Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, užimtumo tarnyboje registruotas, deklaravęs gyvenamąją vietą bei gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., teistas:

1) 1989-02-03 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 str. 2 d. 225 str. 1 d., 116 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 1990-05-30 Kaišiadorių rajono teismo lygtinai paleistas prieš 11 mėn. 3 d.;1961 m. BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m.; bausmę subendrinus su 1989-02-03 nuosprendžiu, galutine bausme 2 m. 6 mėn.; 1993-10-15 paleistas iš Marijampolės PN atlikęs bausmę;

3) 2000-11-15 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 116 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn.;

4) 2003-07-21 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d., 206 str. terminuotu laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

5) 2004-01-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. areštu 30 parų; bausmė subendrinta su 2003-07-21 nuosprendžiu, galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn. su 300 Lt turto konfiskavimu;

6) 2006-06-21 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. (2 nusikaltimai), 233 str. 3 d. galutine bausme 2 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo;

7) 2010-01-07 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 m.;

8) 2012-09-21 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 245 str. areštu 30 parų;

9) 2012-09-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 245 str. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme 20 parų arešto;

10) 2012-10-24 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 m.;

11) 2018-01-04 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. areštu 60 parų; 2018-07-05 atlikęs bausmę.

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

V. B.

sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2018 m. lapkričio 8 d. apie 08:00 val. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, O. M. B. bute kilusio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, neleisdamas išeiti iš buto prispaudė durimis motiną O. M. B., tokiu būdu smurtaudamas sukėlė O. M. B. fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d..

II. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

Liudytoja I. K. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją asmeniškai nepažįstanti, bet kaip Vilkaviškio gyventojus tai taip. Santykių jokių. Ar teko susidurti, nepamenanti. Žinanti dėl ko byla, dėl smurto artimoje aplinkoje. D. V. rajono policijos komisariate, esanti vyriausia tyrėja ir atliekanti ikiteisminius tyrimus. Pernai metais, 2018 m. lapkričio mėnesį atlikusi ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios B. O. pareiškimą dėl smurto, kurį vartojo jos sūnus V. B.. Teko pareikšti įtarimą V. B. pagal BK 140 str. 2 d. ir jį apklausti įtariamuoju. Tuo metu gynėjas nedalyvavo, jis gynėjo atsisakė savo noru, jam buvo išaiškintos teisės ir buvo atlikta apklausa. Jis buvo sulaikytas, buvo neblaivus tą dieną. Jis buvo parvežtas prieš pietus, buvo praėję nemažai laiko, ji tikrai neblaivumo netikrinusi. Jis buvo parvežtas sekančią dieną, žinanti, kad penktadienis buvo, o įvykis buvo ketvirtadienį, buvo apklaustas po paros. Jis buvo blaivas visiškai, gerai orientuotas, viską suprato, viską perskaitė, elgėsi padoriai, nebuvo jokių problemų su juo, viską suprato dėl ko buvo sulaikytas. Parodymus surašiusi kompiuteriu, jam uždavusi klausimus, jis jai į juos atsakydavo ir ji kiek prisimenanti, kiek jis pateikė informacijos, tiek, o kiek jai trūko patikslinti aplinkybes, buvo suformuota jam tam tikri klausimai. Taip, kaip jisai pasakė, taip buvo apklausa ir surašyta. Visą laiką paklausi, ar įtarimą suprato, sakė – suprato, paklaususi ar taip buvo, sakė – taip galėjo būti, sakė, kad nenorėjo mamos išleisti iš buto, kad nepasiskųstų policijai. Kaip pasakė, taip užrašiusi. Protokolą perskaičiusi, surašyta teisingai – parašė savo ranka. Perskaitė, visą laiką duodamas protokolas susipažinti. Ji kiek apklausas atliekanti, būna paduotas protokolas, atspausdintas, būna paaiškinta, kad jis turi su juo susipažinti, kadangi tai yra jo parodymai ir ar teisingai juos užrašiusi. O kiek jis skaitė, tiek, ką ji. Kad - neskaitau, pasirašau – tokių žodžių nebuvo. Tokiose bylose ji tik visais atvejais pasakanti, kad reikia atsiprašyti nukentėjusiojo asmens, buvo jam paaiškinta, kad byla vis tiek bus atiduota į teismą, teismas nuspręs bylos baigtį. Neaiškinusi, kad byla bus nutraukta susitaikius. Žinojusi jo teistumus, kad jis turi teistumą ir prieš apklausą žinojusi, buvo susipažinusi. Jie galintys tą teistumą ir vėliau atsispausdinti. Duomenų bazėse matantys teistumą, teistumas tos pačios dienos. Teistumą jie visada spausdinantys po apklausos, nes tik tada suformuoja tą bylą, o taip pasižiūrintys visą laiką. Žinojusi kas per asmuo, jo nuopelnus, daug metų dirbanti policijos komisariate. Kad prisipažink, ji taip nekalbanti, o visą laiką kai žmogui reiškianti įtarimą, visą laiką pasakanti, kad prisipažinimas yra lengvinanti aplinkybė, ką jis ir padarė. Čia buvo jo sprendimas, ne jo. Kad eik namo, bus susitaikymas, vis tiek pasakanti žmogui, kad po šios apklausos vis tiek nesikreipsią į teismą dėl suėmimo, taip pasakiusi, o kad byla bus nutraukta, tokios kalbos nebuvo. Kad bus susitaikymas, nesakiusi (b.l. 156).

