Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ALBA FERROUS TRADING GmbH patikslintą ieškinį atsakovams BUAB „Jaumina“, UAB „Grūdoteka“, tretieji asmenys UAB „Resota“, notarė D. J., AIG Europe Limited, DELEMONT HOLDING S. A., Valstybinė mokesčių inspekcija, Klaipėdos miesto savivaldybė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti 2014 m. vasario 20 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Jaumina“ ir UAB „Grūdoteka“ negaliojančia ab initio; pripažinus 2014 m. vasario 20 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Jaumina“ ir UAB „Grūdoteka“ negaliojančia ab initio taikyti restituciją ir priteisti iš UAB „Grūdoteka“ BUAB „Jaumina“ naudai piniginį žemės sklypo, perleisto 2014 m. vasario 20 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, ekvivalentą, lygų 337 048,88 EUR, nukreipiant į šią sumą kreditoriaus UAB „Resota“ reikalavimą; priteisti BUAB „Jaumina“ iš UAB „Grūdoteka“ lėšas, sumokėtas pagal 2014 m. vasario 20 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartį, lygias 42 275,74 EUR; panaikinti įskaitymą, kuriuo UAB „Grūdoteka“ įskaitė savo piniginius reikalavimus su UAB „Jaumina“ piniginiais reikalavimais, kilusiais iš 2014 m. vasario 20 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties; atnaujinti senaties terminą actio Pauliana pareikšti, jei teismas spręstų apie termino praleidimą; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad 2015 m. balandžio 14 d. iš antstolio A. S. ieškovo atstovai sužinojo, jog UAB „Jaumina“ perleido žemės sklypą, kuris buvo įkeistas hipoteka UAB „Resota“ naudai ir atitinkamai į kurį turima UAB „Resota“ turtinė teisė buvo areštuota (toliau - Ginčijamas sandoris). Pažymi, kad ginčijamas sandoris dėl žemės sklypo pardavimo sudarytas tarp UAB „Jaumina“, kaip pardavėjos, ir UAB „Grūdoteka“, kaip pirkėjos. 2014 m. vasario 20 d., t.y. likus mėnesiui iki UAB „Jaumina“ bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad UAB „Jaumina“ bankroto bylą inicijavo UAB „Resota“ valdoma to paties asmens, kuris vadovavo ir pačiai UAB „Jaumina“ - J. G.. Prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2014 m. kovo 5 d. - nepraėjus nei 10 darbo dienų nuo ginčijamo sandorio sudarymo. Sutartyje dėl žemės sklypo pardavimo nurodyta, jog parduodamas žemės sklypas buvo įkeistas hipoteka, bet hipoteka tą pačią dieną, kai ir buvo pasirašyta sutartis, išregistruota. Pažymi, kad sutartinės žemės sklypo hipotekos sąlygos griežtai draudė UAB „Jaumina“ perleisti hipoteka įkeistą turtą be kreditoriaus, t.y. UAB“Resota“, raštiško sutikimo. Prieš UAB „Jaumina“ direktoriui J. G. įforminant Ginčijamą sandorį pas notarę, tas pats J. G., kaip UAB „Resota“ vadovas, vienašališkai UAB „Resota“ vardu atsisakė turimos hipotekos teisės į žemės sklypą. Nurodo, kad UAB „Resota“ yra trečios eilės kreditorius UAB „Jaumina“ bankroto byloje. Kreditorinio reikalavimo dydis siekia net 10 939 621,57 Lt (3 168 333,40 EUR). Teigia, kad dėl hipotekinės teisės atsisakymo UAB „Resota“ prarado įkeitimo hipoteka suteikiamą pirmenybę tenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto - žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Tikimybė, kad UAB „Resota“, kaip viena iš UAB „Jaumina“ kreditorių, pilnai patenkins savo reikalavimą, tapo minimali, nes vienintelis po Ginčijamo sandorio sudarymo likęs UAB „Jaumina“ turtas yra žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), kurio