- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-23
- Bylos Nr.
- eI3-1257-816/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- biudžetinės įstaigos N
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
- Kategorijos
- 1.2.3Europos Sąjungos teisės įgyvendinimas vidaus teisinėje sistemoje
- 29.1.3Išmokų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimas ir išieškojimas
- 29.9Kiti su nacionalinių, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų finansine parama susiję klausimai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos biudžetinės įstaigos N. G. Socialinės globos namų skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) N. G. Socialinės globos namai (toliau – ir pareiškėja, Perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – atsakovė, CPVA) 2023 m. vasario 10 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 arba pakeisti sprendimą dalyje dėl finansinės korekcijos dydžio ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – sumažinti finansinės korekcijos (pataisos) dydį iki 10 proc., netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį apskaičiuoti nuo 430 315,00 Eur be PVM Sutarties vertės dalies. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Perkančioji organizacija įgyvendindama projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo paslaugų asmenims su proto ir (arba) psichikos negalia plėtra Švenčionių mieste“, projektu Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-16-0001 (toliau – ir Projektas) organizavo supaprastintą atviro konkurso būdu pirkimą „Gyvenamosios paskirties namo, (duomenys neskelbtini), naujos statybos darbai“ (toliau – ir Pirkimas), kurį laimėjo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žeista“ (toliau – ir tiekėja). Šalys 2022 m. liepos 28 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 20220728 „Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) namo, (duomenys neskelbtini), naujos statybos darbai“ (toliau – Sutartis), kurios bendra vertė 747 879,78 Eur su PVM. CPVA ginčijamu sprendimu nusprendė, kad tiekėjas neatitiko Pirkimo sąlygų 3.11 punkte nustatyto reikalavimo dėl aplinkos apsaugos vadybos standartų, nes nepateikė reikalavimo atitiktį patvirtinančių dokumentų pagal prisiimtas Sutarties prievoles, todėl Perkančioji organizacija turėjo atmesti tiekėjų pasiūlymą.
Perkančioji organizacija teigia, kad – tiekėjas 2022 m. birželio 3 d. Pasiūlyme nurodė, kad remsis subrangovių UAB „PA Group“ ir UAB „Duventa“ pajėgumais, siekdama atitikti Pirkimo sąlygų 3.14, 3.16 punktuose įtvirtintus kvalifikacijos reikalavimus. Su Pasiūlymu tiekėjas pateikė UAB „Duventa“ Sertifikatą, patvirtinantį vadybos sistemos atitiktį ISO 9001:2015 (LST EN ISO 9001:2015), ISO 14001:2015 (LST EN ISO 14001:2015), ISO 45001:2018 (LST ISO 45001:2018) (toliau – ir Sertifikatas), bei 2022 m. gegužės 27 d. Ketinimų protokolą, sudarytą tarp tiekėjo ir subrangovės UAB „Duventa“, kurio 2 punktu UAB „Duventa“ patvirtino, kad pastarosios ištekliai bus prieinami naudojimui visu Sutarties vykdymo laikotarpiu. Perkančiosios organizacijos vertinimu, tiekėjas, besiremiantis subrangovės UAB „Duventa“ pajėgumais, atitinka Pirkimo sąlygų 3.11 punkte nustatytus aplinkosauginius reikalavimus.
Nurodo, kad CPVA pozicija, kad tiekėjas negali atitiktį dėl reikalavimo būti įdiegus aplinkos apsaugos vadybos sistemą grįsti kito ūkio subjekto aplinkos apsaugos vadybos sertifikatu, nėra pagrindžiama įstatymų ir teisės aktų nuostatomis.
Pažymi, kad CPVA nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Pirkimas buvo vykdomas viešai, dėl Pirkimo sąlygų, skaidrumo ir (ar) lygiateisiškumo principų galimo netinkamo įgyvendinimo nebuvo gauta tiekėjų pretenzijų. Pirkime dalyvavo tik du tiekėjai. O tai, pasak Perkančiosios organizacijos, įrodo, kad vangų dalyvavimą Pirkime lėmė nerami ir nestabili dėl karinių veiksmų Ukrainoje susidariusi situacija ir neaiškus statybinių medžiagų ir energijos išteklių kainų pokytis ateityje.
Pareiškėjos vertinimu, CPVA turėjo atsižvelgti į Projekto įgyvendinimo tikslą, t. y. tai, kad siekiama sudaryti sąlygos gyventi pastatytame pastate įvairių socialinių grupių ir negalias turintiems asmenims.