L. Ž. G., gim (duomenys neskelbtini)., parodė, kad B. pažįstantis iš matymo, B. - irgi, santykiai jokie, anksčiau tarnybos reikalais susidurti tekę ir su tuo, ir su tuo. Su B. teko susidurti - viešosios tvarkos pažeidimai, o su B. – kaip pareiškėja būdavo, buvo skundai su kaimynais, ant kitų. Su jais jokie santykiai, jam jie visi vienodi, nebuvo konfliktinių santykių su jais niekada, skundų, piktumų – niekada. Žinantis dėl ko byla yra – smurtas. Dirbantis Marijampolės AVKP Vilkaviškio rajono PK reagavimo skyriaus tyrėju. 2018 m. lapkričio mėnesį dirbęs ten pat, trys – keturi metai gal. Įvykio tiksliai datos nepasakysiąs, sureagavęs ekipažas buvo, iškvietė, kad smurtas pasitvirtino ir atvažiavęs. Prieš jį buvo atvykę S. Ž., A. R.. Atvažiavęs su patruliu, su kuriuo, nepasakysiąs, neatsimenantis. B. buvo susijaudinusi, pasakojo, kad ten smurtavo, durim prispaudė sūnus, jis pats girdėjęs, apklausinėjęs ją po įvykio namuose. Sureagavo vieni, iškvietė ir jis atvažiavęs iškart po įvykio, turėjęs pradėti ikiteisminį tyrimą. Jis operatyvinės grupės narys, forminantis įvykius. B. B. blaivi, pas ją namuose apklausęs, pašalinių asmenų nebuvo. B. buvo namuose, nebuvo nuėjęs, ieškojo S. Ž., A. R. nuėję. Ji pasakojo kas buvo, ką pasakojo, tą ir rašęs. Papasakojo ar buvo, ar nebuvo, nusistatinėji, ar buvo nusikalstamos veikos požymių. Laisvu pasakojimu papasakojo, paskui rašęs ką pasakojo. Ji perskaitė protokolą, turi būti parašyta, kiekvienas pasirašo, iš tikro skaitė, visą laiką pateikiantis žmogui, kuris pasirašo, turi žinot ant ko pasirašo, kad skaitė, tvirtinantis. Ką nurodė – tiksliai neatsimenantis kas ten per situacija, - atėjo neblaivus sūnus, įvyko konfliktas, galėjo būti, kad prispaudė durim, kad jautė fizinį skausmą, taip sakė. Ką pasakė, tą užrašęs. Visiškai neturintis motyvų suklastot bylą, jam visi vienodi žmonės, tiek pareiškėjas, tiek įtariamasis, galimas kaltinamasis dabar. Ant savo kūno ar rodė – neišrengsi moterį, kažką krūtinę sakė kažką, tiksliai negalintis pasakyti. Ar tiksliai krūtinę sakė, ar kitoj vietoj, tiksliai neatsimenantis. Kad galbūt išsigalvoja, abejonių ar nekilo, kad nori sūnų apkaltinti, nemanantis. Kaip nukentėjusioji jautėsi - susijaudinusi buvo. Savo fizinį skausmą ar pagrindė, ar verkė – gal nepasakysiąs. Sakė, kad buto durim prispaudė. Medinės buto durys, ar apkaltos, ar metalinės, tiksliai negalintis pasakyt. Kad ji būtų prašius, kad išvežtų gydytis, ne, jie nevežantys, jei matantys, kad psichinis ligonis tik palydą teikiantys, medikai nustatinėja, kviečiantys medikus. Nekvietę šiuo atveju, - tai reiškia, kad jis veiksnus, viskas gerai, nenurodė tokių aplinkybių. Visą laiką kviečiantys medikus, jeigu nurodo, kad pasimaišė, jis ne specialistas, medikai gali nustatyti ar jam tikrai reikia medicininės pagalbos. (b.l. 158).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo parodymų, kaltinimą jam pagrindžia žemiau išvardinti rašytiniai įrodymai:

