Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-12-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1515/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-13
Bylos Nr.
2A-1515/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00604-2009-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lietuvos energija“
Kategorijos
  • 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1515/2013Proceso Nr. 2-55-3-00604-2009-6Procesinio sprendimo kategorijos: 43.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos energija“ (buvęs pavadinimas „Lietuvos elektrinė“) dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 574 119,97 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. sausio mėnesį ieškovas pasirašė subrangos sutartį su AB „Alstom Power Sweden“ dėl dūmų valymo nuo sieros oksidų ir kietųjų dalelių įrenginių statybos AB „Lietuvos elektrinė“ priklausančiame objekte. Vienas iš sudedamųjų darbų buvo tvora, asfaltas, apželdinimas, kurių sutartinė kaina – 776 337 Lt be PVM. Aikštelės asfaltavimo darbų kaina sudarė 691 515 Lt be PVM. Vykdant darbus atsakovas AB „Lietuvos elektrinė“ pareiškė, kad darbų negalima vykdyti pagal atsakovo ir trečiojo asmens suderintą bei ieškovui pateiktą techninę dokumentaciją bei nurodė, kad būtina atlikti projekto pakeitimus. Atsakovo nurodymu darbų pakeitimai pasireiškė tuo, kad pagal sutartį darbų aikštelės plotas turėjo būti 4200 m², asfalto dangos storis 15 cm, paruošiamojo sluoksnio storis 15 cm, o po atsakovo inicijuotų pakeitimų aikštelės plotas padidėjo iki 5136 m², skalda sudarė 27 cm, žvyras sudarė 33 cm, atsirado tekstilės ir tinklo sluoksniai, dėl ko darbų kaina padidėjo 486 543 Lt be PVM (574 119,97 Lt su PVM). Atsakovas papildomus darbus priėmė. Dėl papildomų darbų apmokėjimo ieškovas kreipėsi į generalinį rangovą AB „Alstom Power Sweden“, kuris atsisakė mokėti už papildomus darbus, teigdamas, jog tokie darbai yra išimtinai ieškovo ir atsakovo reikalas. Ieškovas kreipėsi į atsakovą atlyginti turėtas išlaidas dėl atsakovo iniciatyva atliktų papildomų darbų, tačiau atsakovas tą padaryti atsisakė. Atsakovas be jokio teisinio pagrindo įgijo nuosavybės teises į didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Nepaisant to, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė sutartis papildomų medžiagų sandėliavimo aikštelės darbų atlikimui, tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, todėl ieškovui atlikus darbus, atsakovui kilo pareiga juos priimti ir už juos sumokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl medžiagų sandėliavimo aikštelės įrengimo papildomų darbų atlikimo. Nustatė, kad nei 2005 m. lapkričio 15 d. rangos sutartyje, nei prie jos pridėtuose dokumentuose, nei 2006 m. subrangos sutartyje aikštelės asfalto dangos įrengimo plotas ir pjūvis nedetalizuoti. Subrangos sutartyje dangos įrengimas įvertintas tik pinigine išraiška. Šias aplinkybes patvirtina ir 2012 m. birželio 5 d. ekspertizės aktas Nr. 12-06/05 (ekspertizės akto 22, 28, 66 psl.). Minėtame akte taip pat nurodyta, kad skirtinguose dokumentuose nurodyti net 7 skirtingi aikštelės ploto dydžiai, nors visuose dokumentuose grafiškai aikštelė pavaizduota identiška ir užima tą patį plotą (ekspertizės akto 52-53 psl.). Taip pat konstatuota, jog faktinis medžiagų sandėliavimo aikštelės plotas yra 4730 m² (ekspertizės akto 65 psl.). Teismas pažymėjo, kad ieškovas, įrodinėdamas, kad buvo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo bei, kad tarp šalių realiai susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismas konstatavo, kad subrangos sutartimi generalinis rangovas AB „Alstom Power Sweden“ ir ieškovas (subrangovas) sutarė, jog sutarties „vieneto kainos“ ir „kiekiai“ yra fiksuoti ir negali būti keičiami ar didinami (sutarties 3.1 p.). Bet koks sutartas darbų pakeitimas turi būti įvertinamas pagal subrangos sutartyje nurodytą vieneto kainą, o jei tokių kainų nėra, prieš vykdydamos pakeitimą, šalys privalo susitarti dėl kainos (subrangos sutarties 3.2 p.). Dėl visų nukrypimų nuo darbo apimties turi būti susitarta raštu prieš pradedant darbą (sutarties 3.3 p.). CK 6.650 straipsnio 4 dalis numato, kad užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Taigi ieškovas, būdamas subrangovu, turtinius reikalavimus pagal subrangos sutartį gali reikšti ne užsakovui, o generaliniam rangovui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio dėl 574 119,97 Lt už papildomus darbus priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą išspręsti iš esmės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nepagrįstas teismo argumentas, kad subrangovas (ieškovas) ir užsakovas (atsakovas) neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui ne kaip subrangovas, o kaip rangovas užsakovui, todėl byloje yra svarbus teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo tinkamas kvalifikavimas. Nepaisant to, jog tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė statybos rangos sutartis papildomiems medžiagų sandėliavimo aikštelės darbams atlikti, tarp ieškovo ir atsakovo realiai susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai.