Dėl finansinės korekcijos ir jos dydžio nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu iš tiesų būtų nustatytas ir pripažintas CPVA nustatytas pažeidimas, Perkančiosios organizacijos įgyvendintam Projektui nepagrįstai pritaikytas 25 proc. finansinės korekcijos dydis, taip pat finansinės korekcijos dydis apskaičiuotas nuo visos Sutarties vertės su PVM, o ne nuo jos dalies, kurioje tariamai buvo padarytas Sprendime nurodytas pažeidimas. Pažymi, kad pagal Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių 2.2 lentelės 15 punkte nustatyta mažesnė 10 proc. dydžio pataisos norma už pažeidimą, kuomet pasiūlymai yra vertinami taikant kitus, nei nurodyti skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose, sutarties sudarymo kriterijus. Taigi, Perkančiosios organizacijos vertinimu, jos atžvilgiu galėjo būti sprendžiama dėl Gairių 2.2. lentelės 15 punkte numatytos 10 proc. dydžio pataisos normos taikymo, o ne tos pačios lentelės 14 punkte numatytos 25 proc. dydžio pataisos normos taikymo.
Teigia, kad pritaikyta net 25 proc. dydžio pataisos norma ne tik neatitinka Gairių reikalavimų, tačiau yra neproporcinga ir nepagrįsta, atsižvelgiant tiek į galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat atsakovės sprendime nurodytas aplinkybes (inter alia (be kita ko, be to), kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nebuvo aktualus Europos Sąjungos rinkai; kad Pirkime minimali konkurencija buvo užtikrinta; kad dėl Reikalavimo nebuvo atmestų kitų tiekėjų pasiūlymų), bei Perkančiosios organizacijos vykdomą veiklą ir Sutartimi siekiamus tikslus.
Nurodo, kad tiekėjas Pasiūlyme pateikė 605 482,46 Eur be PVM dydžio perkamų statybų darbų kainą, o specialiųjų statybos darbų apimtis sudarė 175 167,46 Eur be PVM, t. y. apie 30 proc. perkamos statybos darbų apimties. 30 proc. arba 175 167,46 Eur be PVM Sutarties vertės dalis buvo tinkamai pagrįsta UAB „Duventa“ Sertifikatu. Pareiškėjos vertinimu, CPVA finansinę korekciją galėjo taikyti tik nuo likusios 430 315,00 Eur be PVM dydžio Sutarties vertės dalies, kuri tariamai nebuvo pagrįsta pagal reikalavimą. Tokiu atveju, net ir taikant 25 procentų dydžio pataisos normą, netinkamų finansuoti išlaidų suma galėtų būti tik 130 170,28 Eur su PVM, o ne 186 969,95 Eur su PVM, kaip nurodyta Sprendime. O taikant ir sumažintą 10 proc. dydžio pataisos normą, netinkamų finansuoti išlaidų suma tokiu atveju galėtų būti tik 52 068,12 Eur su PVM.
Atsiliepimas
Atsakovė CPVA atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad tiekėjas gali pasitelkti kitus ūkio subjektus aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimų atitikčiai, tačiau tik tiek, kiek tai susiję su to ūkio subjekto prisiimtomis prievolėmis pagal pirkimo sutartį. Taip pat tiekėjas privalėjo atitikti reikalavimą pats ta apimtimi, kuria įsipareigojo vykdyti Sutartį, o ne visa reikalavimo apimtimi (visoms statybos sritims), kaip savo skunde nurodo pareiškėja. Pažymi, kad tiekėjo pasitelktas subrangovas ketinimų protokole įsipareigojo vykdyti tik apie 30 proc. įsigytų darbų (specialiuosius statybos darbus), taigi ši aplinkybė nepatvirtina to, kad tiekėjas savo veikloje dėl to pradėjo taikyti sertifikuotą aplinkos apsaugos vadybos sistemą ir likusius darbus (bendruosius statybos darbus), kuriuos įsipareigojo atlikti pati tiekėja (Pasiūlyme nurodyta, kad tik darbo projekto parengimui ir specialiųjų darbų atlikimui pasitelkiami subrangovai), atliks taikant šią sistemą.
Paaiškina, kad aplinkos apsaugos vadybos sistema yra taikoma konkrečioje įmonėje pagal jos veiklos specifiką, įmonės dydį, taikomas konkrečias aplinkosaugines priemones, skiriamus tam reikalingus išteklius vadovybės strateginiams tikslams ir priimtiems sprendimams pasiekti, t. y. vadybos sistema yra individualizuota ir gali veikti tik konkrečios įmonės apimtyje (organizuojant šios įmonės veiklą, vykdant įmonės sutartinius įsipareigojimus), o ne už jos ribų. Aplinkos apsaugos sistemos vadybos įdiegimas įmonėje yra objektyvi kategorija – įmonės kvalifikacijos dalis, o sertifikato pateikimas – tai fakto, kad įmonėje įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema atitinka standarto reikalavimus, patvirtinimas. Sertifikato neįgijimas ir nepateikimas pirkimo vykdymo metu reiškia, kad tiekėjas negali dalyvauti pirkimo procedūrose ir turi būti pašalintas.