Protokolas – pareiškimas, kuriame 2018-11-08 8:40---8:45 val. O.M. B. nurodė, kad 2018-11-08 apie 08:00 val. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivus sūnus V. B., kuris ją vadino necenzūriniais žodžiais, sugriebęs už rūbų tąsė, o jai ketinant iš buto pabėgti, durimis ją prispaudė ir dėl to ji jautusi fizinį skausmą ( b.l. 5);

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame 2018-11-08 9:10---9:15 val. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), mūriniame daugiabučiame bendrabučio tipo gyvenamajame name, bei nustatyta, kad užlipus laiptais į 3 pastato aukštą yra šarvuotos durys, kurios yra rakinamos. Durys atsidaro į laiptinės pusę. Įėjus pro duris patenkama į bendrabučio tipo bendro naudojimo patalpą koridorių. Įėjus pro duris ir pasukus į dešinę tyrimui reikšmingos durys yra nuo galo antros dešinė pusė. Durys yra metalinės, dešininės, atsidaro į koridoriaus pusę. Įėjus pro duris, matoma, kad butas yra vieno kambario, nuo įėjimo durų atitverta pastatoma spinta. Kambaryje ant lovų sudėti asmeniniai daiktai. Grumtynių pėdsakų nepastebėta. Apžiūrint įvykio vietą pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikia tirti nerasta ir nieko nepaimta ( b.l. 6-9);

Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, surašytas tyrėjos S. Ž. 2018-11-08, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji O. B. paaiškino, jog neblaivus sūnus iš laiptinės ją atsivijo į kambarį, įeinant į kambarį, tyčia prispaudė durimis tarp staktos, dėl to jautusi fizinį skausmą. Jai nustatytas didelis susijaudinimas. Sužalojimo vieta pažymėta ties dešiniu pečiu iš krūtinės pusės ( b.l. 10-13);

Neblaivumo patikrinimo registracijos žurnalo įrašų kopija, iš kurios matyti, kad kaltinamajam V. B. 2018-11-08 10:11 val. nustatytas 1,67 promilių girtumas (b.l.27-28);

Garso įrašas kompaktiniame diske, pateiktas bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus, bei jo stenograma, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios O. B. skambutis dėl kaltinamojo V. B. smurtiniųveiksmų (b.l.97-99).

Vaizdo ir garso įrašas kompaktiniame diske, pateiktas prokurorės 2019-04-19 teisiamajame posėdyje, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusioji O. B. atvykusiems policijos pareigūnams sėdėdama ant lovos aiškina, kad kaltinamasis įšoko girtas, akys buvo išverstos, keikėsi, griebė, tąsėsi visaip, užsirakino duris. Reikė išeiti, šaukusi gelbėkit, čia buvo tik senukė, ir kita moteris. Paskui pro duris, į balkoną, pradėjo tąsyti balkone. Sakė, kad skauda baisiausia, bei kaire ranka parodė dešinį petį. Įrašas nutrūko ties 28 sekunde.

III. Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

K. V. B. visiškai neprisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., teigdamas, kad jis jokiomis durimis neprivėręs, atsikėlęs ir išėjęs, tačiau pripažino, kad atėjęs su motina konfliktavęs, ją keikęs, buvęs girtas. Vertinant kaltinamojo parodymų teisingumą ir patikimumą reikia atsižvelgti į tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, kas rodo, jog jo parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi, dėl ko nėra pagrindo jais tikėti kaip visiškai teisingais. Sulaikymo metu po įtarimo įteikimo duodamas parodymus 2019-11-09 10:33 val. jis prisipažino kaltu bei parodė, kad po konflikto su motina jai pradėjus eiti pro duris, jis galvodamas, kad ji eina kviesti policiją, nenorėjęs išleisti jos iš buto, ir tokiu būdu prispaudęs jos kūną į duris, kad ji neatidarytų durų, nors sužaloti nenorėjęs, tačiau ji vis tiek išėjo (b.l.37). Kaltinamojo išsakyta versija teisminio nagrinėjimo metu, kad ikiteisminio tyrimo metu jis neteisingai apkalbėjo save verčiamas ir įkalbinėjamas jį apklaususios tyrėjos, yra paneigta tyrėjos I. K. parodymais teisminio nagrinėjimo metu, kur ji parodė, kad ji surašiusi taip kaip sakė įtariamasis, jis jį perskaitė ir pasirašė, jam neaiškinusi, kad byla bus nutraukta susitaikius. Nėra jokio pagrindo netikėti šiais liudytojos parodymais, kadangi kaltinamojo parodymai atitiko nukentėjusiosios parodymus. Kaltinamajam 2018-11-08 10:11 val. nustatytas 1,67 promilių girtumas, o apklausa su juo vyko 2019-11-09 10:33 val., t.y. praėjus parai, dėl ko darytina išvada, įvertinant, kad alkoholis kraujyje skaidosi apie 0,15 promilės mažiausiai per valandą, apklausos metu jis buvo blaivus.