2. Ekspertizės akte nustatyta, kad medžiagų sandėliavimo aikštelės faktiškai įrengtas plotas sudaro 4730 m². Su pirminiu ieškiniu pateiktoje sąmatoje šalys susitarė dėl medžiagų sandėliavimo aikštelės įrengimo, kurios plotas siekia tik 4200 m². Medžiagų sandėliavimo aikštelės ploto įrengimas, viršijantis 4200 m² išeina už sutarties tarp ieškovo ir generalinio rangovo ribų. Atsakovas pavedė ieškovui atlikti papildomus medžiagų sandėliavimo aikštelės įrengimo darbus, juos priėmė, jokių pretenzijų nepareiškė, dėl ko turi pareigą už šiuo darbus ieškovui atlyginti.

3. Teismas netinkamai įvertino ieškovą ir atsakovą siejusius teisinius santykius, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Ieškovas atliko papildomus, su generaliniu rangovu nesutartus, medžiagų sandėliavimo aikštelės darbus atsakovui priklausančiame objekte su atsakovo statybos techninio prižiūrėtojo J. Ž. žinia. J. Ž. dalyvavo atliekant paslėptų darbų patikrinimus, šių patikrinimų aktus pasirašė, dėl ko apie papildomų darbų poreikį ir jų vykdymą žinojo (įrodymai pateikti su patikslintu ieškiniu). Atsakovas žinojo apie tai, jog jo objekte atliekami statybos rangos darbai, ir kad šiuos darbus atlieka ieškovas, bet dėl atliekamų darbų nereiškė pretenzijų, nestabdė darbų atlikimo.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad užsakovo pareiga sumokėti už rangovo darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005, 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Byloje nustatyta, jog medžiagų sandėliavimo aikštelė (įskaitant papildomus darbus) yra įrengta ir naudojama atsakovo veikloje. Todėl darytina išvada, jog tarp ieškovo ir atsakovo realiai susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai dėl papildomų medžiagų sandėliavimo aikštelės darbų atlikimo.

Atsiliepimas

Atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

1. AB „Alstom Power Sweden“ su subrangovais atsiskaito tarpusavyje pasirašytų sutarčių pagrindu. Atsakovas su subrangovais tiesioginių sutarčių dėl šiame projekte vykdomų subrangos darbų nėra pasirašęs, todėl neturi pareigos mokėti piniginių sumų už atliktus darbus pagal subrangos sutartis.

Šalies argumentai

2. Ieškovas teigia, kad atsakovas nurodė ieškovui pakeisti darbų apimtį bei inicijavo darbų pakeitimus, tačiau nepateikia šias aplinkybes bei patirtas išlaidas pagrindžiančių duomenų. Ieškovas remiasi subrangos sutartimi, kurios šalimi atsakovas nėra, todėl jis neturėjo pagrindo ar galimybės keisti subrangos sutarties darbų apimčių. Ieškovas teigia, kad papildomus darbus derino su statybų techniniu prižiūrėtoju, tačiau šiuos teiginius paneigia ekspertizės išvados, kurios aiškiai pasako, jog papildomi darbai ar bet kokie kitokie pagerinimai, nukrypimai nuo sutarčių, faktiškai nebuvo atlikti.

3. Ginčo teisiniams santykiams turi būti taikomos Rangos (subrangos) teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir ieškovas, būdamas subrangovu, gali reikšti turtinius reikalavimus pagal subrangos sutartį tik generaliniam rangovui, o ne atsakovui.

