- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-24
- Bylos Nr.
- 2-2430/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00165-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ropokalnis“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti minėto bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB ,,Ropokalnis“ bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.
2013 m. rugpjūčio 2 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti 48 743,91 Lt dydžio vienkartinę administravimo išlaidų sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi patvirtino 12 000 Lt dydžio administravimo išlaidų sąmatą iki kreditoriai patvirtins bankroto administravimo sąmatą kreditorių susirinkime, paliekant bankroto administratoriui teisę šias lėšas skirstyti savo nuožiūra. Teismas nurodė, kad ši nutartis gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui.
Šalies argumentai
Dėl 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties bankroto administratorius pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė teismo panaikinti minėtą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – bankroto administratoriaus prašymą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo tenkinti visiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakė priimti BUAB ,,Ropokalnis“ bankroto administratoriaus UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmata negali būti apeliacijos objektu, nes nei ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkte, nei ĮBĮ 36 straipsnyje, reglamentuojančiuose su administravimo išlaidų sąmata susijusius klausimus, nenumatyta galimybė apskųsti šiuo klausimu priimtą teismo nutartį. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas nurodė, kad tokia nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai.
Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad minėta nutartis gali būti skundžiama.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovo BUAB ,,Ropokalnis“ bankroto administratorius UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratoriaus prašymą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo tenkinti visiškai. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri leistų spręsti, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Pagal patvirtintą sąmatą bankroto administratorius neturi galimybių atlikti bankroto procedūrų, būtinų tam, kad būtų sušauktas kreditorių susirinkimas, todėl užkertama galimybė tolesnei bylos eigai. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, kuriose buvo sprendžiama dėl kreditoriaus, o ne bankroto administratoriaus teisės ginčyti nutartį, kuria paskiriama administravimo išlaidų suma.
2) 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi buvo suteiktas 7 dienų terminas atskirajam skundui pateikti, todėl nepateisinama tokia situacija, kai teismas, suteikęs teisę apskųsti nutartį, gavęs atskirąjį skundą atsisako jį priimti, motyvuodamas tuo, kad minėta nutartis yra neskundžiama.
3) Dėl 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties pateiktame atskirajame skunde buvo nurodyta, kad minėta nutartis yra be motyvų. Tai yra savarankiškas skundo pagrindas, kuriam esant nepriklausomai nuo CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų (ne)buvimo, suteikiama teisė skųsti tokią nutartį (CPK 291 str.; 329 str. 2 d. 4 p.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Byloje sprendžiamas ginčas, ar bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę skųsti teismo nutartį, kuria iš dalies tenkintas jo prašymas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui iki ją patvirtins įmonės kreditoriai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties gali būti paduodamas dviem atvejais: 1) kai tokią galimybę nustato CPK (pagal CPK 1 straipsnį ir ĮBĮ); ir 2) kai teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai.
Byloje neginčijama, kad nei CPK, nei ĮBĮ nenustatyta galimybė skųsti teismo nutartį, kuria patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.
Apeliantas įrodinėja, kad apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis turi būti vertintina kaip užkertanti kelią tolimesnei bylos eigai, kadangi iš dalies patvirtinus administravimo išlaidų sąmatą, administratorius neturės galimybių vykdyti bankroto procedūrų iki pirmojo kreditorių susirinkimo (CPK 334 str. 1 d. 2 p.).
Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė nei vienos faktinės aplinkybės, leidžiančios spręsti, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Teismas, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, nurodė, kad teisė skųsti tokio pobūdžio nutartį nesuteikiama atsižvelgiant į bankroto procedūros operatyvumą, lėšų naudojimo laikinumą, vykdomą teismo priežiūrą, kuri vertinama kaip pakankama, be galimybės apskųsti ir persvarstyti teismo veiksmus.
Skirtingai nei teigia apeliantas, kasacinis teismas suformavo praktiką klausimu, ar teismo nutartys dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo apskritai gali būti apeliacijos objektas, nepriklausomai nuo to, kas yra apeliantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Pozicijos, kad minėto pobūdžio nutarties neturi teisės skųsti ne tik kreditorius, bet ir administratorius, laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-113/2013).
Be to, draudimas skųsti nutartis, kuriomis teismas tvirtina sumą, kurią administratoriui leidžiama naudoti iki administravimo išlaidų sąmatą patvirtins kreditoriai, nereiškia draudimo teismui, esant poreikiui, šią sumą peržiūrėti ar patvirtinti papildomas sumas.
Įstatymas nenumato teismui pareigos patikrinti, ar yra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų tais atvejais, kai teismo nutartis nėra apeliacijos objektas. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad motyvų nebuvimas yra savarankiškas skundo pagrindas, suteikiantis teisę skųsti nutartį, nesančią apeliacijos objektu.
Aplinkybė, kad teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ši nutartis yra skundžiama, negali pakeisti galiojančio teisinio reglamentavimo, t .y. dėl to neskundžiama nutartis netampa skundžiama.
Remiantis išdėstytu, naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.