- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-19
- Bylos Nr.
- 1A-63-1020/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12655-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- V. G.
- Civilinis ieškovas
- E. L.
- Advokatai
- Gediminas Milevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. gynėjo advokato Gedimino Milevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies a punktu, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gegužės 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir V. G. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. G. atžvilgiu atidėtas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, per šį laikotarpį pastarąjį įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo bei tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje.
Iš V. G. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. naudai priteista 25 eurai nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
V. G. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą: jis 2017 m. kovo 16 d. apie 00.20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, su savimi pasiėmęs vieną 35 l talpos bei tris 20 l talpos bakelius ir tris žarneles kurui nupilti, nuėjęs prie E. L. priklausančio vilkiko „Iveco", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie gyvenamojo namo aukščiau minėtu adresu, pasikėsino pagrobti iš kuro bako nedidelės vertės svetimą, E. L. priklausantį turtą – 150 litrų dyzelinio kuro, kurio vieno litro vertė 1,08 euro, bendros – 162 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nepavyko atidaryti minėto vilkiko kuro bako rakinamo dangtelio bei, suveikus vilkiko signalizacijai, atbėgo savininkas E. L.. Šiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti V. G., nepadarius veikos turinčios nusikalstamos veikos požymių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai, bylos aplinkybės ištirtos netinkamai. Apeliantas pabrėžia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl asmens kaltumo turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Byloje nustatyta, kad nuteistasis turėjo 4 bakelius, kurių bendra talpa yra tik 95 litrai, taigi jomis galėjo būti kėsintasi pagrobti tik 95 litrus kuro, kurio vertė yra 102,6 euro ir nesiekia 3 MGL dydžio sumos, kaip tai numatyta BK 190 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, pasikėsinta pagrobti suma nesiekia ribos, nuo kurios asmeniui taikoma atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, kad būtų kėsintasi pagrobti signalizacijos daviklį ir tokio įrenginio sugadinimas V. G. neinkriminuotas. Pasak gynėjo, teismas neištaisė teisėsaugos klaidos ir nepagrįstai kvalifikavo veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kai veika turėjo būti vertinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) atitinkamus straipsnius. Gynyba atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. G. inkriminuotas ne tik pasikėsinimas pagrobti viso bako turinį, tačiau tyrimo metu nenustatyta nei kuro bakų priklausomybė, nei ieškota ar rasta V. G. pėdsakų ant jų. Šių aplinkybių pagrindu, gynyba teismo nuosprendį laiko šališku ir priimtu neišnagrinėjus visų įvykio aplinkybių bei pažeidžiančiu asmens nekaltumo prezumpciją.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
V. G. gynėjo advokato Gedimino Milevičiaus apeliacinis skundas tenkintinas.
Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo – V. G. veikoje nėra jam inkriminuotos, BK 178 straipsnio 4 dalies veikos požymių, nes šiuo atveju pasikėsinto pagrobti turto vertė nesiekia baudžiamajame įstatyme nustatyto masto. Tokia gynybos pozicija buvo akcentuojama ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, tačiau ji nebuvo tinkamai įvertinta ir V. G. atžvilgiu buvo nepagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Dėl pasikėsinto pagrobti turto vertės ir atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 4 dalį
BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Atitinkamai BK 190 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nedidelės vertės turtu yra laikomas turtas, kurio vertė yra didesnė nei 3 MGL, bet mažesnė nei 5 MGL. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad V. G. inkriminuojamos veikos galimo padarymo metu 1 MGL buvo prilygintas 37,66 eurų sumai (nuo 2018 m. ši suma yra lygi 50 eurų). Taigi, siekiant inkriminuoti BK 178 straipsnio 4 dalį, asmuo pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją turėjo pagrobti (arba šios bylos atveju – pasikėsinti pagrobti) ne mažesnės nei 112,98 eurų (37,66 x 3) vertės svetimą turtą. Pagrobto turto vertei esant mažesnei nei 3 MGL, asmens veika, esant kitų požymių visumai, kvalifikuotina ne pagal BK, o pagal aktualias ANK nuostatas (ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už smulkią vagystę, kai turto vertė nesiekia 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių).
Minėtų aplinkybių kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismo nuosprendžiu V. G. buvo inkriminuotas pasikėsinimas pagrobti 150 litrų kuro, kurio bendra vertė 162 eurų (150 x 1,08 = 162), kitaip tariant – pasikėsinimas pagrobti visą vilkiko bake buvusį kuro kiekį. Tačiau, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, apygardos teismas sutinka, kad tokia teismo išvada, kaip ir kaltinimas V. G. padarius BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, yra nepagrįsta.
Apygardos teismas pabrėžia, jog kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-149/2014 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių esminių baudžiamojo proceso nuostatų, apylinkės teismas nesilaikė.
Byloje neginčijamai nustatyta, jog įvykio vietoje buvo rasti 3 (trys) 20 l talpos bakai bei 1 (vienas) 35 l talpos bakas (b. l. 20-22), t. y. buvo rasti bakai, kuriuose galėjo tilpti ne daugiau kaip 95 litrai kuro. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. G., net ir turėdamas tikslą pagrobti vilkiko bake esantį kurą, vien su minėtomis 4 talpomis (nesant duomenų apie turėtas papildomas talpas ar automobilį, į kurį galima perpilti dalį degalų), objektyviai vienu kartu negalėjo pagrobti 150 litrų kuro. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad V. G. turėjo tyčią pagrobti visą vilkiko bake buvusį kurą, o priešinga valstybinio kaltintojo pozicija bei ją atitinkanti pirmosios instancijos teismo išvada yra grindžiama prielaidomis.