reali kaina ir galimybė realizuoti yra abejotini. Mano, kad ginčijamo sandorio šalys sukūrė specifinę, nesąžiningą UAB „Jaumina“ kreditorių atžvilgiu atsiskaitymo už perleistą žemės sklypą schemą. Šios schemos įgyvendinimo rezultatas yra tas, jog UAB „Jaumina“ likus mėnesiui iki bankroto bylos iškėlimo, prarado vertingą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą - mainais negaudama jokio realaus atsiskaitymo/turto, į kurį kreditoriai bankroto procese galėtų nukreipti reikalavimus. Kainos dalis, UAB „Grūdoteka“ sumokėta pervedant lėšas į antstolių, išieškančių skolas iš UAB „Jaumina“ depozitines sąskaitas, t.y. skiriant lėšas UAB „Jaumina“ skolų jos skolininkams dengimui: 145 969.69 Lt (42 275.74 EUR) kainos dalis, sumokėta į antstolės L. P. depozitinę sąskaitą. Šią sumą, gautą iš UAB „Grūdoteka“ antstolė sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai, dengiant UAB „Jaumina“ įsiskolinimą. Kainos dalis, sumokėta į antstolio G. K. depozitinę sąskaitą: 24 890.73 LTL (7 208.85 EUR). Šią sumą, gautą iš UAB „Grūdoteka“, antstolis sumokėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dengiant UAB Jaumina įsiskolinimą. Likusi kainos dalis, kuri UAB „Grūdoteka“ turėjo būti sumokama tiesiogiai UAB Jaumina banko pavedimu - 1 017 792.71 Lt (294 773.14 EUR), tačiau ši suma realiai nebuvo sumokėta ir Ginčijamo sandorio dalis dėl jos mokėjimo niekada nebuvo įgyvendinta. Pažymi, kad UAB „Jaumina“ neteko žemės sklypo, jį parduodama UAB „Grūdoteka“, o pastaroji už žemės sklypą pinigų UAB „Jaumina“ nepervedė, pažeisdama sutartyje dėl žemės sklypo pardavimo numatytas atsiskaitymo sąlygas.Atsakovė UAB „Grūdoteka“ su ieškiniu nesutinka.Nurodo, kad reikšdama netiesioginį ieškinį ALBA Ferrous Trading GmbH jį, neva, reiškia trečiuoju asmeniu byloje įtrauktos UAB "Resota" vardu, ieškinyje nurodydamas, kad UAB „Resota" reikalavimas BUAB „Jaumina“ yra galiojantis ir patvirtintas, kuris sudaro 10 939 621,57 Lt (3 168 333,40 EUR), ginčija ne savo skolininkės UAB „Resota“ su BUAB „Jaumina“ sudarytą sandorį, bet BUAB "Jaumina" ir UAB "Grūdoteka" 2014 m. vasario 20 d. sudarytą sutartį, taigi ginčija skolininko ir trečiojo asmens sudarytą sandorį, tačiau tokio sandorio nuginčijimo galimybės ir tvarkos CK 6.68 str. nereglamentuoja ir nenumato. Tad jau vien dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas, išreikštas netiesioginio ieškinio forma, turėtų būti teismo atmestas, nes pareikštas asmens, neturinčio teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinio. Taip pat nurodo, kad ieškovui reiškiant netiesioginį ieškinį, neegzistavo jo pateikimui ir visos kitos būtinos sąlygos. Sudarant 2014 m. vasario 20 d. sutartį, kuri buvo sudarytą tarp BUAB "Jaumina" ir UAB "Grūdoteka", nė viena nebuvo ALBA Ferrous Trading GmbH skolininke. Nurodo, kad UAB "Resota" nedalyvavo ginčijamame sandoryje kaip jo šalis, tai leidžia teigti, kad teismui ir actio Pauliana pagrindu ieškovo, kaip kreditoriaus, pareikštas reikalavimas yra ne jo skolininkui, o skolininko skolininkui, tačiau toks ieškinio pateikimo būdas pagal CK 6.66 str. nėra galimas. Teigia, kad reiškiant ieškinį actio Pauliana pagrindu neegzistavo ir kitos jo pateikimui būtinos visos sąlygos. Pažymi, kad ieškovo ginčijamą sandorį tvirtino notaras, kuris Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio pagrindu yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Mano, kad ir actio