- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-28
- Bylos Nr.
- N2-206-730/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15406-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- B.Z.
- Atsakovas
- A. Z.
- Advokatai
- Viktorija Safošina, Vytautas Mačiulskis
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, Simonai Šukytei, vertėjaujant Vidai Rimkienei, Danutei Kontarienei, dalyvaujant ieškovui B.Z., jo atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, atsakovės atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo B.Z. ieškinį atsakovei A. Z., savivaldybės institucija išvadai duoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
civilinė byla buvo nagrinėjama pagal ieškovo ieškinį, kuriuo ieškovas reiškia reikalavimus pakeisti 2010-09-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-32-730/2010 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. Z., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti išlaikymą iš ieškovo po 250,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio vaiko pilnametystės. Reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės, kad po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė ieškovo, kaip nepilnamečio vaiko tėvo, turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, jis daugiau nei pusę metų yra bedarbis, neturi santaupų, turto, iš kurio galėtų gauti pajamas, todėl ieškovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Ieškovas nurodė, kad gali mokėti ne didesnį nei 250,00 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimo motyvų su ieškiniu esmė – ieškovas nepateikia įrodymų, kad po 2010-09-09 teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis. Ieškovas pateikia pažymą iš darbo biržos, kurioje užfiksuota, jog ieškovas nuo 2011-01-31 iki 2011-04-20 buvo registruotas darbo biržoje, o nuo 2011 -06-01 iki 20011-08-01 dirbo pagal terminuotą darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų ar atsakovas šiuo metu yra bedarbis. Kadangi ieškovas yra sveikas, darbingas, reguliariai kas mėnesį teikia dukrai 500,00 Lt išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimas nėra susidaręs, yra pagrįstų įtarimų, kad ieškovas turi pajamų, uždirba ir gali teikti sutarto dydžio išlaikymą. Tuo tarpu atsakovės turtinė padėtis yra pablogėjusi, 2010-07-09 atlikus piktybinio auglio šalinimo operaciją, jai nustatytas 60 procentų netekto darbingumo lygis, dėl to paties onkologinio susirgimo 2011-12-12 jai atlikta kita operacija, dabar yra pooperacinis atsistatymo laikotarpis, atsakovė tęsią gydymą bei reabilitaciją, todėl negali dirbti.
Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovas ieškinį palaikė, atsakovės atstovė ieškinio nepripažino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės. 2010-09-09 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas, kuriuo nuspręsta patenkinti pareiškėjų A. Z. ir B.Z. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukti tarp pareiškėjų sudarytą santuoką, patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad ieškovas moka dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450,00 Lt kas mėnesį nuo 2009-11-30 iki 2010-08-31; nuo 2010-09-01 po 500,00 Lt kas mėnesį iki dukros K. Z. pilnametystės (c.b. Nr. N2-32-730/2010, 2 tomas, b.l. 45-46), šalys apeliacine tvarka sprendimo neapskundė, sprendimas yra įsiteisėjęs. 2010-10-16 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje šalims išduotas ištuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 7, 30). Šalių nepilnametės dukros K. Z. gyvenamoji vieta nustatyta ir deklaruota kartu su atsakove (c.b. Nr. N2-32-730/2010, 2 tomas, b.l. 46, c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 29). Šalių nepilnametė dukra mokosi (duomenys neskelbtini) (c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 34)
Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvo (motinos) ar abiejų tėvų, kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).
CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai, atsiradusios papildomos vaiko priežiūros išlaidos, prireikus teismas gali priteisti ir būtinas vaiko priežiūros išlaidas (LAT 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (LAT 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Keisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, pastarąjį mažinti dėl pablogėjusios išlaikančiojo padėties galima ne tik nustačius esminį tokios padėties pasikeitimą, bet taip pat, kad tėvas (motina), privalantys vykdyti išlaikymo pareigą, neprisidėjo savo kaltais veiksmais prie savo turtinės padėties pablogėjimo, tuo pačiu siekiant sumažinti išlaikymo prievolės dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2004).
Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 straipsnis, CK 3.192 straipsnio 2 dalis, kuriuose nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004), šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalis – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (LAT 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (LAT 2009-12-22 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-596/2009).
Dėl atsakovės turtinės padėties.