Nurodo, kad reikalavimas būti įdiegus sertifikuotą aplinkos apsaugos vadybos sistemą turi būti vertinamas, kaip ir kvalifikacijos reikalavimas (objektyvi kategorija), o tai įrodančio dokumento (sertifikato) pateikimas – tai fakto, kad įmonėje įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema atitinka standarto reikalavimus, patvirtinimas. Reikalavimo atitikčiai įrodyti, gali būti pasitelktas kitas ūkio subjektas (subtiekėjas), tačiau tokiu atveju subtiekėjas privalo prisiimti sutartinius įsipareigojimus ta apimtimi, dėl kurios buvo pasitelktas reikalavimui atitikti. Tokiu būdu išvengiant fiktyvaus rėmimosi ūkio subjekto pajėgumais, kai jis pasitelkiamas tik reikalavimui atitikti, nors pats įgyvendinant viešojo pirkimo sutartį nedalyvaus. Pirkimo sąlygose nurodytas reikalavimas detalizuoti tiekėjo pasitelkiamus subtiekėjus ir jų atliekamus sutartinius įsipareigojimus planuojamoje sudaryti sutartyje tikslas – patikrinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyto konkretaus subtiekėjo kvalifikacija atitinka jo atliktinai prisiimtų įsipareigojimų daliai keliamus reikalavimus. Negali susidaryti situacija, kad įvertinus pirkimo dokumentų (įskantant ir tiekėjo pateiktus dokumentus) visumą, aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartai būtų taikomi ne visai reikalavime nustatytai apimčiai (šiuo atveju perkamiems statybos darbams), o tik kažkuriai jos daliai (šiuo atveju tik specialiesiems statybos darbams) arba pirkimo sutarties vykdyme išvis nebūtų taikomi. Tokį pasiūlymą pateikęs tiekėjas negali būtų pripažintas pirkimo laimėtoju.
CPVA nesutinka su Perkančiosios organizacijos argumentais, kad ji Pirkimo metu elgėsi skaidriai, sąžiningai ir laikėsi VPĮ įtvirtintų principų. Perkančiųjų organizacijų pareiga laikytis viešojo pirkimo sąlygų ir tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustato atitinkamus reikalavimus, ji negali atsisakyti vertinti jų atitikties, nes jie buvo išviešinti ir tai galėjo lemti, kai kurių tiekėjų apsisprendimą dalyvauti procedūrose. Taigi jeigu kiti tiekėjai, kurie galėjo atitikti Reikalavimą taip, kaip interpretavo Perkančioji organizacija (jį taikant tik specialiesiems statybos darbams), būtų apie tai žinoję, tai galėjo lemti jų apsisprendimą dalyvauti Pirkime. Pažymi, kad Pirkime dalyvavo du dalyviai. Atmetus visų dalyvių pasiūlymus, Pirkimas būtų pasibaigęs (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Perkančioji organizacija, ruošiantis skelbti naują pirkimą, turėjo teisę iš naujo įvertinti nustatytus pirkimo sąlygų reikalavimus ir įsitikinti, kad, nustatyti reikalavimai ne tik pakankami pirkimo tikslui pasiekti, bet ir nėra pernelyg varžantys, t. y. užtikrinantys pakankamą konkurenciją, įvertinus ir tas aplinkybes, kad Pirkime pasiūlymus pateikė tik du tiekėjai iš trylikos tiekėjų, priėmusių kvietimą dalyvauti Pirkime bei nei vienas iš pasiūlymus pateikusių dalyvių negalėjo būti pripažinti Pirkimo laimėtoju.
Dėl finansinės korekcijos dydžio nurodo, kad Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 14 punkto nuostata yra taikoma už atrankos kriterijų netinkamą taikymą atrankos etapo metu. Reikalavimas būti įdiegus sertifikuotą ar patvirtintą aplinkos apsaugos vadybos sistemą atitinka kvalifikacijos reikalavimo turinį ir atitikties šiam reikalavimui yra priskirtinas Gairės 2 skirsnio 2.2 lentelės 14 punkte nurodytiems atrankos kriterijams ir dėl šio atrankos kriterijaus pakeitimo arba netinkamo taikymo atrankos etapo metu dėl ko buvo priimtas Pasiūlymas, kuris nebūtų priimtas, jeigu Perkančioji organizacija būtų taikiusi paskelbtą Reikalavimą, todėl nustatytam pažeidimui turi būti taikoma minėtame Gairių punkte nurodyta pataisos norma, t. y. 25 proc. dydžio finansinė korekcija.