Pauliana pagrindu reikšdamas ieškinį ALBA Ferrous Trading GmbH neturėjo tam teisinių pagrindų, todėl ir šioje dalyje jo ieškinys turėtų būti atmestas.Atsakovė UAB „Jaumina“ su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra visų actio Pauliana sąlygų, todėl ieškinys atmestinas. Trečiasis asmuo DELEMONT HOLDING S. A. prašo ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų išlaidas už advokato teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2014-02-20 žemės pirkimo - pardavimo sutartis, o ypač atsiskaitymas už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pažeidė tiek trečiojo asmens UAB „Resota“, tiek ieškovo ALBA Ferrous Trading GmbH ir kitų UAB „Resota“ kreditorių interesus, o taip pat ir atsakovės UAB "Jaumina" bei uždarosios akcinės bendrovės "Jaumina" kreditorių interesus, iš nagrinėjamoje byloje esančių irodymų matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Resota“ bei atsakovai veikė maksimaliai naudingai savo interesams tokiu būdu, kad už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gautina pardavimo kaina jokia forma neatitektų kitiems UAB "Jaumina" bei UAB “Resota“ kreditoriams, o atsakovė UAB “Grūdoteka“ maksimaliai naudingomis sąlygomis perimtų minėtą žemės sklypą savo nuosavybėn didžiąja dalimi ir UAB "Resota“ skolas A. K.. Trečiasis asmuo UAB "Resota“ ir atsakovas UAB “Jaumina" yra susijusios įmonės, todėl jų nesąžiningumas kreditorių atžvilgiu yra preziumuojamas. Teigia, kad ginčijama sutartimi buvo akivaizdžiai pažeisti UAB "Resota" kreditorių interesai, o pirmumo teisė atgauti skolą suteikta uždarosios akcinės bendrovės "Resota" kreditoriui A. K. bei tuometinei jo individualiai įmonei, kuri šiuo metu yra pertvarkyta į UAB "Grūdoteka“. Pažymi, kad UAB "Jaumina" buvo nemoki tiek žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini). 2011-04-28 hipotekos sandorio metu, tiek ginčijamos 2014-02-20 žemės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu. Mano, kad UAB "Resota" reikalavimas UAB “Jaumina" bankroto byloje turėjo būti sumažintas būtent šia didesne suma (372 366 EUR), o atsakovas UAB "Grūdoteka" turėjo pateikti administratoriui tvirtinti 77 592,86 eurų kreditorinį reikalavimą (skirtumą tarp 372366 EUR ir 294773,14 EUR). Teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditorių. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited prašo ieškovo ALBA FERROUS GmbH patikslintą ieškinį dėl žemės pardavimo sandorio nuginčijimo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą; priteisti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AIG Europe Limited (Finland Branch) naudai visas šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šis vienašalis sandoris nesant jokių jo sudarymą ribojančių ar draudžiančių teisinių pagrindų yra laikytinas teisėtu ir galiojančiu, o notarė, kuri tokį sandorį atitinkamai patvirtino - savo pareigas atliko tinkamai ir nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Dėl šios priežasties, draudiko įsitikinimu, nei dabar, nei ateityje nėra ir nebus pagrindo kelti notarės deliktinės civilinės atsakomybės klausimo, o tai atitinkamai reiškia, jog nebus pagrindo kelti ir draudiko pareigos mokėti draudiminę išmoką klausimų. Ieškovo patikslintame ieškinyje iškeltos ir įrodinėjamos aplinkybės, jog nei BUAB „Resota", nei BUAB „Jaumina", nei UAB „Grūdoteka" nebuvo sąžiningos sandorių šalys, draudiko nuomone, galimai sudarytų