Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „Žemtaka“ atstovams advokatei Kristinai Adomavičienei ir direktoriui V. Ž., trečiojo asmens, esančio ieškovo pusėje, UAB „Naktižibis“ direktoriui A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Žemtaka“ ieškinį atsakovei Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai dėl 78 000 Lt nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-05-14 teisme gautas ieškovės UAB „Žemtaka“ ieškinys atsakovei Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai dėl 78 000 Lt nuostolių, atsiradusių dėl valdymo pažeidimo, po 1000 Lt kas dieną, nuo 2014-02-24 iki atsakovė išsikels iš ieškovės priklausančių negyvenamųjų patalpų bei visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškinio suma dėl šio reikalavimo – 78 000 Lt, todėl sumokėjo žyminį mokestį nuo šios sumos, tai yra 2340,00 Lt (78 000 Lt x 3 proc.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė 2014-02-04 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S15-6 pagrindu įsigijo pastatą-restoraną-parduotuvę, unikalus Nr. 6196-3002-7012, ir kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. 6196-3002-7026, esančius Laisvės g. 11, Mažeikių m., ir šiuo pagrindu 2014-02-05 nekilnojamojo turto registre (registro Nr. 44/321890) įsigaliojo įrašas, kad šie statiniai nuosavybės teise priklauso ieškovei, tai yra UAB „Žemtaka“, (9-11, 41-44 b. l.). 2014-02-14 ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (14-16 b. l.). Sutarties 1.1. p. ir 1.2. p. numato, kad ieškovė trečiajam asmeniui perduoda nuomos teise naudotis 550 kv. m. bendro ploto patalpos, esančios Laisvės g. 11, Mažeikių m., nuo 2014-02-24 iki 2014-12-31. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2.1. p. ir 2.7. p. numato, kad ne vėliau kaip iki 2014-02-24 perduodama trečiajam asmeniui naudotis patalpomis, o neperdavus patalpų trečiajam asmeniui, ieškovė moka baudą už kiekvieną pavėluotą dieną po vieną tūkstantį litų. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.1. p. ir 4.4. p. numato, kad nuomos mokestis, tai yra 14 Lt už 1 kv. m. per mėn. plius PVM galiojantis einamąjį mėnesį, pradedamas skaičiuoti nuo 2014-02-24.

Dėl ieškovės turto įsigijimo ir valdymo teisėtumo

Ieškovė 2014-02-04 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S15-6 pagrindu įsigijo pastatą-restoraną-parduotuvę, unikalus Nr. 6196-3002-7012, ir kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. 6196-3002-7026, esančius Laisvės g. 11, Mažeikių m., ir šiuo pagrindu 2014-02-05 nekilnojamojo turto registre (registro Nr. 44/321890) įsigaliojo įrašas, kad šie statiniai nuosavybės teise priklauso ieškovei, tai yra UAB „Žemtaka“, (9-11, 41-44 b. l.). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nėra duomenų apie tai, kad būtų buvę ginčyti nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys. Teismas nesutinka su ieškovės atsiliepime nurodytu motyvu, kad nėra išnagrinėtos bylos ir nėra priimti sprendimai dėl pastatų pardavimo teisėtumo. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. priimtoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2S-488-357/2014, konstatavo, kad pareiškėja, tai yra Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjunga, neskundė 2014 m. vasario 4 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto, sutiko su parduotu turtu bei jo verte.

Pažymėtina, kad duomenų apie tai, kad atsakovė būtų skundusi 2014 m. vasario 4 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą nėra, atsakovė prie 2014-06-09 atsiliepimo į ieškinį tokių įrodymų nepateikė, nors tokiais motyvais atsiliepime į ieškinį rėmėsi.

Pagal Civilinio kodekso 4.23 straipsnio 1 dalį daikto valdymas gali būti teisėtas ir neteisėtas. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata „Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai“ reiškia valdymo teisėtumo prezumpciją. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (Civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2 dalis); neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas (Civilinio kodekso 4.23 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, pastatą valdyti, naudoti ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.), taip pat turi teisę ginti pažeistas teises (CK 4.34 str., 4.95 str., 4.98 str.). Nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nesudaryta ir neįregistruota (CK 6.579 str. 1 d. ir 4 d.), faktiniai nuomos santykiai taip pat nesusiklostė – nuomos mokestis nemokamas. Savo elgesio teisėtumą valdyti pastato dalį turi įrodyti atsakovė, tačiau nei atsiliepime į ieškinį, nei vėliau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės ginčo pastate atsakovė veikia teisėtai. Teismo vertinimu, tokiu būdu atsakovė pažeidžia ieškovės, kaip pastato savininkės, teisę naudotis bei valdyti jai nuosavybės teise priklausančiu pastatu. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d.). Ieškovė pati savo nuosavybės teisės neapribojo, savo teisės naudotis pastatu atsakovams neperdavė, valdo pastatą teisėtu pagrindu, todėl esant tokiai situacijai, teismui nekyla abejonių, kad ieškovė pastatą, esantį Laisvės g. 11, Mažeikių m., valdo teisėtai.