Pažymi, kad Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 15 punkto nuostata yra taikoma dėl netinkamo sutarties sudarymo kriterijų taikymo. Šiame punkte nustatytos pataisos normos (10 proc. ar 25 proc.) taikomos tik tuomet, kai viešųjų pirkimų pažeidimas buvo nustatytas dėl netinkamai taikomų sutarties sudarymo kriterijų, o ne atrankos kriterijų, kurie savo turiniu iš esmės skiriasi nuo sutarties sudarymo kriterijų. Dėl to nustatytam pažeidimui negalėjo būti taikoma Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 15 punkto nuostata.
Nurodo, kad pareiškėja argumento dėl korekcijos taikymo ne nuo visos Sutarties vertės negrindžia konkrečių teisės aktų nuostatomis, o tik pateikia selektyvias sprendimo dalis, kuriose pateikti įrodymai, kad tiekėjas nepagrindė reikalavimo atitikties dėl reikšmingos perkamo objekto dalies (t. y. apie 70 proc. perkamų statybos darbų) ir dėl to visas Pasiūlymas (o ne jo dalis) turėjo būti atmestas. Gairių 1.3 skirsnyje yra apibrėžta, kaip turi būti įvertinama finansinės pataisos suma, kai yra nustatytas su viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas. Finansinės pataisos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į Europos Komisijai deklaruotą su sutartimi (arba jos dalimi) susijusią išlaidų, kurioms turėjo įtakos pažeidimas, sumą, taikant tinkamą fiksuoto dydžio pataisą pagal Gairių 2 skirsnį, atsižvelgiant į Gairių 1.4 skirsnyje nurodytus kriterijus. Detalizuojant šį Gairių skirsnį 12 išnašoje yra nurodyta, kad „Finansinė pataisa taikoma sutarties daliai, jei ją galima aiškiai nustatyti, t. y. jei sutartis yra suskirstyta į dalis arba jei sutarčiai taikoma preliminarioji sutartis pagal Direktyvos 2014/24/ES 33 straipsnį.“. Nagrinėjamu atveju Sutarties nebuvo suskirstyta į dvi dalis, reikalavimas buvo taikomas visiems perkamiems statybos darbams, Pasiūlymas, neatitinkantis Pirkimo dokumentų reikalavimų, turėjo būti atmestas visa apimtimi, t. y. nebuvo galimybės sudaryti pirkimo sutarties dėl kažkurios perkamo objekto dalies.
Prašo netenkinti pareiškėjos prašymo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėja yra viešasis juridinis asmuo, įmonės teisinė forma – biudžetinė įstaiga, kuri savo veikla tenkina viešąjį interesą. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pareiškėja savo patvirtintoje struktūroje, kuri skelbiama įstaigos internetiniame puslapyje, turi patvirtintą juristo pareigybę. Pareiškėja galėjo savo vidiniais resursais užtikrinti savo tinkamą atstovavimą teisminiame ginče, nebuvo jokio poreikio telktis advokato pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad rangovės Pasiūlymas pagrįstai ir teisėtai pripažintas laimėjusiu, todėl priimtas sprendimas dėl pažeidimo yra nepagrįstas. Netinkamai pritaikyta finansinė korekcija.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, kad CPVA pažeidimo tyrimą atliko tinkamai, o pritaikyta finansinė korekcija yra proporcinga padarytam pažeidimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl CPVA sprendimo, kuriuo už VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Pirkimo sąlygų 11.1.3. punkto nuostatų pažeidimą, Projektui pritaikytas 25 proc. finansinės korekcijos dydis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja, įgyvendindama Projektą, supaprastinto atviro konkurso būdu vykdė pirkimą „Gyvenamosios paskirties namo, (duomenys neskelbtini), naujos statybos darbai“, Nr. 591789. Pirkimo paskelbimo data Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS)– 2022 m. gegužės 19 d. (toliau – Pirkimas).
