Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. K. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bausmė 1 metų laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė 8 mėnesių trukmės laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalaujančiais žmonėmis.

Vadovaujantis 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, uždrausta visą laisvės apribojimo laiką bet kokia forma inicijuoti ryšius ar bendrauti su nukentėjusiąją A. R..

S. K. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta jai bausmė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė 1 metų laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalaujančiais žmonėmis.

Vadovaujantis 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, uždrausta visą laisvės apribojimo laiką bet kokia forma inicijuoti ryšius ar bendrauti su nukentėjusiąją A. R..

Nukentėjusiosios A. R. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jai priteista iš V. K. ir S. K. solidariai 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinta proceso išlaidomis ir nukentėjusiajai A. R. priteista iš V. K. 150 Eur, o iš S. K. 350 Eur išlaidų įgalioto atstovo teisinei pagalbai apmokėti, viso – 500 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. K., veikdamas bendrininkų grupėje su S. K., platino pornografinio turinio dalykus, o būtent: V. K., turėdamas socialiniame internetiniame tinkle www.facebook.com savo vartotojo paskyrą „V. K.“, 2022 m. balandžio mėn. 3 d. 21:21 val. ir 21:22 val., naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu „REDMI“, internetu persiuntė S. K., kaip vartotojai, pasivadinusiai socialiniame internetiniame tinkle www.facebook.com „S. K.“, elektronines bylas – du vaizdo įrašus ,,IMC_3276.MOV“ ir „IMG_3279.MOV“ su pornografiniu turiniu, kuriame užfiksuota nukentėjusioji A. R., po ko S. K. iš savo asmeninės internetinio socialinio tinklo www.facebook.com vartotojo paskyros, pavadinimu „S. K.“, 2022 m. balandžio mėn. 3 d., laikotarpiu nuo 21:32 val. iki 22:10 val., naudodamasi mobiliojo ryšio telefonu „HUAWEI Y6“, internetu minėtus du vaizdo įrašus su pornografiniu turiniu, kuriame užfiksuota A. R., persiuntė kitiems vartotojams, pasivadinusiems socialiniame internetiniame tinkle www.facebook.com „V. K.“, „M. R.“, „M. R.“, tai yra: 21:32 val. persiuntė juos A. R. draugui V. K., 22:09 val. persiuntė A. R. tėvui M. R., 22:10 val. persiuntė A. R. broliui M. R., t. y., V. K. išplatino pornografinio turinio dalykus.

2. S. K., veikdama bendrininkų grupėje su V. K., platino pornografinio turinio dalykus, o būtent: V. K., turėdamas socialiniame internetiniame tinkle www.facebook.com savo vartotojo paskyrą „V. K.“, 2022 m. balandžio mėn. 3 d. 21:21 val. ir 21:22 val., naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu „REDMI“, internetu persiuntė S. K., kaip vartotojai, pasivadinusiai socialiniame internetiniame tinkle www.facebook.com „S. K.“, elektronines bylas – du vaizdo įrašus ,,IMC_3276.MOV“ ir „IMG_3279.MOV“ su pornografiniu turiniu, kuriame užfiksuota nukentėjusioji A. R., po ko S. K. iš savo asmeninės internetinio socialinio tinklo www.facebook.com vartotojo paskyros, pavadinimu „S. K.“, 2022 m. balandžio mėn. 3 d., laikotarpiu nuo 21:32 val. iki 22:10 val., naudodamasi mobiliojo ryšio telefonu „HUAWEI Y6“, internetu minėtus du vaizdo įrašus su pornografiniu turiniu, kuriame užfiksuota A. R., persiuntė kitiems vartotojams, pasivadinusiems socialiniame internetiniame tinkle www.facebook.com „V. K.“, „M. R.“, „M. R.“, tai yra: 21:32 val. persiuntė juos A. R. draugui V. K., 22:09 val. persiuntė A. R. tėvui M. R., 22:10 val. persiuntė A. R. broliui M. R., t. y., S. K. išplatino pornografinio turinio dalykus.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistųjų S. K. ir V. K. apeliaciniai skundai atmetami.

9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistųjų S. K. ir V. K. apeliacinių skundų turinių matyti, kad nėra ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su paskirta bausme ir jos dydžiu, bei priteistinos neturtinės žalos dydžiu.

10. Atsakant į skundo argumentus dėl Skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą bei apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

11. BK 54 straipsnis numato bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas taip pat įvertina ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, Skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, dėl bausmių skyrimo S. K. ir V. K. už BK 309 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas S. K. ir V. K. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistųjų kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos veikos motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybę, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes. Taip pat pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtas bausmes sumažino vienu trečdaliu. Dar labiau mažinti nuteistiesiems paskirtų laisvės apribojimo bausmių pagrindo nėra. Be to, nėra pagrindo mažinti ir nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio.

