Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., uždaroji akcinė bendrovė ,,EGROUP EU“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog pagrįstai ir teisėtai pradėjo vykdymo veiksmus. Antstolis nenustatė jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, todėl pagrįstai jį priėmė. Nurodė, jog raginimu antstolis informuoja skolininką apie pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą bei kokius veiksmus skolininkas turi atlikti, todėl raginimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis skolininkui teisinių pasekmių ir neturėtų būti skundžiamas rašant skundus dėl antstolio veiksmų. Nurodė, jog raginimo įvykdyti sprendimą surašymas ir įteikimas skolininkui yra privalomas veiksmas ir antstolis neturi teisės jo neatlikti. Pažymėjo, jog raginime nurodyta, jog sprendimo įvykdymo atveju privalu nedelsiant informuoti antstolį ir pateikti įvykdymą pagrindžiančius įrodymus, tačiau patvarkymo parengimo dieną skolininkė tokių duomenų antstoliui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad skola, delspinigiai ir palūkanos buvo išieškotos iš solidaraus skolininko, antstolis 2019 m. balandžio 3 d. informavo VMI prie FM, kad liko apmokėti 601 Eur bylinėjimosi išlaidas išieškotojai bei vykdymo išlaidas antstoliui. Pažymėjo, jog apskaičiuodamas vykdymo išlaidas antstolis rėmėsi Sprendimų vykdymo instrukcija, vykdymo išlaidos yra teisingos ir pagrįstos. Papildomai nurodė, jog jeigu skolininkė pateiks antstoliui patvirtinančius dokumentus, jog skola išieškotojui buvo apmokėta iki pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui, skolininkė netenka pareigos apmokėti vykdymo išlaidas ir jos nebus išieškomos (šiai dienai reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius 601 Eur sumos apmokėjimą išieškotojai). Nesant patvirtinančių įrodymų, kad pareiškėja įvykdė vykdomąjį dokumentą, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.

Teisme 2019 m. balandžio 26 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl įrodymų prijungimo. Pareiškėja pateikė duomenis, patvirtinančius, jog 2018 m. rugpjūčio 9 d. sumokėjo 601 Eur UAB ,,EGROUP EU“ bei 2018 m. rugpjūčio 28 d. į valstybės biudžeto sąskaitą 58,41 Eur. Nurodė, jog šios aplinkybės taip pat įrodo, kad antstolio 2019 m. kovo 20 d. raginimas įvykdyti sprendimą NR. S19-7186 bei 2019 m. kovo 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S19-7185 yra pertekliniai, nes VMI prie FM atsiskaitė paveldėto turto ribose dar iki raginimo įvykdyti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos skundas atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolio J. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-829-889/2018 dėl 7501,41 Eur skolos, palūkanų ir 601 Eur bylinėjimosi išieškojimo iš skolininkės VMI prie FM išieškotojos UAB ,,EGROUP EU“ naudai (v. b. l. 9). Antstolis 209 m. kovo 20 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-172-1642 (v. b. l. 9), raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S19-7186 (v. b. l. 10) bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S19-7185 (v. b. l. 11), kuriuos išsiuntė skolininkei registruotąja pašto siunta (v. b. l. 12-14) bei elektroniniu paštu (v. b. l. 15). 2019 m. balandžio 3 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S19-8598 antstolis VMI prie FM pateikė duomenis, jog solidarus skolininkas pilnai sumokėjo civilinėje byloje Nr. 2-829-889/2018 teismo priteistą solidariąją skolą ir palūkanas, nurodė, jog pareiškėjai liko sumokėti 601 Eur bylinėjimosi išlaidas išieškotojai bei 114,98 Eur vykdymo išlaidas antstoliui (v. b. l. 26, 27).

Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. kovo 20 d. raginimą įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Skundą grindžia aplinkybe, jog patvarkymai yra pertekliniai, pareiškėja iš esmės paveldėto turto ribose atsiskaitė su išieškotoja ir valstybe.

Įvertinus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje keliamas klausimas dėl antstolio veiksmų priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti teisėtumo, todėl teismas pasisako šiuo aspektu.

Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, be kitų, vykdomuoju dokumentu yra laikomi vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (Civilinio proceso kodekso 584 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstoliui vykdyti buvo pateiktas vykdomasis raštas, išduotas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje .

Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalis). Nenustatęs Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog vykdomasis dokumentas antstolio kontoroje gautas 2019 m. kovo 19 d. (v. b. l. 1). Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2019 m. kovo 20 d. patvarkymu (v. b. l. 9). Taigi vykdomojo rašto priėmimo vykdyti klausimas išspręstas laikantis Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų darbo dienų termino.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 4 punktą nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Pagal Civilinio proceso kodekso 655 straipsnio 1 dalį, raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas įtvirtinti Civilinio proceso kodekso 661 straipsnyje.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, parengė raginimą įvykdyti teismo sprendimą, kurį kartu su kitais procesiniais dokumentais išsiuntė skolininkei (pareiškėjai). Vykdomosios bylos duomenimis, vykdomajame rašte nėra nurodomas teismo spendimo įvykdymo terminas, jame nėra žymų apie skubų vykdymą, o išieškoma suma viršija 100 Eur sumą (v. b. l. 2-3). Duomenų, jog vykdomasis raštas pateiktas vykdyti ne pirmą kartą, byloje nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, jog byloje nėra duomenų, kad egzistuoja Civilinio proceso kodekso 661 straipsnyje įtvirtinti pagrindai nesiųsti raginimo skolininkui, o vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog skolininkui raginimas įvykdyti sprendimą siunčiamas įstatymo nustatytais atvejais, sutiktina su antstolio pozicija, jog raginimą įvykdyti sprendimą antstolis priimti privalėjo. Teismas atkreipia dėmesį, jog antstolio vykdymo veiksmų atlikimo momentu (vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti bei raginimo įvykdyti sprendimą priėmimo metu) antstoliui duomenys apie tai, kad skolininkė išieškotojai teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas yra sumokėjusi, t. y. dalį teismo sprendimo įvykdė, nebuvo žinomi, tokių duomenų per raginime įvykdyti teismo sprendimą nurodytą terminą antstoliui neteikė ir pareiškėja. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažinti, jog antstolio priimtas raginimas yra perteklinio pobūdžio nėra teisinio ir faktinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis), juolab, jog raginimas įvykdyti sprendimą, įvertinus šio dokumento turinį, apibrėžimą bei paskirtį, yra informacinio pobūdžio ir atskirų teisinių pasekmių nesukelia (Civilinio proceso kodekso 655 straipsnis, 656 straipsnis).

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti patvarkymą, kuriuo apskaičiuotos vykdymo išlaidos.

Civilinio proceso kodekso 609 straipsnis numato, jog vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (Civilinio proceso kodekso 611 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte įtvirtina antstolio pareiga kartu su patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, skolininkui siųsti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei įstatymo nustatytais atvejais, raginimą įvykdyti teismo sprendimą. Taigi vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos įpareigoja antstolį apskaičiuoti vykdomojoje byloje patirtas išlaidas ir šiuos duomenis kartu su pirminiais antstolio procesiniais dokumentais pateikti skolininkui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos argumentas, jog vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S19-7185 yra perteklinis, pripažintinas nepagrįstu, kadangi pareigą parengti tokį paskaičiavimą antstoliui įtvirtina vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos.

Iš skundžiamo vykdymo išlaidų apskaičiavimo turinio matyti, jog vykdomojoje byloje buvo apskaičiuotos 114,98 Eur vykdymo išlaidos, iš kurių 99,99 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, 14,99 Eur papildomos vykdymo išlaidos ir kitos (pašto) išlaidos (v. b. l. 11). Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 13 punktas numato, jog būtinos vykdymo išlaidos byloje sudaro 99,99 Eur, kai išieškotina suma yra nuo 3344,30 iki 8688,60 Eur. Vykdomasis raštas yra išduotas dėl 7501,41 Eur skolos (solidarioji prievolė), palūkanų ir 601 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, jog antstolis, apskaičiuodamas vykdymo išlaidas, rėmėsi Sprendimų vykdymo instrukcija ir joje nustatytas vykdymo išlaidų dydžiais. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje pareiškėja nekelia klausimo dėl vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumo, apskaičiuotų vykdymo išlaidų neginčija, tai nėra šios civilinės bylos dalykas, todėl teismas šių išlaidų pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako.

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolio priimti patvarkymai pertekliniai, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, panaikinti antstolio patvarkymus – raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nėra pagrindo, pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui J. P..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.