Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovei V. V. dėl mokesčių priteisimo už buto nuomą ir komunalines paslaugas, nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo; institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Socialinis būstas nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei. Jame nuomininkų teisėmis gyvena ir yra deklaravę gyvenamąją vietą V. V. ir jos nepilnametė dukra E. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini). Kiti nepilnamečiai vaikai: R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), N. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), bute negyvena, yra deklaravę išvykimą į užsienio valstybę.

Per laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. susidarė skola už butą 684,34 Eur, t. y. 27,28 Eur už buto nuomą ir 657,06 Eur už komunalines paslaugas bei 24,63 Eur delspinigių. Atsakovė yra skolinga už buto nuomą, administravimą, šildymą, kaupiamąją įmoką, bendro naudojimo patalpų techninę priežiūrą ir valymą, teritorijos tvarkymą, priskaitytą priklausomai nuo buto ploto, už atliekų išvežimą, priskaičiuotą nuo deklaruotų asmenų skaičiaus.

Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir atsakovės pasirašytos Socialinio būsto nuomos sutarties 20.2.2. punktu. Atsakovei V. V. 2022 m. balandžio 6 d. buvo surašytas ir išsiųstas įspėjimas dėl skolos už butą, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, tačiau skola nesumokėta, butas nustatyta tvarka nepriduotas, todėl vadovaujantis Socialinio būsto nuomos sutarties 20.2.2. punktu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 str. nuomos sutartis yra nutrauktina ir atsakovė su vaiku yra iškeldintina iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.

Kadangi atsakovė prievolių tinkamai nevykdė, todėl prašo iš jos priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę nustatyta tvarka ir terminais mokėti už suteiktas paslaugas, todėl ji privalo atlyginti ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas. Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ paskaičiuoti nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. delspinigiai – 24,63 Eur yra priteistini iš atsakovės ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ naudai.

Ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovė E. S. teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė nutraukti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 24 d. sudarytą socialinio būsto nuomos sutartį su atsakove ir iškeldinti V. V. su nepilnamete dukra E. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant joms kitos gyvenamosios patalpos, nes atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų – nemoka mokesčių už buto nuomą ir komunalines paslaugas, todėl susidarė įsiskolinimas, jai buvo siųstas įspėjimas, į kurį atsakovė nereagavo. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė pradėjo mokėti skolą, sumokėjo dalį skolos, be to atsakovės nepilnametė dukra turi tėvą, kuris gali užtikrinti vaikui gyvenamąją vietą, atsakovė privalo rūpintis vaiku, o savivaldybė neturi gyvenamųjų patalpų, kurias galėtų suteikti atsakovei, todėl ir prašo atsakovę iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) Jonavos rajone pateikė išvadą ir nurodė, kad atsakovės šeima Tarnybos Skyriuje yra žinoma dėl nepilnametės dukters E. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), teisių pažeidimų.

Tarnybos Skyriaus žiniomis nuo 2022 m. balandžio mėnesio atsakovė nuo priklausomybės alkoholiui bei kitoms psichoaktyviosioms medžiagoms gydosi reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), į kurį išvyko kartu su dukra E. Ž.. Numatomas atsakovės gydymas (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiui ir šiuo metu jame gydosi. Atsakovė į Tarnybos Skyrių paskambino 2022 m. rugsėjo 2 d. ir patvirtino, jog šiuo metu dėl priklausomybių gydosi (duomenys neskelbtini), gydymas numatytas iki 2023 m. kovo mėnesio. Paaiškino, jog įsiskolinimas už komunalines paslaugas susidarė dėl jos gyvenimo būdo, girtavimo. Atsakovė nurodė, jog pripažįsta susidariusį įsiskolinimą už buto nuomą ir komunalines paslaugas, tačiau nesutinka, jog būtų iškeldinta nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teigė, kad pradės dengti susidariusį įsiskolinimą, iki šių metų rugsėjo mėnesio 25 d. skolos padengimui sumokės 400 eurų, likusią sumą padengs spalio mėnesį. Atsakovė nurodė, jog dukra E. Ž. šiuo metu gyvena pas savo tėvą Alytuje, ten lanko ugdymo įstaigą, atsakovės teigimu, tėvas dukrą pasiėmė laikinai, kol atsakovė baigs gydytis (duomenys neskelbtini), vėliau dukrą atsakovė ketina auginti pati.

Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnį, vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi visu pirma privalo užtikrinti tėvai, o valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, ieškinio tenkinimo atveju nepilnamečio vaiko tėvai privalo užtikrinti savo vaiko teisę į gyvenamąjį būstą.

Tarnybos Skyriaus Jonavos rajone vertinimu, nepilnametis vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, todėl atsakovės V. V. iškeldinimas iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nepažeistų nepilnametės E. Ž. interesų tuo atveju, jeigu nepilnametės tėvai užtikrintų jos teisę į kitą gyvenamąjį būstą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. B. teismo posėdžio metu palaikė duotą išvadą ir papildomai nurodė, kad šiuo metu atsakovė su savo nepilnamete dukra yra (duomenys neskelbtini), nes buvo susidariusi atsakovės šeimoje kritinė situacija dėl atsakovės priklausomybės alkoholiui ir narkotikams. Nepilnametė dukra E. Ž. mokslo metus pradėjo pas tėvą Alytuje, tačiau tėvas taip pat turi priklausomybių ir tėvui yra taikoma atvejo vadyba. Nepilnametės dukros tėvas šiuo metu negali pasirūpinti dukra. Atsakovė gydosi, dengia įsiskolinimą, rūpinasi dukra, baigusi reabilitaciją atsakovė su dukra neturėtų kur apsigyventi, todėl atsakovei būtina sudaryti galimybes padengti skolą ir neiškeldinti iš buto.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ieškovių pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovei V. V. 2017 m. sausio 23 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B-124 „Dėl gyvenamųjų patalpų išnuomojimo V. V.“ buvo išnuomotos 2 kambarių gyvenamosios patalpos, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), sudarant neterminuotą socialinio būsto nuomos sutartį. Su atsakove 2017 m. sausio 24 d. sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis (duomenys neskelbtini) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuomos. Butas nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei. Atsakovė, pasirašydama socialinio būsto nuomos sutartį, įsipareigojo mokėti buto nuomos ir kitus mokesčius nustatyta tvarka (sutarties 4.1, 4.6, 4.10, 12, 14 ir 15 punktai), tačiau mokesčiai buvo nemokami. Per laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. susidarė 684,34 Eur skola, kurią sudaro 27,28 Eur skola už buto nuomą ir 657,06 Eur skola už komunalines paslaugas. Atsakovė yra skolinga už buto nuomą, administravimą, šildymą, kaupiamąją įmoką, bendro naudojimo patalpų techninę priežiūrą ir valymą, teritorijos tvarkymą, priskaitytą priklausomai nuo buto ploto, už atliekų išvežimą, priskaičiuotą nuo deklaruotų asmenų skaičiaus. Paslaugų kainos paskaičiuotos vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimais: 2016 m. vasario 25 d. Nr. 1TS-58, 2019 m. gruodžio 19 d. Nr. 1TS-260, 2020 m. gegužės 28 d. Nr. 1TS-98, 2020 m. gruodžio 9 d. Nr. 13B-1859.

Atsakovei 2022 m. balandžio 5 d. buvo surašytas ir išsiųstas įspėjimas dėl skolos už butą, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, tačiau skola iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo sumokėta, butas nustatyta tvarka nepriduotas.

Dėl skolos priteisimo

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad bute gyvena ir naudojasi komunalinėmis paslaugomis buto nuomininkas atsakovė V. V. su dukra E. Ž., kiti atsakovės nepilnamečiai vaikai negyvena su atsakove ir jų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Atsakovė V. V. mokesčių už buto nuomą ir suteiktas komunalines paslaugas laiku nemokėjo.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo dalį skolos, tai yra teismui pateikė įrodymus, kad atsakovė 2022 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo 80 Eur, 2022 m. rugsėjo 20 d. sumokėjo 300 Eur, 2022 m. spalio 23 d. sumokėjo 313,36 Eur, 2023 m. sausio 3 d. sumokėjo 116 Eur, 2023 m. sausio 8 d. sumokėjo 100 Eur.

Ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kad iš šių įmokų 399,55 Eur užskaityti einamiesiems mokesčiams dengti, o 509,81 Eur užskaityta skola.

Ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovės raštu nustatoma, kad nuo bylos iškėlimo teisme atsakovė yra sumokėjusi 909,36 Eur, iš kurių 509,81 Eur yra užskaityti kaip skolos ir delspinigių dengimas, o kita suma yra įskaičiuota už mokesčius už einamąjį mėnesį. Atsakovė šiuo metu skolinga 199,16 Eur skolos už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. Atsakovė yra sumokėjusi už buto nuomą, delspinigius, liko tik už komunalines paslaugas, todėl ir prašo priteisti 199,16 Eur skolą už komunalines paslaugas.

CK 6.583 straipsnio 1 dalis numato, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius).

CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus. Įstatymas draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis).

Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ir savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Šis mokestis mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki nustatyto termino (CK 6.584 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo dalį skolos – 509,81 Eur. Atsakovė pripažįsta, kad yra skolinga už komunalines paslaugas 199,16 Eur skolos dydžio neginčija. Atsakovė nurodė, kad mokesčių nemokėjo dėl to, jog neturėjo pajamų.

Atsižvelgiant į tai, likusią atsakovės nesumokėtą skolą sudaro: 199,160 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė skolinga už administravimą, šildymą, kaupiamąją įmoką, bendro naudojimo patalpų techninę priežiūrą ir valymą, teritorijos tvarkymą, priskaitytą priklausomai nuo buto ploto, už atliekų išvežimą, priskaičiuotą nuo deklaruotų asmenų skaičiaus. Šią skolą ieškovės reikalauja priteisti iš atsakovės, vadovaujantis CK 6.583–6.584 straipsniais.