Pirmiausia pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu, nuteistojo gynėjui nesutinkant su kaltinimu padarius BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką, prokurorė atsikirsdama į pastarojo argumentus dėl baudžiamojo įstatymo prasme nepakankamos turto vertės dydžio nurodė, kad „vis tik stovėjo automobilis ir neaišku, ar ten nebuvo papildomų talpų, neaišku, kiek būtų ištekėję, kiek būtų išleidęs. Vertė būtų ta pati, kiek bake yra kuro, nes pilant ne visas kuras papuola ten, kur reikia. Paimtas 25 Eur signalizacijos daviklis, sumos netrūksta“ (b. l. 166). Baigiamojoje kalboje apeliacinės instancijos teisme prokurorė be kita ko nurodė, kad „neaišku per kiek laiko tais kuro bakais būtų galima nunešti, nupilti į automobilį, ir pilnai galėjo būti pagrobtas 150 litrų kuro už 162 eurus“. Tokia prokurorės pozicija aiškiai rodo, jog ji, įrodinėdama nuteistojo tyčios turinį, remiasi spėjimais ir prielaidomis, tiesiogiai nurodydama, kad iš turimų duomenų minėtos aplinkybės nėra aiškios, be to, savo poziciją grindė kaltinimu pagrobti ir tokį turtą, kuris apskritai neinkriminuotas.
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog kaltinimas V. G. atžvilgiu pasitvirtino, tokio vidinio įsitikinimo taip pat nepagrindė išsamia ir nešališka visos bylos aplinkybių analize. Teismas, atmesdamas gynybos argumentus dėl to, jog V. G. objektyviai negalėjo pagrobti 150 litrų kuro, pabrėžė, „jog tai, kad V. G. turėtų bakelių talpa iš viso sudarė 95 litrus, nekeičia fakto, kad kaltinamasis pasikėsino pavogti E. L. priklausančio vilkiko „Iveco“ kuro bake buvusio 150 litrų dyzelinio kuro, kurio vieno litro vertė 1,08 euro, o bendra vertė – 162 eurų, kas atitinka 4 MGL.“. Tokia teismo pozicija nesuprantama ir dviprasmiška, todėl apeliacinės instancijos teismas su tokiais teismo argumentais ir aplinkybių įvardijimu kaip faktu negali sutikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju V. G. tyčios turinys analizuotas netinkamai, nes jo kaltė tiesiog preziumuota pagal vilkiko bake buvusį kuro kiekį. Šiuo atveju pateikti bendro pobūdžio teiginiai kaip įrodantys V. G. kaltę viso kaltinimo apimtyje nėra grindžiami konkrečiais faktiniais duomenimis, todėl tokios teismo išvados laikytinos nepagrįstomis.
Minėtų argumentų kontekste, apygardos teismas, atmesdamas byloje nepagrįstai vertintus spėjimus ir prielaidas, įvertindamas byloje objektyviai nustatytas reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad aptariamo įvykio vietoje rastų talpų bendras tūris objektyviai patvirtina tik siekį pagrobti ne daugiau kaip 95 litrų kuro, daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje įrodyta tik tai, jog V. G. turėjo tyčią pagrobti 95 litrus kuro, kuris, pagal nustatytą kainą – 1,08 euro, vertinamas 102,60 euro ir nesiekia 3 MGL (112,98 eurų) dydžio, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė.
Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje tiek prokurorės, tiek teismo minima aplinkybė apie tai, jog į siekto pagrobti turto sumą galima įskaičiuoti ir nukentėjusiojo minėto signalizacijos daviklio vertę negali būti svarstomi, nes pagal prokurorės pateiktą kaltinimą, nagrinėjamoje byloje nesant pakankamai duomenų apie šią aplinkybę, V. G. nebuvo ir nėra kaltinamas nei minėto daviklio pagrobimu, nei siekiu jį pagrobti. Atsižvelgiant į tai, šio daikto vertė negali būti įtraukiama į byloje inkriminuojamos nusikalstamos veikos dalyko vertę.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai neįžvelgus V. G. tyčios pasikėsinti pagrobti svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 3 MGL, t. y. V. G. veiksmuose nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje požymių, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jis išteisintinas, o pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nukentėjusiojo, visuomenės ir valstybės interesai vertinant V. G. veiksmus gali būti užtikrinami kitomis teisinėmis priemonėmis, sprendžiant kaltininko administracinės ir/ar civilinės atsakomybės klausimus.
Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, tais atvejais, kai kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į tai, E. L. pareikštas 25 eurų civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Toks teismo sprendimas suteikia nukentėjusiajam teisę reikalauti padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
V. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nukentėjusiojo E. L. civilinį ieškinį dėl 25 eurų turtinės žalos palikti nenagrinėtu.
Baudžiamojoje byloje esantys daiktai: 3 (trys) pilkos spalvos žarnos, 2 (dvi) 20 litrų talpos mėlynos spalvos talpos, 1 (viena) 20 litrų talpos rudos spalvos talpa ir 1 (viena) 35 litrų talpos mėlynos spalvos talpa, saugomi Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (b. l. 23-24), paliekami saugoti iki bus išspręstas tikslingumo inicijuoti administracinio nusižengimo bylą klausimas.