Pirkimo sąlygų 3.11 punkte buvo nustatyta, kad, vadovaujantis VPĮ 48 straipsnio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-508 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. D1-192 redakcija) patvirtintomis Aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatomis, nustatomas reikalavimas tiekėjui pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas perkamiems statybos darbams yra įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą (Europos Sąjungos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (toliau – EMAS) arba kitą aplinkos apsaugos vadybos sistemą, kuri įdiegta pagal standartą LST EN ISO 14001 „Aplinkos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“ (toliau – LST EN ISO 14001) ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus) arba taiko kitas lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemones. Atitiktį reikalavimui įrodantys dokumentai: EMAS arba LST EN ISO 14001 sertifikatas, arba kitas lygiavertis sertifikatas, išduotas kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų. Kaip lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymą, tiekėjas gali pateikti lygiaverčių taikomų aplinkos apsaugos vadybos priemonių aprašymą, parengtą pagal Aprašo 7 punkte nustatytus reikalavimus, arba kitus lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus.
UAB „Žeista“ 2022 m. birželio 3 d. pateikė Pasiūlymą, kuriame nurodė, kad pasitelkia subrangoves UAB „PA GROUP“ ir UAB „Duveta“, kurių pajėgumais remsis tiekėja, siekdama pagrįsti atitikimą kvalifikacijos reikalavimams. Pasiūlyme nurodė, kad subrangovė UAB „Duventa“ pasitelkiama šiems darbams vykdyti: „vidaus elektros ir silpnų srovių tinklai; priešgaisrinė ir apsauginė signalizacija; lauko ir vidaus vandentiekio darbai, nuotekų įrengimas; šilumos gamybos darbai; šildymo, vėdinimo darbai“. Kartu su Pasiūlymu buvo pateiktas subrangovei UAB „Duventa“, kurios pajėgumais remiasi tiekėja, išduotas sertifikatas. Šis Sertifikatas patvirtina, kad įmonėje UAB „Duventa“ įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema atitinka LST EN ISO 14001:2015 standarto reikalavimus (šiame sertifikate nurodyta sertifikavimo sritis – „bendrieji statybos darbai, inžinerinių tinklų tiesimas, statinio inžinerinių sistemų įrengimas, inžinerinių tinklų ir sistemų projektavimo darbai“).
Pirkime dalyvavo du dalyviai, vieno dalyvio pasiūlymas atmestas, nes šis tiekėjas buvo įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir išrinktas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, kurį pateikė UAB „Žeista“. Perkančioji organizacija ir UAB „Žeista“ 2022 m. liepos 28 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 20220728. Sutarties vertė – 747 879,78 Eur su PVM, o Sutarties vertė, tenkanti Projektui – 747 879,78 Eur.
CPVA 2022 m. lapkričio 7 d. pradėjo pažeidimo tyrimą Nr. IT01. CPVA atlikusi Pirkimo dokumentų patikrą, nustatė, kad Pirkimo procedūros atliktos galimai netinkamai, t. y. Perkančioji organizacija, vertindama tiekėjos Pasiūlymą, galimai neįsitikino tiekėjos atitiktimi Pirkimo sąlygų 3.11 punkte nustatytam reikalavimui dėl aplinkos apsaugos vadybos standartų.
Skundžiamu sprendimu CVPA nustatė, kad Pirkimo sąlygų 3.11 punkte keliamas reikalavimas dėl aplinkos apsaugos vadybos standartų reikšmingas visoms objekto apimtyje numatytoms statybos darbų sritims (visiems statybos darbams), t. y. tiek Pirkimu įsigytiems bendriesiems, tiek specialiesiems statybos darbams. Tiekėjos pasitelktai subrangovei išduotas sertifikatas patvirtina, kad UAB „Duventa“ įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema atitinka LST EN ISO 14001:2015 standarto reikalavimus (šiame sertifikate nurodyta sertifikavimo sritis – „bendrieji statybos darbai, inžinerinių tinklų tiesimas, statinio inžinerinių sistemų įrengimas, inžinerinių tinklų ir sistemų projektavimo darbai“). Tiekėjas Pasiūlyme nurodė, kad subrangovė pasitelkiama „vidaus elektros ir silpnų srovių tinklų; priešgaisrinės ir apsauginės signalizacijos; lauko ir vidaus vandentiekio darbams, nuotekų įrengimui; šilumos gamybos darbams; šildymo, vėdinimo darbams“, t. y. specialiesiems statybos darbams atlikti. Taigi subrangovė sertifikatu dėl ISO 14001:2015 (LST EN ISO 14001:2015) tiekėja galėjo grįsti atitiktį reikalavimui tik dėl specialiųjų statybos darbų dalies, t. y. tik apie 30 proc. nustatyto reikalavimo apimties, o dėl likusios perkamų statybos darbų apimties atitiktį reikalavimui tiekėja privalėjo pagrįsti savo įgytu EMAS, LST EN ISO 14001 sertifikatu arba kitu lygiaverčiu sertifikatu, arba lygiavertėmis taikomomis aplinkos apsaugos vadybos priemonėmis, atitinkančiomis reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus. Dėl to CPVA vertinimu, subrangovė