Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarties V. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. P. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) 2020 m. liepos 16 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 200 Eur bauda už tai, kad 2020 m. birželio 24 d. apie 20.35 val. (duomenys neskelbtini) pastebėtas V. P., kuris atrodė apsvaigęs, veido oda pabalusi, akių vyzdžiai išsiplėtę, akys ašarojo, vangus. Atlikus greito tyrimo priemonėmis testą narkotinių, psichotropinių ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymui patvirtinta, kad nuteistasis vartojo sintetinį tetrahidrokanabinolį. V. P. vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. V. P. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 71 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 150 Eur iki 230 Eur. Kauno apylinkės teismo lapkričio 11 d. nutartimi pakeistus Institucijos 2020 m. liepos 16 d. nutarimu skirtą nuobaudą, V. P. buvo paskirta 150 Eur, t. y. minimali bauda. Sumažindamas Institucijos nutarimu paskirtą 200 Eur baudą iki minimalios 150 Eur baudos apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo V. P. nuo pat jo sulaikymo esant apsvaigusiam prisipažino, atsakomybės nevengė, bendradarbiavo su Institucija, priėmusia nutarimą ir padėjo kuo greičiau ištirti jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, davė išsamius paaiškinimus dėl padarymo nusižengimo, dėl savo poelgio gailėjosi. Taip pat teismas įvertino ir tai, kad nors tokio pobūdžio administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, V. P. savo priklausomybės psichotropinėms medžiagoms neneigia, ją pripažįsta ir pats stengiasi spręsti turimą problemą (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu jis kreipėsi pagalbos į psichologę). Įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat V. P. gaunamas pajamas, apylinkės teismas sprendė, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. P. už padarytą administracinį nusižengimą paskyrus minimalaus dydžio baudą. Nesutikti su tokia išvada apygardos teismas neturi pagrindo. Nors ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, pagrindo taikyti minėtą ANK normą vertinamu atveju nėra. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimas ir gailėjimasis dėl savo poelgio, kaip ir skunde akcentuojamas gaunamų pajamų dydis, buvo įvertinti ir į šias aplinkybes atsižvelgta paskiriant minimalaus dydžio baudą. Tai, kad dėl paskirtos administracinės nuobaudos V. P. patirs neigiamas pasekmes, nėra aplinkybė, pagrindžianti ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Vertinamu atveju kai V. P. už analogišką administracinį nusižengimą jau buvo baustas jam paskiriant didesnę, negu skundžiama nutartimi, baudą, mažesnės, negu sankcijoje numatyta minimali, baudos skyrimas ar administracinės nuobaudos neskyrimas vertinamu atveju neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties bei teisingumo principo.

8. Sutiktina su tuo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta net ir minimali bauda, atsižvelgus į jo gaunamas pajamas, į tai, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra nemaža, tačiau išaiškintina, kad nuteistajam manant, jog jo finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, jis gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka dėl baudos išdėstymo dalimis (kartu pateikiant prašymą pagrindžiančius duomenis).

9. Skunde V. P. prašo vietoje baudos apsiriboti įpareigojimu lankyti aktualias gydymo nuo priklausomybės programas bei kursus, t. y. galima suprasti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo taikyti ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti programose (kursuose), skirtuose problemoms, susijusioms su priklausomybe psichotropinėms medžiagoms, spręsti. ANK 71 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti taikoma ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta administracinio poveikio priemonė. Pagal ANK 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kitas bylos aplinkybes ir į tai, ar tai padėtų geriau įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, turi teisę motyvuotu nutarimu neskirti administracinės nuobaudos ir asmeniui paskirti tik administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau vertinamu atveju V. P. neskirti administracinės nuobaudos – baudos ir skirti tik minėtą administracinio poveikio priemonę, nėra pagrindo. V. P. akcentuoja savo priklausomybę psichotropinėms medžiagoms šią aplinkybę laikydamas pakankamu pagrindu jam neskirti baudos, tačiau pažymėtina, kad priklausomybės turėjimas, pats savaime, nėra pagrindas asmeniui neskirti administracinės nuobaudos ir taikyti tik administracinio poveikio priemonę. Pagal ANK 30 straipsnio 2 dalies nuostatas vertinamos administracinio poveikio priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga ir šią poveikio priemonę motyvuotu nutarimu teismas gali skirti tik tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog tokiu būdu bus geriau įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Bylos duomenimis iki 2020 m. liepos 16 d. nutarimo priėmimo V. P. jau buvo baustas pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį, po Institucijos nutarimo priėmimo buvo fiksuoti dar du psichotropinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo atvejai (2020 m. liepos 6 d., 2020 m. liepos 26 d.). Taigi, nors V. P., kaip jis pats teigia, kreipėsi dėl pagalbos sprendžiant turimą priklausomybės problemą (V. P. teigimu pirmą kartą kreipėsi 2020 m. birželio mėnesį) ir jam kreipusis buvo imtasi atitinkamų priemonių (konsultuotas psichiatro, išrašyti vaistai, planuojama perkelti į pataisos namus, kur veikia reabilitacijos centrai ir dirba priklausomybės ligų specialistai), tai reikšmingos įtakos jo elgesiui neturėjo ir nuo naujų nusižengimų darymo nesulaikė ir ši aplinkybė kelia pagrįstas abejones dėl to, kad ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas bus veiksmingas. Taigi esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo manyti, kad paskyrus vertinamą administracinio poveikio priemonę neskiriant administracinės nuobaudos – baudos, bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis – ne tik nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, bet ir sulaikyti nuo naujų teisės pažeidimų darymo.

10. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė apeliacinio skundo papildymą, kuriame prašo į posėdį iškviesti Pravieniškių pataisos namų darbuotojas, kurios patvirtins, kad jis kreipėsi dėl gydymo. Taip pat nurodo, kad pageidauja dalyvauti skundo nagrinėjime. Visų pirma pažymėtina, kad galimybė teikti pakartotinius skundus ar skundų papildymus ANK nėra numatyta. Savo apeliaciniame skunde V. P. prašymo jo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka jam dalyvaujant, kaip ir prašymų iškviesti jo nurodytus asmenis, neišreiškė. Pagal ANK 651 straipsnio 2 dalies nuostatas bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Tokie atvejai šioje byloje nenustatyti (naujos bylos aplinkybės nepaaiškėjo, nauji įrodymai nevertinami, nusižengimo faktinės aplinkybės, asmens kaltė neginčijama).

11. Įvertinus paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartis, kuria V. P. Institucijos nutarimu paskirta bauda sumažinta ir skirta minimali bauda, yra pagrįsta ir teisėta. V. P. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nutartį keisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.