Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-03-15 · Civilinė byla Nr. e2-3765-934/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-15
Bylos Nr.
e2-3765-934/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-41665-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Atsakovas
UAB „Gilės kromelis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3765-934/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41665-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1; 2.6.8.10; 3.2.6.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „Gilės kromelis“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 520,58 Eur skolos, kurią sudaro 480,58 Eur pagrindinės skolos ir 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2017-10-31 ieškovas ir pradinis kreditorius UAB „Mindaugo kepykla“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas, kaip naujasis kreditorius, perėmė, o UAB „Mindaugo kepykla“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą. Nurodė, kad atsakovas iš pradinio kreditoriaus pirko prekes ir paslaugas pagal sutartį ir išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovas už jam suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl liko skolingas ieškovui 480,58 Eur.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos 2018-02-02 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017-10-31 tarp UAB „Mindaugo kepykla“ ir ieškovo buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu pirminis kreditorius UAB „Mindaugo kepykla“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą, t. y. ieškovas įgijo skolos reikalavimo teisę 480,58 Eur sumai pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.

Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Ieškovas pateikė atsakovui 2017-10-31 pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Nenustatyta, kad atsakovas būtų reiškęs pretenzijas ieškovui dėl netinkamo sutarties vykdymo. Taip pat nenustatyta, kad atsakovas savo prievolę pagal reikalavimo perleidimo sutartį būtų įvykdęs (CPK 176 straipsnis – 179 straipsnis).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Atsakovas ieškovui pagal PVM sąskaitas–faktūras už atliktas paslaugas neatsiskaitė, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina ieškovo prašoma 480,58 Eur skola. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

Ieškovas taip pat prašo jo naudai iš atsakovo priteisti 8,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti 8,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra grindžiamas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis 2014 m. spalio 7 d. redakcija, pagal kurią pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovui pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado 2015 m. paskutinį metų pusmetį, kuomet galiojo 0,00 proc. (Europos centrinio banko vieša informacija, skelbiama www.ecb.europa.eu) fiksuotoji palūkanų norma, kurią padidinus 8 procentiniais punktais gaunama 8 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 8,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 520,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-11-27) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo dienos.

Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinas ir ieškovo sumokėtas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas taip pat prašė priteisi 300,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas (b. l. 5, 48-49). Įvertinęs ieškinio turinį, jo apimtį, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), dydžių, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalaujama priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 315,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 + 300) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 3,58 Eur išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 5 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių ir ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Gilės kromelis“, juridinio asmens kodas 302537468, 480,58 Eur skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą 520,58 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-11-27 – iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 315,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Gilės kromelis“, juridinio asmens kodas 302537468, į valstybės biudžetą 3,58 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza