Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. O. M. (pavardė po santuokos sudarymo B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės būklės aktų įrašų biure sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniai susilaukė dukros A. B.. Santuokos metu, t. y. 1991 metais, S. O. B. įgijo nekilnojamojo turto - valstybės įmonės Registrų centre S. O. B. vardu įregistruotas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas butas VĮ Registrų centre buvo įregistruotas S. O. B. vardu.

5. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po palikėjo A. B. mirties jo sutuoktinė S. O. B. liko toliau gyventi jiems priklausančiame bendrame bute, pradėjo valdyti visą butą kaip savo nuosavybę - rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, tvarkė ir puoselėjo iki savo pačios mirties. Iš byloje pateikto valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro išrašo matyti, jog S. O. B. savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi minėtame bute, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), iki pat savo mirties.

6. Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro 2026 m. sausio 20 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)., nei palikėjo sutuoktinė S. O. B., nei palikėjo dukra A. B. (pareiškėja), nei kiti asmenys nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, palikėjas testamento nepaliko, palikėjo palikimas priimtas nebuvo. Pažymėtina, jog ir Lietuvos notarų rūmų 2026 m. sausio 23 d. rašte nurodyta, kad dokumentuose, saugomose Lietuvos notarų rūmų archyve, duomenų apie A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos sudarymą nėra.

7. Rašytine bylos medžiaga taip pat nustatyta, kas S. O. B. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos teigimu, S. O. B. buvo surašiusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai. Notaras 2026 m. sausio 15 d. išdavė liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), apie tai, jog po S. O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirusiosios duktė A. B. priėmė palikimą 2026 m. sausio 15 d., paduodama pareiškimą notarui.

8. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog pareiškėja, nepraleisdama įstatymo nustatyto termino, kreipėsi į Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notarą dėl mamos S. O. B. palikimo pagal testamentą priėmimo. Pareiškėjos teigimu, tuomet ir paaiškėjo, kad testamentu pareiškėjai paliktą butą, esantį (duomenys neskelbtini), S. O. B. buvo įgijusi santuokos su A. B. metu, todėl laikoma, kad tai yra bendras sutuoktinių S. O. B. ir A. B. turtas, t. y. ½ dalis minėto buto priklauso mirusiam A. B..

9. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog Valstybės įmonės Registrų centre S. O. B. vardu įregistruotas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog minėtas butas įgytas santuokos laikotarpiu, todėl nors minėtas butas įregistruotas S. O. B. vardu, tačiau jis yra bendroji jungtinė palikėjų S. O. B. ir jos sutuoktinio A. B. nuosavybė.

11. Iš byloje pateikto suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą matyti, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių arba paneigiančių faktinį palikėjo A. B. paliktojo turto priėmimą valdyti.

12. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

13. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Palikėjo A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso keturiasdešimt devinto skirsnio nuostatos, kadangi palikimas po jo mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.). 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.).

15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-210/2008).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.).

17. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties arba tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010 ir kt.).

18. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

19. Teismo vertinimu, pateikti į bylą įrodymai ir pareiškime nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamomis įsitikinti pareikštų reikalavimų pagrįstumu. Kaip jau buvo minėta, po A. B. mirties, nei jo sutuoktinė S. O. B., nei kiti įpėdiniai įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Tačiau S. O. B. (palikėjo sutuoktinė) iš karto po sutuoktinio A. B. mirties palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti palikėjui priklausiusį visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. O. B. nuolat gyveno ir po sutuoktinio A. B. mirties liko gyventi sutuoktiniams priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė bei mokėjo mokesčius. Pareiškėjos teigimu, S. O. B. jai ir jos sutuoktiniui bendrai priklausiusiame bute liko toliau gyventi, valdė ir naudojo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo reikiamus mokesčius iki savo mirties. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Be kita ko, minėtas aplinkybes taip pat patvirtina valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro išrašas, iš kurio matyti, kad S. O. B. savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties buvo deklaravusi minėtame bute. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta.

20. 1964 m. Civilinio kodekso redakcijoje buvo numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad po palikėjo A. B. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė S. O. B., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, (1964 m. CK 587 straipsnis). Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, kuris nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

21. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu ir remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu, pareiškimas tenkintinas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. O. B. (palikėjo sutuoktinė) po palikėjo A. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė visą jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), gyvenusi (duomenys neskelbtini), po palikėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė visą jo palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.