Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2018 birželio 25 d. įsakymą Nr. 3BE-314, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Įsakymas grindžiamas 2018 m. birželio 15 d. išvada Nr. 11B.-1534 „Dėl D. P. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada). Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta tarnybine nuobauda už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2017 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 2BE-132 patvirtinto Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.8 punkto ir Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 2BE-234 patvirtinto Lietuvos transporto saugos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 6.9.3 punkto reikalavimų netinkamą vykdymą.

1.2. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 7 d. gavo pranešimą apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, t. y., kad 2018 m. sausio 19 d., atlikdamas UAB „Autoridas“ (toliau – Bendrovė) patikrinimą, pareiškėjas 2018 m. sausio 19 d. patikrinimo akte Nr. KKA-R-2018-005 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nepažymėjo visų šios Bendrovės pažeidimų ir taip galbūt aplaidžiai vykdė savo tarnybines funkcijas ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Pareiškėjas 2018 m. sausio 7 d. iš Transporto veiklos priežiūros departamento Kauno skyriaus (toliau – ir Skyrius) viršininko R. V. gavo pavedimą atlikti Bendrovės planinį patikrinimą. Pareiškėjas pasitikrino duomenis IS „Keltra“, rado informaciją, jog Bendrovė turi 11 transporto priemonių su galiojančiomis Europos Bendrijos licencijų kopijomis bei vietinėmis licencijomis. Patikrinus Bendrovę ir apskaičiavus jos finansinį pajėgumą, paaiškėjo, kad esant šiam transporto priemonių skaičiui Bendrovė privalo disponuoti ne mažesniu kaip 59 000 Eur nuosavu kapitalu, tačiau pagal IS „Keltra“ duomenis Bendrovė disponavo tik 57 257 Eur nuosavu kapitalu. Pagal teisės aktus įmonės, vežančios krovinius ir (ar) keleivius, kiekvienais metais iki gegužės mėn. 31 d. privalo VĮ Registrų centrui pateikti duomenis apie finansinį įmonės pajėgumą už praėjusius metus. Kadangi Bendrovė 2017 m. rudenį įsigijo dar dvi transporto priemones, tai tikrinant šią įmonę 2018 m. pradžioje susidarė finansinio pajėgumo neatitikimas. Atsirado formalus finansinio pajėgumo neatitikimas. Bendrovei nebuvo prievolės nedelsiant pateikti naujus finansinio pajėgumo duomenis VĮ Registrų centrui. Bendrovė privalėjo duomenis pateikti ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės mėn. 31 d. Tikrinimo metu Bendrovei finansinio pajėgumo pakako ir taikyti teisinio poveikio priemones (surašyti protokolą) nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas Skyriaus viršininkui žodžiu paaiškino aplinkybes, dėl ko atsirado Bendrovės finansinio pajėgumo neatitikimas. Skyriaus viršininkas su pareiškėjo argumentais sutiko ir leido užbaigti Bendrovės patikrinimą. Taip pat žodžiu nurodė susisiekti su Bendrovės vadovu ir paskatinti jį kuo greičiau pateikti finansinio pajėgumo duomenis už 2017 m. Šis nurodymas pareiškėją nustebino, nes, kaip minėta, Bendrovė pagal teisės aktus tai turėjo padaryti ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 31 d. Tačiau pareiškėjas įvykdė Skyriaus viršininko nurodymą, po savaitės Bendrovės vadovas informavo pareiškėją, jog pateikė finansinio pajėgumo duomenis už 2017 m. ankščiau laiko ir jis apie tai informavo Skyriaus viršininką. Šių duomenų pareiškėjas neanalizavo, kadangi Bendrovės patikrinimas buvo baigtas, šie duomenys nebuvo tikrinamas objektas.

1.3. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB, (toliau – ir Reglamentas) 7 straipsnio 2 dalies nuostata yra formali, t. y. praktikoje visą laiką remiamasi VĮ Registrų centras duomenimis, kurie yra IS „Keltra“ ir niekada nereikalaujama jokių papildomų dokumentų iš bankų ar kitų finansų įstaigų. Šiuo atveju formaliai vertinant tikrinamos Bendrovės finansinis pajėgumas buvo nepakankamas, bet jis buvo nepakankamas dėl tam tikrų aplinkybių, kurias jis nurodė ir šias aplinkybes įvertino kartu su Skyriaus viršininku. Buvo priimtas sprendimas netaikyti poveikio priemonių, nes tai būtų prieštaravę logikai ir Bendrovės vadovas būtų kreipęsis į teismą dėl neteisėtai paskirtos administracinės nuobaudos. Dėl šių priežasčių Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2B-01 „Dėl kontrolės dokumentų formų patvirtinimo“ patvirtintame Ūkio subjekto, vežančio keleivius ir krovinius, patikrinimo klausimyne (toliau – ir Klausimynas) pareiškėjas pažymėjo, kad ūkio subjekto finansinis pajėgumas patikrinimo metu buvo pakankamas. Nes jei pareiškėjas būtų pažymėjęs priešingai, tai būtų turėjęs Bendrovei taikyti poveikio priemones.

1.4. Išvadą surašiusi vyriausioji specialistė taip pat konstatavo, kad Klausimyno 1.4 punktas dėl finansinio pajėgumo nėra aiškiai suformuluotas ir, siekdama užtikrinti teisinį aiškumą, siūlė papildyti minėto punkto nuostatas. Pagal LTSA nusistovėjusią praktiką panašiais atvejais kaip šis ūkio subjektams netaikoma administracinė atsakomybė, tačiau LTSA Administracinių paslaugų departamento pareigūnai surašo teikimą „dėl poveikio priemonių taikymo vežėjams“. Šiuo atveju tokį teikimą surašė LTSA Administracinių paslaugų departamento Kauno skyriaus vedėja, kuriuo suteikiamas ne ilgesnis kaip 6 mėn. terminas neatitikimui pašalinti. Taigi pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties.

1.5. Nagrinėjamu atveju buvo pažeista tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarka, nes valstybės tarnautojui tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju pareiškėjo tiesioginis vadovas visas aplinkybes žinojo Bendrovės patikrinimo užbaigimo metu, t. y. sausio mėnesį, tačiau pranešimą apie galbūt netinkamai atliktą patikrinimą Transporto veiklos priežiūros departamento direktoriui jis parašė tik po trijų mėnesių. Tarnybinį patikrinimą atlikusi LTSA Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė D. R. Išvadoje apie šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę (t. y., kad jo viršininkas visas su Bendrovės tikrinimu susijusias aplinkybes žinojo) nieko nenurodė, nors pareiškėjas teiktame paaiškinime visas aplinkybes buvo nurodęs. Pareiškėjo atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ir nuobauda paskirta tendencingai, nes tai – trečia nuobauda. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės tarnybos departamentas) ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją dėl darbo vietoje patiriamo mobingo. Dėl nepakeliamų darbo sąlygų bei patiriamo vadovų spaudimo pareiškėjas išėjo iš darbo ir dirba kitoje institucijoje.

1.6. Skirtos sankcijos švelnumas pareiškėjui rodo, kad pažeidimas yra formalus arba jo iš viso nėra. Pareiškėjui anksčiau skirtos tarnybinės nuobaudos yra neįsiteisėjusios, nes apskųstos teismui, todėl VTĮ 301 straipsnio 2 dalies 3 punktas šiuo atveju negalėjo turėti reikšmės skiriant tarnybinę nuobaudą. Nustatyta sunkinanti aplinkybė neatitinka tikrovės, pažeidžia pačią nuobaudų skyrimo tvarką.