Dėl nuteistajai S. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės

13. Iš Skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę Apeliantei atsižvelgė į tai, jog nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes ji nors ir pripažino faktines kaltinime nurodytas aplinkybes ir dėl to bylos įrodymai buvo tiriami sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Tačiau tiek savo pasisakymuose dėl padarytos veikos, tiek pasisakydama dėl civilinio ieškinio, S. K. visiškai nesigailėjo, teigdama, kad buvo išprovokuota, nors iš bylos duomenų matyti, kad A. R. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kas būtų galėję iššaukti S. K. nusikalstamus veiksmus, taip pat tvirtino, kad nesutinka dėl pareikšto civilinio ieškinio ir jo nemokės iš principo, jeigu teismas ir priteis. Be to, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog S. K. yra nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, anksčiau teista, tačiau bausmę atlikusi ir teistumas išnykęs (2 t., b. l. 21-23), nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 27). Skundžiama nuosprendį priėmęs teismas skirdamas ilgesnės trukmės laisvės apribojimo bausmę S. K. nei V. K. pastebėjo, jog ji buvo veikos iniciatorė ir aktyvi vykdytoja. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir S. K. prisipažino kalta, taikė BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažino vienu trečdaliu bei paskyrė įpareigojimus. Įvertinusi išdėstytus skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo argumentus dėl bausmės parinkimo ir jos dydžio nustatymo, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam S. K. asmenybės vertinimui, kuris pagrįstai leido spręsti, jog bausmės paskirtį geriausiai atitiks laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, jos terminą nustačius didesnį nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis, tačiau jam artimą. Apygardos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu visiškai sutinka ir jam pritaria.

14. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo teiginį, jog Apeliantė nusikalto pirmą kartą. Jau minėta, kad nuteistoji praeityje buvo teista ir nors teistumas išnykęs, tačiau šie duomenys charakterizuoja asmenį, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2021 m. vasario 4 d. vadovaujantis BK 37 straipsniu, ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Pažymėtina, jog nors Apeliantė skunde teigia, jog nukentėjusioji pirmoji pradėjo konfliktą, vadindama ją negražiais žodžiais socialinėje erdvėje, dėl ko suprastėjo jos sveikata ir reikėjo lankytis pas gydytojus, tačiau tokie teiginiai nėra patvirtinti jokiais byloje surinktais įrodymais, priešingai, toks Apeliantės elgesys rodo, jog ji dėl savo neteisėtų veiksmų išvadų nepadarė, o stengiasi juos sumenkinti, o savo niekuo nepagrįstus interesus sureikšminti, manant, kad tai gali įtakoti bausmės dydžiui.

15. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, bausmės rūšies ir dydžio nustatymui ypač svarbus kritiškas teisiamojo asmens požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, kuris vertinamas pagal tai ar teisiamas asmuo suvokia padarytos veikos pasekmes ir nuoširdžiai gailisi. Nors apeliaciniame skunde Apeliantė teigia, jog ji nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, tačiau tokie jos teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokia asmenine atgaila ir yra tik siekis, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė būtų sušvelninta. Tą visiškai pagrindžia Apeliantės pozicija į padarytą veiką, kai ji tiesiamojo posėdžio metu iš pradžių teigė, kad kaltę pripažįsta tik iš dalies, o į nukentėjusios atstovo klausimą dėl žalos atlyginimo teisiamojo posėdžio metu atsakė, kad ieškinio visiškai nepripažįsta, nemato jokio poreikio jo mokėti, nes nuketėjusioji nepatyrė jokios žalos, o jei pinigų turėtų vis tiek nemokėtų. Aptariamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistosios asmenybę ir požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte „kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis“, kas visiškai atitiko S. K. poziciją dėl padarytos nusikalstamos veikos ir sukeltų pasekmių.

16. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalaujančiais žmonėmis ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką bet kokia forma inicijuoti ryšius ar bendrauti su nukentėjusiąją, įvertinus nuteistąją S. K. charakterizuojančius duomenis, tai kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir yra sunkinanti aplinkybės, nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Pažymėtina, jog nuteistoji buvo nusikalstamos veikos padarymo iniciatorė, todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė atitinka padarytą nusikalstamą veiką ir jos asmenybės pavojingumą. Be to, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, todėl paskirtosios 1 metų laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistajam V. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės

17. Iš Skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros atsižvelgė į tai, kad V. K. neseniai įsidarbino su individualios veiklos pažyma, anksčiau neteistas (2 t., b. l. 89), nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 90-92), psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (2 t., b. l. 97). Be to, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat, įvertino ir tai, kad V. K. tik sutiko su S. K. atliekamais nusikalstamais veiksmais ir juose dalyvavo.