buvo pasitelkta tik daliai Pirkimu įsigyjamų darbų. CPVA, pažeidimo tyrimo metu, įvertinusi Pirkimo sąlygas, faktines Pirkimo vykdymo aplinkybes, Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, VPĮ nuostatas, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) viešai pateiktą informaciją, teismų praktiką, padarė išvadą, kad tiekėja pati savarankiškai neatitiko Pirkimo sąlygų 3.11 punkto reikalavimo, nes nepateikė reikalavimo atitiktį patvirtinančių dokumentų pagal prisiimtas Sutarties prievoles, o Perkančioji organizacija, priėmusi tiekėjo Pasiūlymą ir sudariusi su juo Sutartį, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Pirkimo sąlygų 11.1.3. punkto nuostatas, nes tiekėjos pateiktas Pasiūlymas turėjo būti atmestas. Nustačius pažeidimą, vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, PAFT ir, Gairių 2.2 lentelės 14 CPVA pritaikė 25 proc. pataisos normą nuo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 747 879,78 Eur. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 186 969,95 Eur.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VPĮ (akto redakcija galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.).
VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 48 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal šio įstatymo 54 straipsnį.
Pagal VPĮ 48 straipsnio 1 dalį Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų, įskaitant ir prieinamumo neįgaliesiems standartus. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga, pagrįstą kokybės vadybos sistemą. Perkančioji organizacija turi pripažinti kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų įstaigų išduotus lygiaverčius sertifikatus. Atlikdama supaprastintą pirkimą ar pirkdama šio įstatymo 2 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas, perkančioji organizacija priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, patvirtinančius, kad jo siūlomos kokybės vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus kokybės vadybos užtikrinimo standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką. Jeigu perkančioji organizacija reikalauja pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (angl. Eco–Management and Audit Scheme, EMAS) arba kitas aplinkos apsaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriškojo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL 2009 L 342, p. 1), 45 straipsnį, arba kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų. Atlikdama supaprastintą pirkimą ar pirkdama šio įstatymo 2 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas, perkančioji organizacija priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką (VPĮ 48 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Pirkimo objektas – gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) namo, (duomenys neskelbtini), naujos statybos darbai (toliau – Darbai). Darbai vykdomi pagal techninį projektą „Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) namo, (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas. 209 /2020“ (konkurso sąlygų 6 priedas) (toliau – Techninis projektas). Pagal konkurso sąlygas buvo perkami bendrieji statybos darbai (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai, apdailos darbai; darbų vertė 430 315 Eur be PVM) ir specialieji statybos darbai (lauko vandentiekio, nuotekų dalių, vidaus vandentiekio ir nuotekų dalių, šilumos gamybos dalių, šildymo, vėdinimo dalių, elektrotechnikos dalių, elektroninių ryšių (telekomunikacijų) dalių, gaisro aptikimo ir signalizacijos dalių, apsauginės signalizacijos dalių ir procesų valdymo ir automatizavimo dalių darbai; darbų vertė 175 167,46 Eur be PVM). Pirkimo objektas yra vientisas ir į atskiras dalis neskaidomas (Pirkimo sąlygų 2.5 punktas).
Tiekėja su pasiūlymu pateikė subrangovei UAB „Duventa“ išduotą Sertifikatą. Šis sertifikatas patvirtina, kad UAB „Duventa“ vadybos sistema atitinka LST EN ISO 14001:2015 standarto reikalavimus (šiame sertifikate nurodyta sertifikavimo sritis – „bendrieji statybos darbai, inžinerinių tinklų tiesimas, statinio inžinerinių sistemų įrengimas, inžinerinių tinklų ir sistemų projektavimo darbai“). Iš su Pasiūlymu pateikto 2022 m. gegužės 27 d. ketinimų protokolo matyti, kad tiekėja ir subrangovė UAB „Duventa“ susitarė, jog Rangos sutarčiai įvykdyti bus pasitelkiami UAB „Duventa“ pajėgumai, dėl šildymo–vėdinimo, šilumos gamybos, lauko ir vidaus vandentiekio bei nuotekų, elektrotechnikos, elektroninių ryšių, gaisro aptikimo ir signalizavimo, apsauginės signalizacijos darbų. UAB „Duventa“ patvirtino, kad šis susitarimas galios iki visiško Rangos sutarties įvykdymo ir vykdant pirkimo sutartį UAB „Duventa“ ištekliai bus prieinami naudojimui visu sutarties vykdymo laikotarpiu.