pagrindą minėtą vienašalį BUAB „Resota" sandorį ir kitus su juo susijusius sandorius pripažinti negaliojančiais kitais LR CK įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau tikrai ne tomis aplinkybėmis ir ne tais pagrindais, kurie šiuo metu yra įvardinti ieškovo patikslintame ieškinyje. Notaro turtinius interesus draudikas apdraudžia numatomus notaro nuostolius, kurie galimi, jeigu notaras, jo atstovas ar notaro biuro darbuotojas savo kaltais (neteisėtais) veiksmais padarytų žalos trečiajam asmeniui (nukentėjusiajam) vykdant notaro profesinę veiklą ir notarui kiltų civilinė atsakomybė, t.y. prievolė šią žalą atlyginti trečiajam asmeniui; trečiojo (nukentėjusiojo) asmens turtinius interesus; šie turtiniai interesai suprantami kaip trečiojo asmens galimi nuostoliai dėl notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo kaltais (neteisėtais) veiksmais (vykdant notaro profesinę veiklą) padarytos žalos; jeigu vykdant notaro profesinę veiklą žalos trečiajam asmeniui savo kaltais (neteisėtais) veiksmais padaro trečiasis asmuo (ne notaras, ne jo atstovas ir ne notarų biuro darbuotojas), tai jam kylanti deliktinė civilinė atsakomybė, t.y. prievolė atlyginti žalą, nėra laikytina notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektu. Pažymi, kad draudikas atsako tik už notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo kaltais (neteisėtais) veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą notaro profesinės veiklos vykdymo metu ir tik tuo atveju, kai jų atžvilgiu yra nustatomos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Draudiko nuomone, šiuo atveju notarė jai teisės aktais nustatytas pareigas atliko tinkamai ir elgėsi tiek atidžiai ir rūpestingai, kiek šiuo atveju buvo būtina ir pagrįsta iš jos reikalauti. Kadangi minėti sandoriai jų sudarymo metu visiškai atitiko jiems keliamus teisės aktų reikalavimus ir notarė tai tinkamai užtikrino, neatmestina, jog minėti sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais dėl kitų, nei nurodo ieškovas savo patikslintame ieškinyje, priežasčių, kurios nagrinėjamu atveju išeina už notarės vykdomų funkcijų bei kompetencijos ribų. Jeigu teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje tenkins ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tokiu atveju, nei notarė, nei jos profesinės civilinės atsakomybės draudikas už tokių aplinkybių pasekoje galinčią atsirasti žalą tretiesiems asmenims - nei dabar, nei ateityje - negali ir negalės būti laikomi atsakingais, kadangi sutarties negaliojimo pagrindą sudarančios aplinkybės (šalių nesąžiningumas) notarei nebuvo žinomos ir negalėjo tapti žinomos, kadangi jos buvo galimai sąmoningai (tyčia) nuslėptos esant vidiniams šalių nesąžiningiems susitarimams, kurie notarine tvarka tvirtinant ginčijamą tiek vienašalį ginčo sandorį, tiek ginčo sutartį nebuvo atskleisti ir jų nustatymas buvo objektyviai neįmanomas.Trečiasis asmuo notarė D. J. patikslintą ieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad notarė teisės aktais nustatytas pareigas atliko tinkamai.Trečiojo asmens UAB „Resota“ atstovas prašo patikslintą ieškinį tenkinti.Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl senaties termino.

Byloje nustatyta, kad apie ginčijamą sandorį ieškovas sužinojo 2015 m. balandžio 14 d. Kadangi pradinis ieškinys actio Pauliana buvo pateiktas 2015 m. birželio 1 d., vienerių metų senaties terminas nėra praleistas.