Priimant sprendimą, padalijant bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą, nustatyta, jog po santuokos nutraukimo atsakovei atitenka nekilnojamasis turtas: 2 kambarių butas, unikalus (duomenys neskelbtini), kuris ir šiuo metu priklauso atsakovei (c.b. Nr. N2-32-730/2010 1 tomas, b.l. 17-18, c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 15-16). Tiek iki sprendimo priėmimo, tiek po sprendimo priėmimo atsakovės vardu nuosavybės teise įregistruotų transporto priemonių nėra (c.b. Nr. N2-32-730/2010, 1 tomas, b.l. 17, c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 36).
Atsakovė laikotarpiu nuo 2010-07-08 iki 2010-07-16 buvo gydoma VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“, taikytas chirurginis gydymas, atlikta žarnyno operacija (c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 32). Nuo 2011-12-08 iki 2011-12-30 atsakovė vėl buvo gydoma VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ (b.l. 86-87), taikytas chirurginis gydymas, nustatyta mucininė metastatinė adenokarcinoma (piktybinis navikas). Atsakovė serga progresuojančia onkologine liga (c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 88-89). Atsakovei darbingumo lygio pažyma Nr. 0467789 nustatytas 60 procentų dydžio netekto darbingumo lygis nuo 2010-12-31 iki 2011-12-30 (c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 33). Atsakovei darbingumo lygio pažyma Nr. 0607055 nustatytas 80 procentų dydžio netekto darbingumo lygis nuo 2011-12-31 iki 2012-12-30, tai yra atsakovės darbingumo lygis po sprendimo priėmimo pasidarė 20 procentų (c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 96).
Priimant sprendimą atsakovės vidutinis darbo užmokestis buvo 800,00 Lt neatskaičius mokesčių, atskaičius mokesčius 686,00 Lt, ji dirbo (duomenys neskelbtini) valytoja (c.b. Nr. N2-32-730/2010, 1 tomas, b.l. 61). Nuo 2011-02-01 iki 2011-12-01 atsakovei dėl ligos negalint dirbti, buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, nuo 2011-02-01 iki 2011-12-01 atsakovei darbo užmokesčio dydis išmokėtas keturis mėnesius (c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 64, 98). Atsakovei nuo 2011-01 iki 2012-01 buvo mokama 568,23 Lt dydžio netekto darbingumo pensija, išmokėta viso 732,44 Lt dydžio ligos pašalpų (c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 78, 99).
Pripažįstama, remiantis šiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurias teismas laiko nustatytomis, yra pagrindas išvadai padaryti, jog po teismo sprendimo priėmimo (sprendimas 2010-09-09) atsakovės turtinė padėtis yra iš esmės pablogėjusi, kadangi dėl nuolatinio sveikatos pablogėjimo ji prarado didelę dalį darbingumo, (darbingumas 20 procentų), dėl to sumažėjo jos nuolatinės pajamos ir akivaizdu, jog dėl tokio sveikatos pablogėjimo išaugo išlaidos atsakovės sveikatos priežiūrai. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovės darbo santykiai šiuo metu yra nutrūkę, abejotina ar esant 20 procentų darbingumui, atsakovė turės galimybę dirbti valytoja. Toks darbingumo lygis atsakovei nustatytas iki šalių dukra K. Z. sulauks pilnametystės, tai yra (duomenys neskelbtini), K. Z. 18 metų sukanka (duomenys neskelbtini).
Dėl ieškovo turtinės padėties.
Priimant sprendimą, padalijant bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą, nustatyta, jog po santuokos nutraukimo ieškovui atitenka nekilnojamasis turtas: 0,06 ha ploto žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), kuriame yra nebaigtas įrengti 60,91 kv.m. bendro ploto sodo pastatas, unikalus Nr. 4400-1240-7811, kurie ieškovui priklauso ir šiuo metu (c.b. Nr. N2-32-730/2010, 1 tomas, b.l. 76-77, 127-128, 2 tomas, b.l. 46, c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 14), kilnojamasis turtas transporto priemonė: ,,Mitshubishi Lancer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri ieškovui priklauso ir šiuo metu (c.b. Nr. N2-32-730/2010, 1 tomas, b.l. 20-21, c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 17-18).