CVPA išnagrinėjusi pareiškėjos Pirkimo sąlygas ir tiekėjos pasiūlymą bei su juo pateiktus dokumentus nusprendė, kad tiekėja pasitelkė subrangovę UAB „Duventa“ specialiesiems statybos darbams atlikti, Specialiųjų darbų apimtis sudaro tik apie 30 proc. visų perkamų statybos darbų apimties.
Taigi pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad CPVA nepripažino tiekėjos pasitelkto subtiekėjai išduoto sertifikato. Priešingai, CPVA konkrečiai nurodė, kokiems darbams atlikti buvo pasitelkta subrangovė UAB „Duventa“ bei kokiems darbams atlikti UAB „Duventa“ buvo išduotas sertifikatas atitinkantis LST EN ISO 14001:2015 standarto reikalavimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su CPVA, kad tiekėja perkamiems bendriesiems statybos darbams atitiktį Pirkimo sąlygų 3.11 punktui privalėjo pagrįsti EMAS, LST EN ISO 14001 sertifikatu arba kitu lygiaverčiu sertifikatu, arba lygiavertėmis taikomomis aplinkos apsaugos vadybos priemonėmis, atitinkančiomis reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus. Tiekėjai nepateikus duomenų apie visišką Pirkimo sąlygų 3.11 punkto reikalavimui atitiktį, pareiškėja, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 11.1.3 punktu, turėjo atmesti tiekėjos pasiūlymą. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėja pagrįstai pripažinta pažeidusi VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Pareiškėja skunde teigia, kad CVPA ji nepažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų.
VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.
Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012).
Kasacinio teismo nuosekliai konstatuojama, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui; kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką); viešųjų pirkimų principai – tokios imperatyviosios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiosioms organizacijoms kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti (kai jų elgesio modelis įstatyme neįtvirtintas), taip pat iš kurių aiškėja tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisių ir pareigų, įtvirtintų VPĮ, turinys konkrečioje jų tarpusavio santykių situacijoje; viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos (žr., pvz., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017 47 punktą, 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-969/2021 27 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
CPVA ginčijamame sprendime nurodė, kad abiejų tiekėjų pasiūlymai turėjo būti atmesti, pareiškėja turėjo skelbti naują konkursą. Pažymėjo, kad jeigu kiti tiekėjai būtų žinoję, kad Pirkimo sąlygų 3.11 punkte nustatytas reikalavimas tiekėjams buvo keliamas tik specialiesiems darbams atlikti viešajame pirkime daugiau tiekėjų būtų pateikę pasiūlymus.
Nustačius, kad perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 3.11 punkte nustatė reikalavimą tiek bendriesiems, tiek specialiesiems statybos darbams, o vertindama pateiktą tiekėjos pasiūlymą pripažino ją atitinkančią Pirkimo sąlygų 3.11 punktą, nors pastaroji bendriesiems darbams atlikti nepateikė EMAS, LST EN ISO 14001 sertifikato arba kito lygiaverčio sertifikato, iš esmės netinkamai įvertino tiekėjos pateiktą pasiūlymą, nes netinkamai aiškino ir taikė pirkimo sąlygas. Tokiais veiksmais perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Visų dalyvių pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama vienodai ir tiksliai pagal iš anksto paskelbtas sąlygas. Šiuo atveju pareiškėja laisvai interpretavimo pirkimo sąlygas, t. y. neobjektyviai įvertino tiekėjos pasiūlymą. CVPA nustatė, kad iš trylikos tiekėjų, priėmusių kvietimą dalyvauti Pirkime, pasiūlymus pateikė tik du tiekėjai. Pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė galimai lėmusi, kad tik du tiekėjai pateikė pasiūlymus (karas Ukrainoje, statybinių medžiagų kainos) yra mažai tikėtina. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamo pažeidimo atveju pareiškėja, priimdama Tiekėjos pasiūlymą kaip tinkamą, nors jis neatitiko Pirkimo sąlygų, sudarė galimybę vienam tiekėjui dalyvauti Pirkime išskirtinėmis sąlygomis, nors privalėjo pastarąjį atmesti ir skelbti naują konkursą, taip pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Taigi pareiškėja savo veiksmais pažeidė ne tik Pirkimo procedūras reglamentuojančių VPĮ nuostatas, bet ir VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas, vertinant nustatytą pirkimo procedūrų pažeidimą, laikytinas esminiu.