Dėl ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 6.3 str. 1 d.). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Balteksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste, CK 6.189 straipsnio 1 dalies prasme, darytina išvada, kad 2014-02-14 ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sukelia teisines pasekmes tik ieškovei ir trečiajam asmeniui, bet ne atsakovei.

Dėl ieškovės patirtų nuostolių

Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.34 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad valdytojas gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostolių, kurie buvo padaryti dėl valdymo pažeidimo, atlyginimo. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovė ieškinyje tiksliai nurodė, kad jos nuostoliai yra 1000 Lt už kiekvieną dieną, kurią atsakovė neišsikelia iš ieškovės patalpų.

Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Nors šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, tam tikrais atvejais, esant pakankamam pagrindui – apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt., valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kokios netesybos yra laikomos nepagrįstai per didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymą. Taigi, netesybų dydis yra vertinamoji kategorija, kiekvienoje byloje nustatoma individualiai atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, įvertinus tikruosius šalių ketinimus sutarties sudarymo metu (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

Teismas mano, kad akivaizdu, jog 1000 Lt netesybos už kiekvieną nevykdymo dieną yra aiškiai per didelės, todėl jos mažintinos. Teismas mažindamas ieškovės nuostolius, kylančius iš valymo pažeidimo, atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė pateikė mokėjimo nurodymais, atsakovė iš ieškovės priklausančio pastato dalies neišsikėlė nei po varžytynių, nei po raginimo, nei po ieškinio pateikimo ir toliau vykdė veiklą. Tai rodo, kad atsakovė vykdydama veiklą ieškovės pastate ir naudodamasi ieškovės turtu, piktnaudžiauja savo teisėmis ir tuo pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus, o tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Atsakovė pastato dalį naudoja be ieškovės sutikimo, tai yra neteisėtai, tuo pažeidžia ieškovės nuosavybės teises (CK 4.93 str., 4.95 str.). Ieškovė negalėjo savo nuožiūra šiuo turtu disponuoti ir savo teises privalėjo ginti teismine tvarka. Taip pat atsižvelgiama į tai, kiek ieškovė būtų gavusi pajamų už nuomą, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad netesybos buvo nustatytos atsižvelgiant į gaunamos nuomos mokestį. Ieškovės patirti nuostoliai yra tiesiogiai susiję tik su atsakovės veiksmais, todėl ieškovės patirti nuostoliai mažintini per pusę, tai yra iki penkių šimtų litų už kiekvieną pradelstą dieną.

Nors ieškovės atstovai teismo posėdyje prašė priteisti nuostolius patirtus iki bylos nagrinėjimo teisme, tačiau nepadidino ieškinio reikalavimą (CPK 42 str. 1 d., 141 str.) ir atitinkamai nuo to nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl, nors pateikė mokėjimo kvitus, kad mokėjo baudą trečiajam asmeniui, teismas civilinę bylą išsprendė pareikšto ieškinio sumos, tai yra 78 000 Lt, ribose, už kurį buvo sumokėtas žyminis mokestis. Taigi, iš atsakovės priteistina 39 000 Lt už laikotarpį nuo 2014-02-24 iki kreipimosi į teismą, tai yra 2014-05-12 (imtinai), iš viso 78 dienas (78 d. x 500 Lt).

Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, todėl teismas būsimų nuostolių nepriteisia, šiuo konkrečiu atveju nėra žinoma, kada atsakovė išsikels iš atsakovės priklausančio pastato, ieškovės ir trečiojo asmens sutartis galioja iki 2014-12-31, nežinoma, ar ieškovė, po sprendimo įsiteisėjimo mokės nuostolius trečiajam asmeniui. Pažymėtina, kad ieškovė patyrusi nuostolius dėl atsakovės neteisėto valdymo pažeidimo, galės kreiptis į teismą su ieškiniu ir prisiteisti šiuos nuostolius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 2340,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, todėl iš atsakovės priteistina – 1170,00 Lt žyminio mokesčio ieškovei. Ieškovė taip pat patyrė 1850,00 Lt už advokato teisinę pagalbą, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 50 %, iš atsakovės ieškovei priteistina – 925 Lt. Ieškovė taip pat patyrė 389,16 Lt už antstolio suteiktas paslaugas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 50 %, iš atsakovės ieškovei priteistina 194,58 Lt.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 bei atsižvelgiant į tai, kad byloje susidarė 13,40 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios paskirstant tarp šalių, yra mažesnės nei 10,00 Lt, pašto išlaidos nėra išieškomos.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos, j. a. k. 166568218, buv. Laisvės g. 7, Mažeikių m., 39 000 Lt (trisdešimt devynis tūkstančius litų 00 ct) (11295,18 Eur) skolą ir 2289,58 Lt (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 58 ct) (663,11 Eur) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės UAB „Žemtaka“, j. a. k. 300532508, buv. Taikos g. 14-50, Mažeikių m., naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.