Ieškovas prašo pripažinti 2014 m. vasario 20 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Jaumina“ ir UAB „Grūdoteka“, negaliojančia ab initio. Pripažinus 2014 m. vasario 20 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Jaumina“ ir UAB „Grūdoteka“ negaliojančia ab initio taikyti restituciją: priteisti iš UAB „Grūdoteka“ BUAB „Jaumina“ naudai piniginį žemės sklypo, perleisto 2014 m. vasario 20 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, ekvivalentą, lygų 337 048,88 EUR, nukreipiant į šią sumą kreditorės UAB „Resota“ reikalavimą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3- 17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BU AB „Liūto vaistinė“ v. UAB „ Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009;2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010;2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Bildunga“ v. RUAB „ Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.Kaip byloje nustatyta, ginčijamas sandoris nepažeidė trečiojo asmens teisių, ginčo sandorio sudarymui jokie apribojimai sandorio sudarymo metu nebuvo nustatyti. Ginčo sandorio sudarymas turėjo teigiamai paveikti atsakovės turtinę padėtį. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio, tačiau BUAB „Jaumina“ privalėjo vykdyti prievoles kreditoriams, t. y. kaip ir privalėjo su jais atsiskaityti, o tai reiškia, kad privalėjo parduoti turtą, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Teismo vertinimu, skolininkas nebuvo nesąžiningas sudarant ginčo sandorį, nes jį sudarė su kreditoriaus žinia ir jo sutikimu, panaikinus visus taikytus ribojimus. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas UAB „Grūdoteka“ būtų buvęs nesąžiningas sandorio sudarymo metu, nes jokie ribojimai matomi registruose sudaryti ginčo sandorį nebuvo taikomi. Be to, jokia žala pardavėjo interesams nebuvo daroma, o priešingai, turtas buvo nupirktas už didesnę nei rinkos kainą. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos actio Pauliana sąlygos, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms.

Ieškovas prašo panaikinti įskaitymą, kuriuo UAB „Grūdoteka“ įskaitė savo piniginius reikalavimus su UAB „Jaumina“ piniginiais reikalavimais, kilusiais iš 2014 m. vasario 20 d. žemės pirkimo- pardavimo sutarties.CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytos šios pagrindinės sąlygos atlikti įskaitymą: prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šie jų reikalavimai turi būti priešpriešiniai ir vienarūšiai, galiojantys, vykdytini bei apibrėžti. Siekiant nustatyti, ar vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas, būtina analizuoti šių reikalavimų atsiradimo pagrindą, t. y. tuos prievolinius santykius, iš kurių ginčo šalis kildina savo reikalavimo teisę. Pareiga įrodyti realiai egzistuojančią reikalavimo teisę, kurios pagrindu buvo atliktas įskaitymas, taip pat CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas įskaitymo būtinąsias sąlygas tenka įskaitymą atlikusiai šaliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-494/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Melsta“ v. UAB „Žydrutis“, bylos Nr. 3K-3-296/2014; kt.). Jei reikalavimas yra piniginis, tai reikalavimų įskaitymui atlikti ar sprendžiant dėl atlikto įskaitymo pagrįstumo turi būti įrodytas kitos pusės piniginis konkretaus dydžio reikalavimas. Reikalavimai įskaitomi ir prievolė įvykdoma tokia suma, kokia nurodoma pranešime dėl reikalavimų įskaitymo, bet ne daugiau nei priešpriešinių reikalavimų sumos padengia vieną kitą.Kaip byloje nustatyta, visa už žemės sklypą pagal ginčijamą sandorį UAB „Grūdoteka“ UAB „Jaumina“ turėta sumokėti kaina 1 163 762,40 Lt (337 048,88 EUR); kainos dalis UAB „Grūdoteka“ sumokėta pervedant lėšas į antstolių, išieškančių skolas iš UAB „Jaumina“, depozitines sąskaitas, t.y. skiriant lėšas UAB “Jaumina“ skolų jos skolininkams dengimui: kainos dalis, sumokėta į antstolės L. P. depozitinę sąskaitą 121 078,96 Lt (35 066,89 EUR). Šią sumą, gautą iš UAB „Grūdoteka“, antstolė sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai, dengiant UAB „Jaumina“ įsiskolinimą. Kainos dalis, sumokėta į antstolio G. K. depozitinę sąskaitą 24 890,73 Lt (7 208,85 EUR). Šią sumą, gautą iš UAB „Grūdoteka“, antstolis sumokėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dengiant UAB „Jaumina“ įsiskolinimą. Likusi kainos dalis, kuri UAB „Grūdoteka“ turėjo būti sumokama tiesiogiai UAB „Jaumina“ banko pavedimu 1 017 792,71 Lt (294 773,14 EUR). Ši suma realiai nebuvo sumokėta ir ginčijamo sandorio dalis dėl jos mokėjimo niekada nebuvo įgyvendinta. Reikalavimo dalies, kurią tariamai iš UAB „Resota“ perėmė UAB „Grūdoteka“ dydis yra tiksliai ta suma, kurią UAB „Grūdoteka“ turėjo sumokėti UAB „Jaumina“ pagal ginčijamą sandorį (1017 792,71 Lt (294 773.14 EUR)).Taigi kaip byloje nustatyta, UAB „Grūdoteka“ vietoje to, kad sumokėtų UAB „Jaumina“ pinigus už žemės sklypą taip, kaip buvo numatyta sutartyje, atliko įskaitymą, t.y. įskaitė iš UAB „Resota“ perimtą reikalavimą UAB „Jaumina“ atžvilgiu su UAB „Jaumina“ reikalavimu UAB „Grūdoteka“ atžvilgiu pagal ginčijamą sandorį, jokios piniginės lėšos už žemės sklypą pagal ginčijamą sandorį UAB „Jaumina“ nebuvo sumokėtos. Taigi, UAB „Jaumina“ neteko žemės sklypo, jį perleisdama UAB „Grūdoteka“, o pastaroji už žemės sklypą pinigų UAB „Jaumina“ nepervedė, pažeisdama sutartyje dėl žemės sklypo pardavimo numatytas atsiskaitymo sąlygas.Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra pagrindas įskaitymo sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. 1 d. pagrindu, nes įskaitymo sandoris pažeidė kreditorių interesus, kadangi BUAB „Jaumina“ pinigai už sandorį buvo nesumokėti, UAB „Grūdoteka“ buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius, būtinybės tokį sandorį sudaryti nebuvo, taip pat UAB „Grūdoteka“ sudarydama įskaitymo sandorį buvo nesąžininga, nes žinojo, kad UAB „Jaumina“ turi daugiau kreditorių (sudarydamos sandorį šalys turi pareigą pasidomėti priešingos sandorio šalies kreditoriais).

Dėl restitucijos.

Teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą. Restitucijos tikslas - grąžinti sandorio šalis į padėtį iki sandorio sudarymo (status quo ante) - tarsi sandoris niekada nebūtų buvęs sudarytas. Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Taigi įskaitymo sandorį pripažinus negaliojančiu, yra pagrindas taikyti resituciją ir priteisti iš UAB „Grūdoteka“ įskaitymo sumą, tai yra, 294 773,14 EUR. Nors ieškovas prašo priteistą iš atsakovės sumą nukreipti į UAB „Resota“ reikalavimą, tačiau kaip byloje nustatyta, kad šiuo atveju buvo areštuota reikalavimo, o ne įkeitimo teisė. Turto arešto akto pakeitime (t. 3, b. l. 43) tiktai nurodyta, kad prievolė užtikrinta žemės sklypo įkeitimu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „Resota“ nepagrįstai atsisakė žemės sklypo hipotekos ir nėra pagrindo UAB „Resota“ reikalavimą nukreipti į priteistiną restitucijos pagrindu BUAB „Jaumina“ sumą, tai yra, iš šios priteistos sumos turi būti tenkinami visų BUAB „Jaumina“ kreditorių reikalavimai. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės UAB „Grūdoteka“ BUAB „Jaumina“ naudai lėšas, sumokėtas pagal 2014 m. vasario 20 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartį, tai yra 42 275,74 EUR. Argumentuoja, kad nors galutiniai piniginių lėšų gavėjai yra Valstybinė mokesčių inspekcija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, tačiau tokius mokėjimus atlikdama UAB „Grūdoteka“ mokėjo UAB „Jaumina“ sutartyje dėl žemės sklypo pardavimo numatytą kainos dalį sutartyje nustatytu būdu, realiai tiesiogiai dengdama BUAB „Jaumina“ skolas keliems pastarosios skolininkams. t.y. turtinės naudos gavėjas yra BUAB „Jaumina“, kuriai ir buvo skirtos UAB „Grūdoteka“ mokėtos sumos, tačiau jos buvo pervestos UAB „Jaumina“ kreditoriams.Teismo vertinimu, nėra pagrindo VSDFV Klaipėdos skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pervestos sumos priteisti iš UAB „Grūdoteka“, nes tokiu atveju UAB „Grūdoteka“ sumokėtų dar kartą tą pačią sumą, kurią yra sumokėjusi, t. y. mokėtų du kartus, taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į aplinkybę, kad 42 275,74 EUR suma buvo pervesta BUAB „Jaumina“ aukštesnės eilės kreditoriams, atitinka įstatymų reikalavimus (ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalis).Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies, naikintinas įskaitymas, kuriuo UAB „Grūdoteka“ įskaitė savo piniginius reikalavimus su UAB „Jaumina“ piniginiais reikalavimais, kilusiais iš 2014 m. vasario 20 d. žemės pirkimo - pardavimo sutarties, taikytina restitucija ir iš atsakovės UAB „Grūdoteka“ priteistina 294 773,14 EUR, kita patikslinto ieškinio dalis atmestina.Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė 4188 eurus žyminio mokesčio išlaidų ir 8766,31 eurų advokato išlaidų, trečiasis asmuo notarė D. J. atsakovo pusėje patyrė 459,80 eurų advokato išlaidų, trečiasis asmuo atsakovo pusėje AIG Europe Limited patyrė 2812,50 eurų bylinėjimosi išlaidų, todėl tenkinus ieškinį iš dalies, tai yra, iš esmės 87 procentus patikslinto ieškinio reikalavimų, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistina 6477,16 eurų bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo trečiajam asmeniui notarei D. J. atsakovo pusėje priteistina 59,77 eurų advokato išlaidų, trečiajam asmeniui atsakovo pusėje AIG Europe Limited priteistina 599,63 eurų advokato išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti įskaitymą, kuriuo UAB „Grūdoteka“ įskaitė savo piniginius reikalavimus su UAB „Jaumina“ piniginiais reikalavimais, kilusiais iš 2014 m. vasario 20 d. žemės pirkimo- pardavimo sutarties, taikyti restituciją ir iš atsakovės UAB „Grūdoteka“ atsakovei BUAB „Jaumina“ priteisti 294 773,14 EUR.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui ALBA FERROUS TRADING GmbH iš atsakovų BUAB „Jaumina“ ir UAB „Grūdoteka“ po 4725,43 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui notarei D. J. iš ieškovo ALBA FERROUS TRADING GmbH 59,77 eurus išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti trečiajam asmeniui AIG Europe Limited iš ieškovo ALBA FERROUS TRADING GmbH 599,63 eurus išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.