N. O. M. B. teisminio nagrinėjimo metu pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, kad ji pati susimušusi ranką, petį į duris, į spintą, o kaltinamajam kvietusi policiją, kadangi jam reikėjo psichiatro, sakiusi apie tai policijai. Kaltinamasis buvo sulaikytas po įvykio tą pačią dieną 9:55 val. L. Ž. G., policijos pareigūnas, apklausęs nukentėjusiąją, nurodė, kad tokios aplinkybės, jog kaltinamajam būtų pasimaišęs protas, ji nenurodžiusi, nes kitaip būtų kvietę medikus. Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu tuoj po įvykio 2018-11-08 8:59-9:10 parodė, kad ją kaltinamasis tąsė už rūbų, keikė necenzūriniais žodžiais, o jai bandant pabėgti iš namų pro duris ją prispaudė durimis tarpduryje, dėl ko jautusi fizinį skausmą. (b.l. 19). Šią jos nurodytą aplinkybę – prispaudimą durimis ir fizinio skausmo sukėlimą patvirtina byloje esantys rašytinai įrodymai. Policijos pareigūnės S. Ž. surašytame tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta aplinkybė, kad jiems nukentėjusioji nurodė tą patį, kas parašyta ir jos liudytojo apklausoje, be to pagal nukentėjusiosios nusiskundimą užfiksuota sužalojimo vieta krūtinės priekyje ties kairiu petimi (b.l.10-13). Šias aplinkybes liudytoja S. Ž. patvirtino teisminio nagrinėjimo metu, nurodydama, kad nukentėjusioji jiems nurodė, kad kaltinamasis ją prispaudė durimis, ji buvo susijaudinusi, kalbėjo greitai užsikirsdama, sakė, kad petį skauda, rodė dešinį, dariusi vaizdo įrašą telefonu. Iš prie bylos pateikto vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji sėdėdama ant lovos atrodo išsigandusi, susijaudinus, parodė dešinį petį, ir sakė, kad jai skauda. Kad nėra pagrindo manyti, jog jai negalėjo skaudėti, darytina išvada iš įvykio vietos apžiūros protokolo, iš kurio matyti, kad įėjimo į butą durys yra metalinės, šarvuotos, sunkios. Kadangi jos atsidaro į išorę dešinėje pusėje, tai logiška, kad bandant išeiti iš buto dešiniu šonu, durų poveikis buvo į krūtinės pusės dešinį petį, bei nukentėjusioji galėjo pajėgti duri atsidaryti į išorinę pusę, kas atitinka kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusiosios teiginys, kad ji būdama blaivi savo bute, o kaltinamasis kambaryje, iš buto išėjo du kartus pati atsitrenkusi į duris ir spintą, skamba neįtikinamai ir nelogiškai, todėl teismas šią jos versiją atmeta. Nors teisminio nagrinėjimo metu liudytoja D. M. nurodė, kad jai nukentėjusioji nurodė, jog pati susimušė, tačiau nurodė kitas susimušimo aplinkybes, kad nukentėjusiąją kaltinamasis pastūmė link durų, ji susimušė į duris, ir rėkė petį, petį, t.y. ji smurtą patyrė nuo kaltinamojo stūmimo, nors ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad nukentėjusioji nepasakojo kokius veiksmus jos atžvilgiu atliko kaltinamasis (b.l.24). Be to liudytoja nurodė, kad nukentėjusioji jau atėjo į balkoną susiėmusi petį, teigė, kad nemačiusi, kada susimušė. Teismas tokius liudytojos parodymus vertina kritiškai, kadangi šių aplinkybių nenurodė iš karto po įvykio, o po 4 mėnesių, jie yra prieštaringi, netikslūs, prieštarauja tiek nukentėjusiosios parodymams, tiek kaltinamojo parodymams ikiteisminio tyrimo metu, tiek jų parodymams teisminio nagrinėjimo metu, juos laiko nepatikimais, ir jais nesivadovauja.