Iki sprendimo priėmimo, ieškovas 2009-02-14 buvo sudaręs jūrininko darbo sutartį 6 mėnesių laikotarpiui, jam buvo mokamas 495 eurų (apie 1707,00 Lt), darbo užmokestis per mėnesį, papildomai mokant viršvalandžius (368, 74 eurai, apie 1272,00 Lt), maistpinigius (109,00 eurai, apie 376,00 Lt), atostoginiai (132,26 eurai, apie 456,00 Lt), iš viso apie 3800,00 Lt (c.b. Nr. N2-32-730/2010, 1 tomas, b.l. 22-23, 88-89). Ieškovas nuo 2009-11-10 terminuotam 5 mėnesių laikotarpiui buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), sutartyje numatytas 1300,00 USD darbo užmokestis per mėnesį (apie 3250,00 Lt) (c.b. Nr. N2-32-730/2010, 2 tomas, b.l. 4-7). Ieškovas 2010-04-15 užsiregistravo darbo biržoje (Nr. N2-32-730/2010, 2 tomas, b.l. 11).
Po sprendimo priėmimo ieškovas iki 2011 metų sausio mėnesio dirbo jūreiviu pagal kontraktą, už penkis mėnesius uždirbo apie 10000,00 Lt (b.l. 69). Ieškovas laikotarpiu nuo 2011-01-31 iki 2011-04-20 buvo registruotas darbo biržoje (c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 11). Ieškovas laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2011-08-01 dirbo (duomenys neskelbtini) pagal terminuotą darbo sutartį, už šį laikotarpį jam buvo išmokėta 3280,16 Lt darbo užmokesčio, tai yra vidutiniškai per mėnesį 1640,00 Lt (c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 10, 62, 103). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, laikotarpiu nuo 2011-10-06 iki 2011-12-12 ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), jam buvo priskaičiuota viso 318,83 Lt darbo užmokesčio, nuo 2011-10-12 ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. sausio jam priskaičiuota 3891,68 Lt darbo užmokesčio, nėra duomenų jog ieškovas yra atleistas iš (duomenys neskelbtini) (c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 61, 63, 75, 100-102). Ieškovui nuo 2011-01 iki 2012-01 nebuvo išmokėta pensijų, kompensacijų ir pašalpų (c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 76, 104). Ieškovo vardu „Swedbank“, AB atidarytoje atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-09-29 pinigų likutis buvo 400,82 Lt ir 116,62 USD (c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 12). Ieškovas nuo 2010-09-09 mokėjo 500,00 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai, nėra susidariusio įsiskolinimo.
Vertinant aplinkybes apie ieškovo gaunamas pajamas, yra pagrindas išvadai padaryti, kad po sprendimo priėmimo ieškovo gaunamos pajamos sumažėjo daugiau nei du kartus (iki sprendimo priėmimo vidutiniškai apie 3500,00 Lt, po sprendimo priėmimo vidutiniškai apie 1300,00 Lt).
Ieškovo vardu išduotas liudijimas, patvirtinantis pavojingų krovinių gabenimo kursų baigimą galiojo iki 2011-11-18; liudijimas, patvirtinantis asmeninio gelbėjimosi, gaisrų prevencijos ir kovos su gaisrais, elementarios pirminės medicinos pagalbos, asmeninio saugumo ir socialinės atsakomybės kursų baigimą galiojo iki 2011-10-09; liudijimas, patvirtinantis personalo, dalyvaujančio saugumo užtikrinime, kursų baigimą galiojo iki 2010-12-12; liudijimas, leidžiantis dirbti su gelbėjimo plaustais, gelbėjimo valtimis, galiojo iki 2011-10-06; kvalifikuoto jūreivio liudijimo Nr. 01149/01 galiojimas baigėsi 2011-10-20 (c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 81-85). Ieškovo atstovo skaičiavimu, ieškovas siekdamas dirbti jūreivio darbą turi baigti kursus ir išsiimti liudijimus už 1905,00 Lt sumą (c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 60).
Ieškovas paaiškino, kad 2011 metų sausio mėnesį grįžęs iš jūros uždirbo apie 10000,00 Lt, žinojo, kad reikia susitvarkyti reikalingus darbui dokumentus, tai užtruktų apie 1-2 dienas, nesusitvarkė dokumentų, kadangi neužteko pinigų, šiuo metu jis neturi pinigų dokumentams susitvarkyti (c.b. Nr. N2-206-730/2012, b.l. 70). Teismo nuomone, šiuo atveju ieškovo veiksmus vertinant sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartais, yra pagrindas, išvadai padaryti, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo dėl jo paties nerūpestingo elgesio, tai yra nesugebant planuoti savo išlaidų, ieškovas neteko galimybės dirbti pagal profesiją, kur darbo užmokestis yra žymiai didesnis, nei dabar gaunamas darbo užmokestis. Teismo nuomone, ieškovas elgiantis sąžiningai ir rūpestingai, objektyviai galėjo ir gali imtis priemonių, kad būtų pratęstas dokumentų, reikalingų jam dirbti pagal jūrininko profesiją galiojimas, reikalinga suma (1905,00 Lt) nėra ženkliai didelė, ieškovas dirbo, nesant galimybės pakankamai uždirbti, nesvarstė dėl galimybės gauti vartojamąjį kreditą, išvykti laikinai dirbti į užsienį ir pan.
Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo paaiškinimus apie tai, kad jis pagal savo amžių (51 metai) negali įsidarbinti, kadangi jūreiviais įdarbinami tik asmenys iki 40 metų, jog jis dabar dėl ekonominės situacijos šalyje negali rasti kitokio labiau apmokamo darbo. Aplinkybė, jog pats ieškovas iki 2011 metų sausio mėnesio dirbo jūreiviu, tokius jo paaiškinimus paneigia. Ieškovo bendro pobūdžio samprotavimai apie aukštą bedarbystės lygį šalyje, pasaulinę krizę, sunkią ekonominę situaciją, nepagrindžia, jog jis objektyviai negali dirbti labiau apmokamo darbo. Dėl ekonominės krizės sumažėjusios galimybės rasti geriau apmokamą darbą vertintina kaip laikinas reiškinys, kuris neturi būti lemiantis vaikų poreikių ribojimą.
Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovas turi sveikatos sutrikimų, objektyviai trukdančių jam dirbti, yra vidutinio amžiaus, kas minimaliai, teismo nuomone, gali riboti galimybę dirbti, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovo sveikatos sutrikimas – smegenų sukrėtimas po veido traumos (b.l. 79-80) yra laikinas, todėl nėra pagrindo jo laikyti objektyviai trukdančiu ieškovui dirbti. Ieškovo būtinos išlaidos per mėnesį sudaro apie 472,00 Lt (b.l. 69).
Remiantis šiomis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad nėra pagrindo laikyti ieškovo turtinės padėties pasikeitimą esminiu, kas būtų pagrindu (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) pakeisti 2010-09-09 sprendimu priteistą išlaikymo dydį, kadangi, nors ieškovo turtinė po sprendimo priėmimo ir pablogėjo, tačiau ji pablogėjo dėl subjektyvių veiksnių – ieškovo nerūpestingumo, objektyvių veiksnių, ribojančių galimybę ieškovui teikti 500,00 Lt dydžio išlaikymą nėra, ieškovas sveikas, darbingas, vertinant jo būtinus poreikius (472,00 Lt), ieškovas turėtų galimybę 500,00 Lt dydžio išlaikymą teikti ir esant šiuo metu jo gaunamam darbo užmokesčiui (apie 1300,00 Lt).
Dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo.
Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, teismo nuomone, šiuo metu negali būti nustatytas maksimaliai patenkinantis šalių dukters poreikius išlaikymo dydis - 1027,00 Lt (b.l. 35), galimas nustatytinas išlaikymo dydis būtiniems poreikiams patenkinti - 800,00 Lt. Vertinant šalių turtinę padėtį, aplinkybę, jog atsakovė faktiškai iki šalių dukters pilnametystės yra minimalaus darbingumo (20 procentų), yra pagrindas pripažinti, jog šalių apimtis išlaikymo prievolėje skiriasi, tai yra ieškovas turi didesnės apimties išlaikymo prievolę – 500,00 Lt, atsakovė turi mažesnės apimties išlaikymo prievolę – 300,00 Lt. Teismas vertina ir tai, jog iki 2010-09-09 teismo sprendimu nustatytos išlaikymo prievolės pabaigos liko 7 mėnesiai, skaičiuojant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 10 mėnesių.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Byloje nėra įrodymų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Kadangi ieškinys yra atmestas, nėra pagrindo priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnis).
Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepatirta bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, išskirti iš šios civilinės bylos Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. N2-32-730/2010.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.