Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-05-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-172-382/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A15.-743-795/2019Nutarimas · 2019-04-12Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-172-382/2019Nutartis · 2019-05-29Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-29
Bylos Nr.
AN2-172-382/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00407-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Pocius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-172-382/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00407-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 9 d. 16 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus atstumo, kliudė ir apgadino stovintį automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais A. U. buvo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla, kurioje A. U. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį, nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo ir administracinius nusižengimus padarė A. U.

Šalies argumentai

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Apeliaciniame skunde išreikšta nuomonė, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, nes rėmėsi tik A. U. ir jo pažįstamo D. N. (D. N.) išsakyta pozicija, nevertino tyrėjo M. J. tarnybinio pranešimo ir liudytojos R. J. parodymų, nekvietė minėtų asmenų į teismo posėdį, esant prieštaravimams tarp A. U. parodymų ir tyrėjo M. J. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, nesiėmė aktyvių veiksmų prieštaravimams panaikinti.

Tyrėjas M. J. 2019 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad iškart po eismo įvykio buvo susisiekta su UAB „P.“ direktore, kuri nurodė, jog transporto priemone naudojasi A. U. Taip pat tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad, susisiekus su A. U., jis atsisakė bendrauti su policijos pareigūnu, nepateikė automobilio apžiūrai. 2018 m. rugsėjo 11 d. buvo apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad automobilis yra apgadintas eismo įvykio metu. Tyrėjas M. J. tarnybiniame pranešime teigė, jog A. U. sutiko su administracinio nusižengimo protokolo surašymu, tačiau pareigūnui pasakius, kad transporto priemonė bus nuvežta į transporto priemonių saugojimo aikštelę, A. U. nepripažino, kad padarė administracinį nusižengimą. Pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad A. U. ir D. N. paaiškinimus teikė neišsamiai, nenuosekliai, keitė savo parodymus.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, kad liudytoja R. J. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) apie 16–16.30 val. matė, kaip sidabrinės spalvos automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingai sukiojosi po kiemą, nusisukus ji išgirdo, kaip minėtas automobilis atsitrenkė į stovintį automobilį ir dideliu greičiu pasišalino iš eismo įvykio vietos. Liudytoja nurodė, kad automobilį vairavo jaunas vyriškis, tačiau minėta liudytoja teisme nebuvo apklausta ir nėra aišku, ar ji atpažintų prie automobilio vairo sėdėjusį asmenį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis ir nepašalinęs tarp jų esančių prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju A. U. veiksmuose yra visi administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, sudėčių požymiai.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad byloje esantys duomenys nepaneigia A. U. pozicijos ir nėra pakankami konstatuoti jo veikoje esant administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, požymius. A. U. kaltė padarius šiuos administracinius nusižengimus nėra įrodyta.

Administracinio nusižengimo protokole pažeidėju nurodytas A. U., t. y., kad būtent A. U. nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat ir grąžinus bylą teismui po papildomo tyrimo, A. U. teigė, jog 2018 m. rugsėjo 9 d. automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo ir nusižengimų nepadarė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2018 m. rugsėjo 10 d. pranešimu UAB „P.“ informavo Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, jog įmonei priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo išnuomotas (duomenys neskelbtini) piliečiui D. N., įmonė nurodė jo paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens kodą (duomenys neskelbtini), taip pat, jog automobilis grąžintas ir yra įmonės kieme, sugadinimų ar įbrėžimų ant automobilio nėra (b. l. 28). Kartu su 2018 m. rugsėjo 10 d. UAB „P.“ pranešimu pateikta automobilio nuomos sutartis, pagal kurią automobiliu 2018 m. rugsėjo 9 d. naudojosi D. N. (b. l. 31–34). D. N. rašytiniame paaiškinime užfiksuota, jog jis automobilį išsinuomojo, bet jo nevairavo, automobilį vairavo jo draugas V. K. (b. l. 22).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius, jog pirmosios instancijos teismui buvo perduota administracinio nusižengimo medžiaga su esminiais įrodymų trūkumais ir teismui nebuvo pateikta pakankamai duomenų apie padarytą teisės pažeidimą, 2018 m. spalio 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo medžiaga (bylos Nr. A15.-1515-795/2018) buvo grąžinta institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, tyrimui atlikti. 2019 m. kovo 1 d. pirmosios instancijos teisme buvo gauta bylos medžiaga kartu su naujai A. U. surašytu administracinio nusižengimo protokolu. Prie bylos medžiagos pridėtas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjo M. J. pranešimas, kuriame nurodyta, jog apklausti D. N. nepavyko, nes nurodytas telefonas išjungtas, o nurodytu adresu niekas durų neatidarė, į siunčiamus šaukimus neatsakė. Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateikta skaitmeninė laikmena su fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti automobiliai „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei ant jų galinių buferių esantys įbrėžimai. Remdamasis visu tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog A. U. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus.

Pirmosios instancijos teismas nutarime visiškai teisingai pažymėjo, jog nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad atsakomybėn traukiamas asmuo viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog automobilio jis nevairavo ir nusižengimų nepadarė. Administracinio nusižengimo tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog paties įvykio (kai buvo apgadintas automobilis „Opel Astra“) niekas nematė. Nei V. S. (automobilio „Opel Astra“ savininkas) (b. l. 20), nei R. J. (trenksmą girdėjusi liudytoja) tiesiogiai eismo įvykio nematė. Liudytoja pateiktame paaiškinime nurodė, jog girdėjo trenksmą „tarsi būtų mašina atsitrenkusi į kitą mašiną“ ir matė išvažiuojantį automobilį (b. l. 21). Taigi visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo tvirtinimas, kad minėta liudytoja teisme nebuvo apklausta, ir nėra aišku, ar ji atpažintų prie automobilio vairo sėdėjusį asmenį. Savaime suprantama, jog, net ir apklausus liudytoją R. J. teisme, ji negalėtų atpažinti automobilį vairavusio asmens, remdamasi vienu netiksliu požymiu, kad jį vairavo jaunas asmuo, tuo labiau, kad automobilio vairuotoją matė iš toli (iš savo buto balkono), nors net neįžiūrėjo automobilio markės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. nuo rugsėjo 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo išnuomotas (duomenys neskelbtini) piliečiui D. N. Iš pateiktos automobilio nuomos sutarties matyti, jog automobiliu 2018 m. rugsėjo 9 d. naudojosi D. N. (b. l. 31–34). D. N. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog jis automobilį išsinuomojo, bet jo nevairavo, automobilį vairavo jo draugas V. K. (b. l. 22). Papildomo tyrimo metu policijos pareigūnams surasti ir apklausti D. N. nepavyko. Taigi versija, jog 2018 m. rugsėjo 9 d. automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo D. N. ar jo draugas, nebuvo paneigta. Nors teismas proceso metu negali būti pasyvus ir remtis vien tik tyrimo metu surinkta ir pateikta medžiaga, taip pat gali ir turi pats rinkti bei išreikalauti faktinėms aplinkybėms nustatyti reikšmingus duomenis, tačiau tyrimo atlikimo ir įrodymų surinkimo našta negali būti visa apimtimi perkelta teismams, be to, įrodymai negali būti renkami nepagrįstai ilgą laiko tarpą, taip paneigiant proceso greitumo ir operatyvumo principus. Jei policijos pareigūnams, du kartus atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, nepavyko surinkti pakankamai A. U. kaltę pagrindžiančių įrodymų ir pašalinti visų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo, tai nesama jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad grąžinus bylą institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, dar kartą, arba grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui pakartotiniam nagrinėjimui, būtų atrasti ir surinkti duomenys, kurie patvirtintų, jog būtent A. U. 2018 m. rugsėjo 9 d. 16 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo, kliudė ir apgadino stovintį automobilį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai.

Pirmosios instancijos teismui pateiktame vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuojantis į UAB „P.“, matyti tik vairuotojo ranka. Taigi akivaizdu, jog nustatyti automobilį vairavusį asmenį nėra galimybės. 2018 m. rugsėjo 28 d. pareigūno tarnybiniame pranešime dėstomos aplinkybės, jog „iš vaizdo įrašo matoma, kad transporto priemonę vairavęs vyras atitinka A. U. sudėjimą“ (b. l. 17–18), yra vertinamojo pobūdžio ir nepakankamos objektyvios tiesos nustatymui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo ir administracinius nusižengimus padarė A. U. Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog A. U. teiginiai apie pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavusį kitą asmenį nėra deklaratyvūs ir negali būti laikomi tik jo pasirinkta nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis gynybine versija, kuria siekiama išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimą galėjo padaryti A. U., nepakanka išvadai apie A. U. kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutarimą nepakeistą ir netenkinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) R. S. apeliacinio skundo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Pocius