Teismas vertindamas nukentėjusiosios parodymus teisminio nagrinėjimo metu, daro išvadą, kad jie yra žinomai melagingi. Tokių parodymų davimas yra logiškai pateisinamas, kadangi nukentėjusioji, būdama kaltinamojo motina, praėjus išgąsčiui ir konfliktui su kaltinamuoju, pagerėjus jų santykiams, žinodama apie jo ankstesnius teistumus, siekia padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės, galimai realios laisvės atėmimo bausmės. Tokiu atveju teismui nėra jokios procesinės kliūties remtis nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi juos atitinka tiek rašytinai įrodymai - tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūros protokolas, tiek liudytojų policijos pareigūnų S. Ž. bei Ž. G. parodymai teisminio nagrinėjimo metu, bei pateiktas nukentėjusiosios vaizdo įrašas, taip pat atitinka ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo kaip įtariamojo parodymai, patikrinti apklausus tyrėją I. K..

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl jų visuma yra visiškai pakankama teismui neginčytinai ir neabejotinai konstatuoti, kad kaltinamasis V. B. būdamas neblaivus konflikto su savo motina O.M. B. metu jos bute tyčia metalinėmis durimis ją prispaudė tarpduryje, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą dešinio peties srityje, kas rodo, jog buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 str. 2 d., padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota tinkamai, dėl ko kaltinamasis V. B. pripažintinas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str.2 d., bei jam skirtina bausmė.

IV. Dėl bausmės skyrimo.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 str.2 d. padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str.2 d.).

K. V. B. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą Nusikaltimo tikslas buvo panaudoti fizinį smurtą prie kitą asmenį. Nusikaltimo motyvas buvo smurto panaudojimas, siekiant neišleisti nukentėjusiosios iš buto. Pagal savo pobūdį nusikaltimas nėra itin pavojingas, kadangi nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas nebuvo nustatytas, panaudotas vienas fizinis poveikis. Jo paskutiniai du teistumai yra už analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 140 str.1 d., tačiau jis už juos nuteistas 2012 m. ir 2018 m. pradžioje. Taip pat ankščiau yra teistas už vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 str.1 d.9 p.), būdamas recidyvistas (BK 60 str.1 d.13 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įvertinus kaltinamojo padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, atsižvelgiant į tai, kad BK nuostata dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo recidyvistui yra panaikinta, tai yra tik atsakomybę sunkinanti aplinkybė, BK 140 str.2 d. sankcijoje yra eilė švelnesnių bausmių negu laisvės atėmimas, padarytas nusikaltimas mažiau pavojingas, nes sukeltas tik fizinis skausmas, kaltininkas nėra toks pavojingas, kadangi nėra jo nusikaltimų sistematiškumo, didelio intensyvumo, padarė atlikęs bausmę, jis negyveno ir negyvena kartu su motina, nurodė pas ją nebesilankantis, nėra jokių ypatingų aplinkybių, kad būtų skiriama griežčiausia bausmė. Laikantis bausmės teisingumo ir proporcingumo principų, kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmė nėra skirtina, o bausmės tikslų bus galima pasiekti skiriant švelnesnę arešto bausmę. Arešto bausmė atsižvelgiant į bausmės dydžio nustatymo taisykles, t.y. dviejų sunkinančių aplinkybių buvimą, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, skirtina 70 parų. K. V. B. sulaikytas BPK 140 str. tvarka 2018-11-08 9:55 val. (b.l.42), paleistas 2018-11-09 11:03 val. (b.l.46), todėl į jam paskirtą bausmę įskaitytinos kaip atliktos dvi arešto dienos.

V. Kiti teismo sprendimai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina (BPK 139 str.3 d.) (b.l. 47-48).

Dokumentai, esantys įrodymais byloje, t.y. kompaktiniai diskai su juose esančiais garso ir vaizdo įrašais paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d.3 p., 95 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d.3 p., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmę,

į paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti 2 (dvi) paras, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018-11-08 9:55 val. iki 2018-11-09 11:03 val..

Arešto bausmę paskirti atlikti įstaigoje, kurioje arešto bausmes atlieka nuteistieji.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo V. B. sulaikymo momento.

P. V. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą.

Dokumentus - kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašai palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.