4. Ekspertai nustatė, kad faktinis medžiagų sandėliavimo aikštelės plotas ir paruošiamasis aikštelės sluoksnis atitinka aikštelės plotą bei paruošiamąjį aikštelės sluoksnį, numatytą 2005 m. lapkričio 15 d. generalinėje rangos sutartyje. Ekspertizės išvados ieškovas neginčija, tačiau jos išvadas vertina neteisingai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas (užsakovas) AB „Lietuvos energija“ ir AB „Alstom Power Sweden“ (rangovas) 2005 m. lapkričio 15 d. sudarė rangos sutartį dėl dūmų nusierinimo įrenginių su bendrais renginiais reagento, galutinio produkto ir atliekų apdorojimo bei elektrostatiniais filtrais su orimulsijos ir mazuto pelenų apdorojimo įrenginių ir orimulsijos pelenų granuliavimu statybos (1 t., 131-134 b. l.). Statyba buvo finansuojama iš tarptautinio fondo lėšų. Atlikus darbus, sąskaitos su detaliu atliktų darbų apimties aprašymu buvo siunčiamos į Europos rekonstrukcijos ir Plėtros banką, kurio specialistams patikrinus atliktų darbų apimties ir įrenginių kainos atitikimą sutarties sąmatai, bankas tiesiogiai už atliktus darbus bei pateiktus įrenginius apmokėdavo rangovui AB „Alstom Power Sweden“, o rangovas su subrangovais atsiskaitydavo tarpusavyje pasirašytų sutarčių pagrindu (1 t., 56-57 b. l.). Rangovas AB „Alstom Power Sweden“ 2006 m. sausio mėnesį sudarė su ieškovu subrangos sutartį (1 t., 6-18 b. l.). Viena iš sudedamųjų darbų dalių pagal subrangos sutartį buvo „tvora, asfaltas, apželdinimas“, į kuriuos įėjo ir medžiagų sandėliavimo aikštelės įrengimas, bendra darbų kaina 776 337 Lt (subrangos sutarties 2 d. 3.1 str. 15 p., 1 t., 10 b. l.). Ieškovas 2008 m. rugsėjo 4 d. surašė atliktų darbų aktą, kuriame nurodė medžiagų sandėliavimo aikštelės padidėjusius asfaltavimo darbų kiekius, akte nurodyta, kad darbų užsakovas yra AB „Alstom Power Sweden“ (1 t., 51 b. l.). Ieškovas teigia, kad pagal atsakovo užsakymą atliko didesnį kiekį aikštelės įrengimo darbų, kurių vertė 574 119,97 Lt. Teismo paskirtos ekspertizės išvadoje konstatuota, kad faktinis medžiagų sandėliavimo aikštelės plotas yra 4 730 m², skaldos sluoksnis 27 cm, smėlio-žvyro sluoksnis 33 cm; 2005 m. lapkričio 15 d. generalinėje rangos sutartyje, nei prieduose aikštelės asfalto dangos įrengimo plotas ir pjūvis nedetalizuoti, todėl laikytina, kad faktinis medžiagų sandėliavimo aikštelės plotas ir paruošiamasis aikštelės sluoksnis atitinka aikštelės plotą bei paruošiamąjį sluoksnį, numatytą 2005 m. lapkričio 15 d. sutartyje; paslėptų darbų patikrinimo aktuose nenurodyti atliktų darbų kiekiai, darbų atlikimo vieta, matmenys, todėl nėra galimybės nustatyti, ar visi faktiškai atlikti ir paslėpti darbai buvo atspindėti darbų patikrinimo aktuose; 2006 m. techniniame projekte aikštelės plotas ir pjūvis nebuvo numatytas; 2009 m. projekte numatytas aikštelės plotas aiškinamajame rašte – 5 390 m2, žiniaraštyje – 5 650 m², brėžiniuose pavaizduota aikštelė atitiko įrengtos aikštelės vietą ir plotą; kadangi 2006 m. techniniame projekte aikštelės plotas ir techniniai duomenys nenurodyti, daryta išvada, kad įrengiant aikštelę faktiškai atlikti statybos darbai atitinka statinio projektą; faktiškai atlikti statybos darbai atitinka 2009 m. projekte numatytus dangos, paruošiamuosius sluoksnius ir brėžiniuose grafiškai pavaizduotą aikštelės vietą ir plotą, tačiau neatitinka aiškinamajame rašte ir žiniaraštyje nurodytų aikštelės plotų (3 t., 225 b. l.).