18. Pažymėtina, kad į apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę dėl prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi skiriant bausmę buvo atsižvelgta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, nuteistajam paskyrė mažesnę už vidurkį laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, kurią sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bausmė yra artima minimaliai. Aptariamu atveju konstatuoti, jog nuteistasis buvo nubaustas per griežtai nėra pagrindo, todėl švelninti jam skirtą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros skunde dėstomais argumentais negalima, nes jie nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

19. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde pateikti teiginiai, kad paskirtas laisvės apribojimo bausmės terminas yra per griežtas yra nepagrįsti, nes nustatyta priešingai, jog pirmosios instancijos teismas paskirdamas laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigodamas per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalaujančiais žmonėmis ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką bet kokia forma inicijuoti ryšius ar bendrauti su nukentėjusiąją, tinkamai individualizavo bausmę ir paskyrė teisingą laisvės apribojimo bausmės trukmę, todėl mažinti paskirtos laisvės apribojimo bausmės trukmę nėra pagrindo.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas ir aptartas aplinkybes, sprendžia, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentas nėra jokio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

21. Apeliaciniais skundais nuteistieji nesutinka su priteista 2000 Eur neturtinės žalos suma, nurodydami, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį bei tai, kad žala, atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, yra per didelė.

22. Pagal susiformavusią teismų praktiką laikoma, kad kiekvienu nusikaltimu asmeniui padaroma didesnė ar mažesnė neturtinė žala. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

23. Pažymėtina, kad pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-118/2013). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

24. Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš V. K. ir S. K. solidariai priteisti 2000 Eur neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybės, nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį tenkino ir priteisė iš nuteistųjų solidariai 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir sprendžia, kad V. K. ir S. K. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme nurodė, jog pradėjo lankytis pas psichologą, gerti raminamuosius vaistus, atsirado pykčio protrūkiai, nemiga, nesaugumo jausmas, visa tai atsirado, kai atsiuntė vaizdo įrašus giminaičiams. Pažymėtina, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Aptariamu atveju Apeliantai nukentėjusios tėvui, draugui, broliui, t. y. artimiausiems šeimos nariams išplatino intymius ir su jos asmeniniu gyvenimu susijusius įvykius, kuriuose buvo pornografinio turinio, o tai be jokios abejonės rodo, jog nukentėjusioji patyrė gėdos, pažeminimo, nesaugumo ir baimės jausmus bei sukėlė jai neigiamus išgyvenimus. Teismas negali vienų asmenų interesų, šiuo atveju Apeliantų interesų dėl S. K. nebaigtų mokslų, neišlaikytų egzaminų, negebėjimo susirasti darbo ir gaunamos pašalpos bei V. K. interesų dėl jo turimų finansinių įsipareigojimų bei išlaikytinių labiau sureikšminti, o nukentėjusios – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistųjų solidariai nukentėjusiajai priteisė 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, toks žalos dydis atitinka nukentėjusiai padarytos neturinės žalos piniginę satisfakciją bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

Dėl proceso išlaidų

26. Kartu su nukentėjusiosios A. R. atstovo advokato Dainiaus Tamošiūno atsiliepimais į apeliacinius skundus buvo pateiktas ir prašymas priteisti iš nuteistųjų V. K. 140 Eur ir S. K. 140 Eur apeliacinės instancijos teisme jos turėtas išlaidas už jai suteiktą teisinę pagalbą.

27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų.

28. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistieji V. K. ir S. K. pateikė apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi yra atmetami kaip nepagrįsti. Nuteistieji apeliaciniais skundais nesutiko su pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu, kadangi šiuo klausimu buvo sprendžiami ir nukentėjusiosios interesai, todėl ji kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos surašant atsiliepimus. Nukentėjusiosios A. R. atstovas advokatas Dainius Tamošiūnas atsiliepimuose į nuteistųjų apeliacinius skundus prašo priteisti 140 Eur bylinėjimosi išlaidų už pateiktą atsiliepimą į V. K. apeliacinį skundą ir 140 Eur bylinėjimosi išlaidų už pateiktą atsiliepimą į S. K. apeliacinį skundą, kartu pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (3 t., b. l. 21-22, 26-27). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodomos atstovavimo išlaidų sumos nėra per didelės, todėl šios išlaidos pripažintos protingomis, pagrįstomis ir jos turi būti atlygintos (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų S. K. ir V. K. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš S. K. nukentėjusiajai A. R. 140 Eur turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš V. K. nukentėjusiajai A. R. 140 Eur turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.