaus miesto teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 2015 m. vasario 1 d.

Bausmės pabaiga: 2017 m. rugpjūčio 1 d.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis T. B. 1/3 dalį bausmės atliko 2015 m. gruodžio 1 d. (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas), yra pateikęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau 2017 m. vasario 8 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-18 nurodoma, kad asmuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių Taip pat BVK 157 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš būtinų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindų yra numatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai – nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manymui, kad nuteistasis, išėjęs iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atlikus T. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (65 balai). Tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

T. B. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai yra pristatomas antrą kartą, abiem atvejais buvo nutarta jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarime nurodoma, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, buvo nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 65 balai. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą prieš skundžiamo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimą, buvo nustatyta, kad T. B. taip pat priklauso vidutinės rizikos grupei - 65 balai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad nuteistasis, nepaisant, jo teigimu, dėtų pastangų, pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nepadarė, ji išliko tokia pati. Ši aplinkybė, o taip pat ir tai, kad nuteistasis nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nesuteikia teismui pagrindo svarstyti kitų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui reikšmingų aplinkybių, kadangi asmuo neatitinka formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų šio instituto taikymo sąlygų. Atsisakymas svarstyti kitas aplinkybes neleidžia daryti išvados, kad teismas yra šališkas. Įstatyme numatytų imperatyvių sąlygų neatitikimas užkerta kelią lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl materialiųjų sąlygų svarstymas būtų beprasmis ir sprendimo nekeistų.

Pažymėtina, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, naudojant OAsys metodiką, vyksta atliekant kompleksinius veiksmus, t. y. tiek vertinant nuteistojo asmens bylos duomenis, tiek su nuteistuoju bendraujant psichologui bei būrio viršininkui. Tai, kad socialinio tyrimo išvada Nr. 57-18 buvo surašyta 2017 m. vasario 8 d., nereiškia, kad tik tuo metu ir vyko asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kuriame jis turėjo dalyvauti. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad vertinimo metu T. B. nebuvo linkęs bendradarbiauti ir į vertinimo procedūrą žiūrėjo gana skeptiškai. Tai reiškia, kad asmuo pats nerodė susidomėjimo atliekamu vertinimu, o jo skundo argumentai, kad toks vertinimas iš tiesų nevyko, yra pasirinkta gynybinė pozicija.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis T. B. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, šio instituto taikymas yra negalimas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo T. B. (T. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.