Ieškovas atsakovo prievolę sumokėti jam 574 119,97 Lt kildina iš statybos rangos sutarties. Kvestionuodamas teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai nenustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Rašytinė rangos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl ieškovui, teigiančiam, kad tarp šalių buvo susitarta dėl statybos rangos darbų atlikimo, kyla pareiga šią aplinkybę įrodyti (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas teigia, kad su atsakovu susitarė dėl papildomų medžiagų sandėliavimo aikštelės darbų atlikimo. Pažymėtina, kad esminės statybos rangos sutarties sąlygos yra susitarimas dėl statomo objekto, jo kainos, termino darbams atlikti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas su atsakovu būtų susitarę dėl papildomų aikštelės statybos darbų atlikimo, jų kainos ar terminų. Medžiagų sandėliavimo aikštelę ieškovas įrenginėjo pagal jo ir AB „Alstom Power Sweden“ sudarytą subrangos sutartį dėl geologinių tyrimų, demontavimo ir bendrastatybinių darbų atlikimo (1 t., 6-18 b. l.). Šie darbai numatyti sutarties 3.1. dalies 15 punkte – tvora, asfaltas, apželdinimas – 776 337 Lt (1 t., 10 b. l.). Taigi aikštelės įrengimo darbai buvo numatyti ieškovo ir AB „Alstom Power Sweden“ sudarytoje subrangos sutartyje, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atliko papildomus su atsakovu sutartus darbus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl kokių nors darbų atlikimo. Jokios faktinės bylos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti tarp bylos šalių buvus susitarimą dėl rangos sutarties sudarymo. Tai, kad pats ieškovas suprato, jog jo ir atsakovo nesieja sutartiniai rangos santykiai, patvirtina ir ieškovo 2008 m. rugsėjo 4 d. atliktų darbų aktas, kuriame nurodyti medžiagų sandėliavimo aikštelės padidėję asfaltavimo darbų kiekiai, jų kaina, o užsakovu nurodyta AB „Alstom Power Sweden“ (1 t., 51 b. l.). Dėl apmokėjimo už atliktus papildomus aikštelės įrengimo darbus ieškovas pirmiausia kreipėsi į AB „Alstom Power Sweden“ ir tik šiam atsisakius už šiuos darbus sumokėti, ieškovas dėl šių darbų apmokėjimo kreipėsi į atsakovą.

Pagal CK 6.1 straipsnį prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2. str.). Nenustačius prievolinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo egzistavimo, ieškovas neturi pagrindo reikalauti atsakovo atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus.

Ieškovas teigia, kad teismas neįvertino su pirminiu ieškiniu pateiktos sąmatos, kuri rodo, kad ieškovas su generaliniu rangovu susitarė dėl medžiagų sandėliavimo aikštelės, kurios plotis siekia 4200 m², o teismo ekspertizės metu konstatuota, kad faktiškai įrengtos aikštelės plotas yra 4730 m². Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nesant įrodymų apie ieškovo ir atsakovo rangos teisinių santykių egzistavimą, vien ta aplinkybė, kad ieškovas įrengė didesnio ploto aikštelę nei buvo numatyta ieškovo ir AB „Alstom Power Sweden“ sąmatoje, nesukuria atsakovui prievolės atsiskaityti už atliktus darbus (1 t., 43 b. l.).

Apelianto argumentai, kad atsakovo techninis prižiūrėtojas pasirašė paslėptų darbų aktuose, neįrodo rangos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo buvimo. Atsakovas darbus priėmė iš rangovo AB „Alstom Power Sweden“, o ne iš ieškovo kaip sudarytos sutarties rangovo.

Ieškinį apeliantas grindžia tuo, kad atsakovas žinojo, jog objekto statybos rangos darbus atlieka ieškovas, tačiau pretenzijų dėl atliekamų darbų nereiškė, nesustabdė darbų atlikimo. Šie apelianto teiginiai, kolegijos vertinimu, neįrodo ieškinio pagrįstumo. Statybos aikštelės darbai buvo numatyti ieškovo su AB „Alstom Power Sweden“ sudarytoje subrangos sutartyje. Tai, kad atsakovas žinojo, jog generalinis rangovas tam tikrų darbų atlikimui buvo pasitelkęs subrangovą, nesukuria atsakovui prievolės atsiskaityti su ieškovu už jo atliktų darbų dalį.

Ieškovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriose nurodyta, kad užsakovo pareiga sumokėti už rangovo darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa su ieškovo cituojamų kasacinių bylų faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje nenustatytas rangos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo egzistavimas. Minėtose kasacinėse bylose suformuluoti išaiškinimai, kai sudaręs statybos rangos sutartį užsakovas, nepasirašęs darbų priėmimo perdavimo aktų, naudojasi darbais, ir už juos neatsiskaito. Kadangi nagrinėjamoje byloje šalių nesiejo rangos teisiniai santykiai, ieškovas nepagrįstai vadovaujasi nurodytose kasacinėse bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieškovo ir atsakovo sutartinių teisinių santykių fakto, pagrįstai vadovavosi CK 6.650 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialinės teisės normas, laikėsi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių proceso teisės nustatytų taisyklių ir padarė pagrįstą išvadą dėl statybos rangos sutartinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo nebuvimo, todėl teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo atmestas, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasDanguolė Martinavičienė