Pareiškėjos vertinimu jai pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga, per didelė.
Pareiškėja skunde teigia, kad nustatytam pažeidimui turėjo būti taikoma Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 15 punkte nustatyta 10 proc. finansinė korekcija nuo nustatyto pažeidimo tenkančio projektui sumos.
Vertinant pareiškėjos skundo argumentus dėl finansinės korekcijos taikymo, pirmiausia pažymėtina, kad 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, 2 straipsnio 7 punkte išdėstyta, kad pažeidimas – Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. ESTT 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14), kalbėdamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą, pasisakė, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, jog valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Tačiau Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje taip pat reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos sumą nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.
Pažymėtina, kad atsakovė vadovavosi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis, jų 2.2 lentelės 14 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad atrankos kriterijai buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti, jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai (už tai taikoma vienintelė pataisos norma – 25 proc.).
Gairių 2.2 lentelės 15 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad Vertinant pasiūlymus: 1) nebuvo taikomi skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nurodyti sutarties sudarymo kriterijai (arba atitinkami subkriterijai ar lyginamieji svoriai) arba 2) buvo taikyti papildomi nepaskelbti sutarties sudarymo kriterijai (už tai taikoma pataisos norma – 10 proc.). Jei abu pirmiau nurodyti atvejai turėjo diskriminuojamą poveikį (remiantis nepagrįstais nacionaliniais, regioniniais ir (arba) vietos prioritetais), pažeidimas yra sunkus (už tai taikoma pataisos norma – 25 proc.).
Darytina išvada, kad pareiškėjos nurodomas Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 15 punktas taikomas, kai viešųjų pirkimų pažeidimas buvo nustatytas dėl netinkamai taikomų sutarties sudarymo kriterijų, o ne dėl atrankos kriterijų. Taigi šiuo atveju nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėja, kad jos atžvilgiu turėtų būti taikomas finansinės korekcijos dydis nustatytas Gairių 2 skirsnio 2.2 lentelės 15 punkte. Gairių 1.4 punkte nustatyti kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant dėl proporcingos pataisos normos. Gairių 1.4 punkte nustatyta, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 proc., 10 proc., 25 proc. ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą. Sprendžiant dėl atitinkamai sutarčiai pagal 2 skirsnį taikytinos pataisos normas atsižvelgiama į pažeidimą.
Šiame sprendime pagrįsta, kad Tiekėja neatitiko Pirkimo sąlygų, bet buvo pripažinta laimėtoja, todėl pagrįstai taikyta 25 proc. finansinė korekcija.
Pareiškėja skunde nurodo, kad 25 proc. finansinė korekcija turėjo būti apskaičiuota ne nuo visos Projekto sumos, o tik nuo dalies Projektui tenkančios sumos (t. y. nuo 430 315 Eur be PVM). Šie pareiškėjos argumentai stokoja pagrįstumo.
Pagal Pirkimo sąlygų 2.5 punktą Pirkimo objektas yra vientisas ir į atskiras dalis neskaidomas. CPVA pagrįstai teigia, kad apskaičiuoti 25 proc. finansinę korekciją nuo dalies Projektui tenkančios sumos nebuvo teisinio pagrindo, nes Pasiūlymas, neatitiko reikalavimų, todėl pareiškėja jį turėjo atmesti. CPVA finansinės korekcijos dydį apskaičiavo nuo Projektui tenkančios sumos įvertinusi šias aplinkybes: 1) Pirkimas nebuvo skaidomas į dalis; 2) pirkimo sąlygų 3.11 punkte nustatytas reikalavimas tiekėjui buvo taikomas pareiškėjos perkamiems statybos darbams; 3) tiekėjos pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų reikalavimų; 4) pirkimas baigtas pasirašius viešojo pirkimo sutartį, 5) pirkimas baigtas pažeidžiant VPĮ ir pirkimo sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad finansinė korekcija galėtų būti taikoma daliai Projektui tenkančių lėšų tik tuo atveju, jeigu Projektas būtų vykdomas dalimis, o pažeidimas būtų konstatuotas tik vienoje iš Projekto dalių, o ne visam Projektui (Gairių 1,4 skirsnis, 2 skirsnis ir Gairių 1.4 skirsnio 12 išnaša). Tokių aplinkybių byloje nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju CPVA tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, bei nustatydama taikytinos finansinės korekcijos dydį atsižvelgė į nustatytų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas CPVA sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl ginčijamo CPVA sprendimo nėra teisinio pagrindo naikinti.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos biudžetinės įstaigos N. G. Socialinės globos namų skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.