Atsakovė savo prievolės tinkamai nevykdė ir už būstą mokesčių nemokėjo, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu dalį skolos sumokėjo, ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkinamas ir iš atsakovės ieškovei yra priteistina 199,16 Eur įsiskolinimo už gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo

Ieškovės prašo nutraukti su atsakove sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 24 d. savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę V. V. su nepilnamete dukra E. Ž., iš šio buto, nesuteikiant joms kitos gyvenamosios patalpos, nes atsakovė ilgą laiką nemoka buto nuomos ir kitų mokesčių ir tuo pažeidžia socialinio būsto nuomos sutartyje numatytus įsipareigojimus mokėti buto nuomos ir kitus mokesčius nustatyta tvarka.

Ieškovių reikalavimas šioje dalyje yra atmestinas.

CK 6.611 straipsnyje, reglamentuojančiame gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, nustatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šioje teisės normoje nustatyti teisiniai padariniai taikomi nustačius jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas, be kita ko, nuomos sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą ar gadinimą arba naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi). Nurodytos teisės normos nuostatos dėl nuomos sutarties nutraukimo buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas nemokėjimo pagrindu yra ne kartą išaiškintos kasacinio teismo praktikoje.

Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo dėl jos pažeidimo kontekste Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 17 d. nutartyje Nr. 3K-7-110/2012, pažymėjo, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt. (CK 6.38 straipsnis, 6.39–6.40 straipsniai); taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau tais atvejais, kai ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, būtina atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų, garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad teisės į būsto neliečiamybės gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis) apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą.

Teismo vertinimu, šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė piktavališkai nemoka nuomos ir kitų mokesčių bei vengia prisiimti darbo ar kitas pareigas, kurias vykdant pagerėtų atsakovo turtinė padėtis. Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2017 m. gyvena ginčo bute ir kitos gyvenamosios vietos neturi. Atsakovės turtinė padėtis yra sunki, ji šiuo metu nedirba, nes gydosi reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), pragyvena iš vaiko gaunamų pinigų, tačiau artimiausiu laiku kreipsis dėl socialinės pašalpos gavimo. Atsakovė stengiasi sumokėti skolą ir likusi skolos dalis yra nedidelė.

Ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodinėjimo procesinė pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Klausimų, susijusių su socialinio būsto naudojimu, priskyrimas viešojo intereso sričiai neeliminuoja ieškovo (savivaldybės ar jos įgalioto subjekto) procesinės pareigos įrodyti ieškinyje nurodytą ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010; 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013).

Pažymėtina, kad atsakovė skolos neginčija, šios bylos nagrinėjimo metu ji pagal galimybes sumokėjo ieškinio reikalavime nurodytą skolos dalį. Šios įmokos yra nurodytos ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ pateiktame prašyme ir patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovė, turėdama lėšų, moka už komunalines paslaugas ir tai įrodo, kad atsakovė nepiktybiškai nemokėjo už butą, o turėdama finansinių sunkumų.

Atsižvelgiant į teismo nustatytų faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija neįrodė, jog atsakovė piktnaudžiauja jai teikiama parama, nemoka mokesčių ne dėl sunkios turtinės padėties, bet dėl kitų, nuo atsakovės valios priklausančių priežasčių. Dėl to teismas konstatuoja, kad tokiomis aplinkybėmis mokesčio už komunalines paslaugas nemokėjimas (kuris konkrečiu atveju įvykdžius ieškinio reikalavimą dėl mokesčių už buto nuomą, iš dalies sumokėjus skolą už komunalines paslaugas) nėra pakankamas pagrindas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę su nepilnamete dukra iš socialinio būsto, nes nuomos sutarties nutraukimas ir priverstinis atsakovės su nepilnamete dukra iškeldinimas iš buto būtų neproporcingas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Paduodama ieškinį, ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ sumokėjo valstybei 16 Eur dydžio žyminį mokestį. Pažymėtina, kad atsakovė ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ reikalavimą priteisti įsiskolinimą pripažino ir bylos nagrinėjimo metu jį iš dalies įvykdė, tačiau ieškinys šioje dalyje buvo pareikštas pagrįstai, todėl ir ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ sumokėtas žyminis mokestis laikytinas pagrįstu ir priteistinas iš atsakovės ieškovės naudai visa apimtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Už pareikštą reikalavimą dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinio dalį dėl atsakovės ir jos nepilnametės dukros iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos atmetus, žyminis mokestis už šį reikalavimą valstybei iš atsakovės nepriteisiamas.

Iš atsakovės priteistina valstybei 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270, 284 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“, juridinio asmens kodas 156916523, 199,16 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 16 centų) įsiskolinimo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,00 Eur (šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinio reikalavimą dalyje dėl 2017 m. sausio 24 d. socialinio būsto nuomos sutarties, sudarytos su atsakove V. V., nutraukimo ir atsakovės V. V. ir jos nepilnametės dukros E. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant joms kitos gyvenamosios patalpos, atmesti.

Priteisti valstybei iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.