Telšių apylinkės teismo sprendimas

2018-04-26 · Civilinė byla Nr. e2-2434-1048/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-26
Bylos Nr.
e2-2434-1048/2018
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-00386-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Diržienė
Ieškovas
valstybės įmonės Turto banko
Atsakovas
V. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2434-1048/2018Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00386-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.2.6.6.2. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 26 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovei V. N. dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas valstybės įmonė Turto bankas (toliau – Turto bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimą pripažinti, kad sutuoktiniai T. N. ir V. N. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, po ½ dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki T. N. mirties (duomenys neskelbtini) valdė nekilnojamąjį turtą – butą su rūsių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) mirė T. N., po jo mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė dėl palikimo priėmimo, Turto bankas pradėjo paveldėjimo procedūras turtui, likusiam po T. N. mirties, 2017-02-28 kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Notarė informavo, kad T. N. mirė būdamas santuokoje su V. N., todėl reikalinga nustatyti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Gyventojų registro duomenimis T. N. ir V. N. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini).

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos CPK 130 straipsnis). Ieškovas ieškinyje pateikė prašymą, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad santuoka tarp T. N. ir V. N. įregistruota (duomenys neskelbtini). Mirties įrašas patvirtina, kad T. N. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis santuokos metu T. N. ir V. N. įgijo nekilnojamąjį turtą – butą su rūsių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas T. N. vardu pagal 2001-11-16 pirkimo-pardavimo sutartį. Turto bankas 2017-02-28 raštu kreipėsi į Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarę, prašydamas išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Tačiau notarė 2017-03-08 raštu Turto banką informavo, kad T. N. mirė būdamas santuokoje, todėl reikalinga nustatyti santuokos metu įgyto turto dalis. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruota T. N. testamentų, palikimo atsisakymų fakto, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų ir nurodoma, kad palikimą 2017-03-02 priėmė Lietuvos Respublika, kurios vardu veikia Turto bankas.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d.). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (Lietuvos Respublikos CK 5.13 str.). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (Lietuvos Respublikos CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, nes kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, po T. N. mirties sutuoktinė (atsakovė), žinojo apie likusį palikimą, tačiau neatliko jokių veiksmų palikimui priimti. T. N. mirė būdamas santuokoje su atsakove, santuokos metu buvo įgytas nekilnojamas turtas.

Lietuvos Respublikos CK 3.87 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Įvertinus tai, kad po T. N. mirties niekas nesikreipė dėl likusio turto paveldėjimo ir įstatyminiai įpėdiniai nepageidauja priimti likusio palikimo, pripažintina, kad yra pagrindas mirusiojo turtą paveldėjimo teise perimti valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo įgytas santuokos metu, yra pagrindas laikyti T. N. ir V. N. bendrąja jungtine nuosavybe. Siekiant valstybei paveldėti turtą, likusį po T. N. mirties, būtina nustatyti jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepimo nepateikė ir nepaneigė lygių dalių prezumpcijos, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį ir nustatyti, jog santuokos metu įgytą turtą T. N. ir V. N. įgijo lygiomis dalimis.

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovei praneština viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad T. N. (mirė (duomenys neskelbtini)), a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. N., gimusi (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgijo lygiomis dalimis nekilnojamąjį turtą – butą su rūsių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovei pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą:

„Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai (Naujoji Akmenė, Vytauto g. 1B) viešo paskelbimo būdu įteikia atsakovei V. N., gim. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), procesinį dokumentą civilinėje byloje Nr. e2-2434-1048/2018 – sprendimą už akių, kuriuo patenkintas ieškovo valstybės įmonės Turto banko reikalavimas ir nustatyta, kad atsakovės sutuoktinis ir atsakovė santuokos metu įgijo lygiomis dalimis nekilnojamąjį turtą – butą su rūsių, esantį Akmenės r. sav. Teismas praneša, kad atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimas už akių atsakovei laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną.“.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Teisėja Aušra Diržienė