Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-11 · Administracinė byla Nr. eI-1187-243/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-11
Bylos Nr.
eI-1187-243/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00041-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Atsakovas
Z. P.
Pareiškėjas
UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
Advokatai
Leonidas Zubanovas, Jurga Šakienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1187-243/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00041-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 1.8.2; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, atsakovo Z. P. atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui Z. P. dėl 122,00 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymu prašo priteisti iš atsakovo Z. P. 122,00 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašyme nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Nurodo, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) Pagėgių sav. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Nurodo, jog atsakovas nesumokėjo 122,00 Eur vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nuosavybės teise valdytą turto objektą, jo bendrą plotą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog atsakovas nesutinka su prašymu, nes nėra sudaręs komunalinių atliekų išvežimo sutarties su pareiškėja, paslaugų iš jos negauna, konteinerių neturi, jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje mažai gyvena, nes dirba kitoje vietovėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

ginčo dalykas yra pareiškėjos UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras reikalavimo priteisti iš atsakovo Z. P. 122,00 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Pagėgių savivaldybės taryba 2011-10-26 sprendimu Nr. T-148 patvirtino Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus, kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo atsakovui rinkliavos dydį. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Pagėgių savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“. Nuostatų 21 punktas numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų 1 priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto. Negyvenamosios paskirties ir nenaudojamiems turto vienetams rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų 1 priede patvirtintus rinkliavos dydžius, atsižvelgiant į atliekų turėtojų grupę pagal tam tikrą veiklą.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) Pagėgių sav., laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, todėl jis yra rinkliavos mokėtojas. Iš pažymos apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos matyti, jog atsakovui laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 taikant Pagėgių savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius paskaičiuota 122,00 Eur vietinė rinkliava, kurios jis nesumokėjo. Atsakovo atsikirtimo argumentai pripažįstami nepagrįstais. Jis neatleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą teismo sprendime aptartų teisinių argumentų pagrindu.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu, ir pareiškėjai iš atsakovo priteistina 122,00 Eur. Prašymas tenkintinas, priteisiant centų tikslumu, nes tokia formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT administracinės bylos Nr. A-1498-4421/2015, A-1339-442/2015, Nr. A-1497-556/2015, Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015 ir kt.).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 28,96 Eur išlaidų atlyginimą už prašymo parengimą ir pateikimą teismui. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau LVAT praktikoje akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis. Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-429-858/2015, 2015-06-30 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015, 2016-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016, kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo praktika dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu atlyginimu, yra susiformavusi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog šio pobūdžio administracinės bylos ir joje kelti reikalavimai ne kartą nagrinėti pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų ir Vyriausiojo administracinio teismo, suformuotos pakankamai aiškios teisinės pozicijos įvairaus pobūdžio aspektais. Pasinaudojant teismine gynyba ir kreipiantis į teismą su identiško pobūdžio reikalavimais (dėl vietinės rinkliavos priteisimo) advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus, nes remiamasi suformuota praktika, o kinta tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp pareiškėjos ir UAB „Juris LT“ sudaryta teisinių paslaugų sutartis ir atstovavimo sutartis tarp UAB „Juris LT“ ir advokatės Jurgos Šakienės, advokatei Jurgai Šakienei pavesta atstovauti pareiškėją teismuose ir už šias paslaugas prašymo surašymą ir padavimą teismui nagrinėjamoje byloje sumokėta 28,96 Eur. Nors pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, teismas, įvertinęs minėtus kriterijus, t.y tai, kad byla yra šabloninė, elektroninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas dalinai ir iš atsakovės priteistina 14,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas spręsdamas šį klausimą remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika administracinėse byloje Nr. eA-1653-556/2015, Nr. eA-2629-556/2015, Nr. AS-197-602/2015, Nr. AS602-583/2014 ir kt., kuriose analogiškai buvo sprendžiami turėtų išlaidų atlyginimo prašymai.

Pareiškėja sumokėjo 21,00 Eur žyminį mokestį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse administracinėse bylose Nr. AS-174-261/2016, Nr. AS-155-502/2016 ir kitose nurodyta, kad pareiškėjai yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su vietinių rinkliavų administravimu, todėl prašymai priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą žyminiu mokesčiu neapmokestinami, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti pareiškėjos UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą,

priteisti iš atsakovo Z. P., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 122,00 Eur (vienas šimtas dvidešimt du eurai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31,

priteisti iš atsakovo Z. P., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 14,00 Eur (keturiolika eurų) turėtų išlaidų atlyginimą,

netenkinti kitoje dalyje prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo,

grąžinti UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (įmonės kodas 179901854) sumokėtą 21,00 Eur (dvidešimt vienas euras) žyminį mokestį,

žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė