- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-143-372/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00984-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė (pran.), Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- U. U.
- Ieškovas
- UAB „Radviliškio būstas“
- Kategorijos
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Kramanauskaitė-Butkuvienė Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00984-2012-9
2013 m. balandžio 16 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės U. U. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Radviliškio būstas“ ieškinį atsakovei U. U. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Radviliškio būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei U. U., prašydamas iš atsakovės priteisti 16 265,28 Lt skolą už suteiktas komunalines paslaugas, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas –181,50 Lt už suteiktas teisines paslaugas, 488,00 Lt žyminį mokestį ir 5,90 Lt už duomenų paiešką. Nurodo, kad atsakovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 4078, 28 kv. m., savininkė, kuris jai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir ji kartu su kitais savininkais privalo išlaikyti bendro naudojimo objektus bei mokėti mokesčius ir kitas rinkliavas už jų priežiūrą.
Atsakovė U. U. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jokiomis bendro naudojimo patalpomis su kitais savininkais nesinaudoja, visi jos patalpų inžinieriniai įrenginiai (šilumos, vandentiekio) įrengti tik jai priklausančiose patalpose, todėl nesutiko ir su ieškovo priskaičiuotais mokesčiais atliekant šilumos bei vandentiekio sistemos priežiūrą, nes jos patalpose nėra naudojamas vanduo, vamzdžiai nupjauti ir izoliuoti, kad neužšaltų, nes patalpos nešildomos. Nesutiko mokėti ir namo administravimo išlaidų, nes jos nuomone, administratorius neatlieka jam pagal įstatymus priskirtų darbų. Taip pat nurodė, kad namo bendro naudojimo objektų aprašas yra neteisingas, nes jame nėra pažymėta, jog name yra 2 šildymo mazgai, iš kurių vienas priklauso konkrečiai jai ir dėl jo priežiūros yra sudariusi sutartį su kita įmone.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės U. U. ieškovui UAB „Radviliškio būstas“ 16 265,28 Lt skolą, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012-06-25 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 675,40 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovės 4078,28 kv. m. ploto butas – patalpa, administratoriumi yra paskirtas UAB „Radviliškio būstas“, kuris prižiūri bei administruoja namą veikdamas įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka, todėl padarė išvadą, kad atsakovės, kaip savininkės, pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame ji nuosavybės teise turi butą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi.
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą sprendė, kad nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo pareigos mokėti mokesčius už namo, kuriame ji nuosavybės teise turi butą, savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog buvo atliekami UAB „Radviliškio būstas“ priskirti darbai, t.y., smulkūs profilaktiniai remonto ir priežiūros darbai, sprendė, kad ieškovas tinkamai skaičiavo mokestį už suteiktas paslaugas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė U. U. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
Atsiliepimas
1. Atsakovė nesutinka su 5 091,71 Lt skola už bendro naudojimo patalpų techninę priežiūra. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius faktus, kad namas, kuriame atsakovė kartu su kitais 16 bendrasavininkų turi butą, yra unikalus. Atsakovė viena naudojasi atskira laiptine, visos rūsio, koridorių, laiptinių patalpos yra aiškiai nurodytos atsakovės nekilnojamo turto kadastro ir registro byloje, jokių bendro naudojimo patalpų byloje nėra, visos šios bendro naudojimo patalpos priklauso atsakovei ir niekas jomis negali naudotis. Kiti 16 bendrasavininkių naudojasi atskira laiptine, bendrais rūsiais, koridoriais. Atsakovei priklausančios patalpos negali būtį traktuojamos kaip bendro naudojimosi patalpos. Laiptinė, rūsiai, koridoriai, holai ir t. t., kuriais naudojasi likusieji 16 bendrasavininkių negali būti traktuojami kaip atsakovės bendrai naudojamos patalpos, kadangi jos nėra skirtos tarnauti pagrindiniam atsakovės turtui-butui ir nėra susiję su juo. Teismas tai pat neatsižvelgė į ieškovo atstovo E. Č. liudijimą, kuriuo jis prisipažino kad atsakovės patalpoje formaliai bendro naudojimo patalpų nėra.
2. Atsakovė nesutinka su 221,41 Lt skola už elektros energiją bendram naudojimui. Atsakovė nesinaudoja jokiomis namo bendromis inžinierinėmis sistemomis (šiluma, vandentiekiu ir t. t), todėl mano, kad mokestis už elektros energiją bendram vartojimui priteistas nepagrįstai. Po atsakovės perspėjimo nuo 2011 m. spalio mėnesio mokestis už elektros energiją bendram vartojimui atsakovei nebeskaičiuojamas. Tačiau per laikotarpį iki spalio mėnesio buvo už šią paslaugą išrašytą sąskaitų už 221,41 Lt. Teismas visiškai nesigilino, kodėl mokestis už elektros energiją bendram vartojimui iš pradžių atsakovei buvo skaičiuojamas, o vėliau jo nebeliko ir kas buvo mokesčio nebeskaičiavimo priežastis.
3. Atsakovė nesutinka su 4 186,35 Lt skola už šildymo sistemos techninę priežiūrą. Ieškovo atstovai N. P. ir E. Č. pripažino ir teismas konstatavo, kad name yra 2 atskiri šilumos moduliai, iš kurių vienas priklauso atsakovei, o kitas – 16 kitų namo bendrasavininkų. Kadangi vienas šilumos modulis priklauso tik atsakovei pagal LR CK 4.82 str. 3 d. jis yra trečiosios šalies nuosavybė ir tai nėra bendroji inžinerinė namo įranga. Todėl, atsakovės nuomone, ieškovas neturi jokios prievolės ir teisės prižiūrėti šią įrangą ir imti už tai mokestį. Byloje užfiksuota, kad šildymo sistemų priežiūros sutartį atsakovė sudarė su UAB „Regėjus“. Teismas tai pat neatsižvelgė į ieškovo atstovo E. Č. liudijimą, kuriuo jis prisipažino, kad jokių atsakovei priklausančios šildymo modulio ir sistemos darbų atlikta nebuvo, buvo prižiūrima tik kitiems 16 bendrasavininkių priklausančio šilumos mazgo ir sistemų priežiūra.
4. Atsakovė nesutinka su 2137,04 Lt skola už vandentiekio sistemos priežiūra. Nurodo, kad atsakovei priklausančiose patalpose jokios vandentiekio sistemos nėra. Vandentiekio vamzdžiai yra nupjauti ir izoliuoti, kad neužšaltų (nes patalpos nešildomos). Nuo 2012m. kovo mėnesio šis mokestis nebeskaičiuojamas. Teismas visiškai nesigilino, kodėl mokestis iš pradžių buvo skaičiuojamas vėliau jo nebeliko. Teismas tai pat neatsižvelgė į ieškovo atstovo E. Č. liudijimą, kuriuo jis prisipažino, kad ieškovo atstovai nė karto nėra buvę atsakovės buto rūsyje, kuriame yra vandentiekio sistema ir nė karto nėra atlikę jokios vandentiekio priežiūros.
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas UAB „Radviliškio būstas“ prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-02 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pagal teismų praktiką aplinkybė, jog atsakovė nesinaudoja bendro naudojimo patalpomis yra teisiškai nereikšminga jos pareigai išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę. Atsakovė nepagrįstai siekia išvengti įstatymais nustatytos prievolės mokėti ieškovui už namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, suteiktas komunalines paslaugas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas atlieka visas jam kaip namo administratoriui priskirtas funkcijas, susijusias su namo (duomenys neskelbtini), priežiūra bei įgyvendina teisės aktų nustatytus pagrindinius uždavinius - organizuoja daugiabučio namo techninę priežiūrą, įgyvendina Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Apeliantė nenurodė jokios objektyvios ir pagrįstos aplinkybės, kuri galėtų ją atleisti nuo imperatyvios, įstatymu nustatytos pareigos vykdymo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.
Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių teisės ir pareigos jų tarpusavio santykiuose nustatytos įstatymu ar (ir) bendraturčių susitarimu, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių. Tai lemia, kad bendraturčių teisiniams santykiams taikomos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos. Bendrosios dalinės nuosavybės atveju susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimis (santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas), vadinamieji išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, ir bendraturčių tarpusavio santykiai, vadinamieji vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas yra tas, kad savininkų daugetas lemia, jog, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto teisiniai santykiai tarp bendraturčių dėl įvairių tarpusavio teisių ir pareigų vienas kito atžvilgiu, tarp jų pareiga apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, prižiūrėti ir kt.
Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas teisės normų, reglamentuojančių šiluminės energijos ir karšto vandens vartojimą daugiabučiuose namuose, taikymo ypatumus, nurodė, kad daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Už kitą dalį (bendrų patalpų šildymą, karšto vandens temperatūros palaikymą) tiekėjui turi apmokėti butų savininkai, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009).
Pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.
Apeliantė U. U. nesutinka su skola už šildymo sistemos techninę priežiūrą, už vandentiekio sistemos priežiūra, motyvuodama tuo, kad name yra įrengti du šilumos mazgai, kurių vienas priklauso atsakovei ir nėra bendroji inžinerinė namo įranga, o vandentiekio sistemos nėra, nes visi vandentiekio vamzdžiai yra nupjauti ir izoliuoti.
LR CK 4.82 str. 1 d. įtvirtina, o LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) namo bendro naudojimo patalpos (laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, pastogės, rūsiai, pusrūsiai, sandėliai, kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims), 2) bendrosios namo konstrukcijos (pagrindinės namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) konstrukcijos ir jų elementai, kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, įėjimo į namą laiptai ir durys, fasadų apdailos elementai)), 3) bendroji inžinerinė įranga (namo vandens, šilumos, elektros energijos ir dujų tiekimo, nuotekų šalinimo, drenažo ir telekomunikacijų tinklai su armatūra ir apskaitos prietaisais, ventiliacijos kameros, šiukšlių šalinimo sistemos, šildymo prietaisai, elektros skydinės, liftai, dūmų šalinimo, signalizacijos ir kolektyvinių televizijos antenų sistemos, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės bei kita inžinerinė įranga ir prietaisai bendrojo naudojimo patalpose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė). (LR Civilinio kodekso 4.82 str. 3 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovės 4078,28 kv. m. ploto butas – patalpa, yra įrengti du šilumos mazgai, tačiau šiluma į butus tiekiama per namo inžinerinius tinklus (šilumos energijos tiekimo vamzdyną) ir apšildo visas namo patalpas – butus, kurie prijungti prie šildymo sistemos, ir bendrojo naudojimo patalpas, namo gyventojams priklausančias bendrąja daline nuosavybe. Iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad atsakovei U. U. priklausančiose 4078,28 kv. m. patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), šildymas – centrinis iš centralizuotų sistemų, vandentiekis – komunalinis, nuotėkų šalinimas – komunalinis, o tai yra bendroji inžinerinė įranga – iki namo pagrindinio įvado esantys nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo ir šilumos tinklai. Byloje ieškovo UAB „Radviliškio būstas“ (daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratoriaus) pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog buvo atliekami priskirti darbai, t. y. smulkūs profilaktiniai remonto ir priežiūros darbai (63–80 b. l.).
Taigi, atsakovė, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturtė ir atsakinga už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu ji turi tas pačias prievoles, kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad apeliantei yra įrengtas atskiras šilumos mazgas ir nupjauti vandentiekio vamzdžiai. Butų savininkai susieti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir apeliantė, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieškovui už šildymo ir vandentiekio sistemos techninę priežiūrą.
Apeliaciniu skundu atsakovė teigia, kad teismas visiškai nesigilino, kodėl nebeskaičiuojamas atsakovei mokestis už elektros energiją bendram vartojimui. Bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), išimtis nustatyta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, nes tokiais atvejais paprastai būna daug bendraturčių, o tai apsunkina bendro sutarimo pasiekimą. Šiems bendraturčiams, atsižvelgiant į savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimo padarinius, nustatytas skirtingas sprendimų, kuriais įgyvendinama nuosavybės teisė į bendrą turtą, priėmimo būdas. Kadangi disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatyta sudėtingesnė susitarimo forma -visų bendraturčių sutikimas, maksimaliai užtikrinantis įstatymo garantuotą savininko teisių apsauga (CK 4.93 straipsnis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus vieningo bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai. Toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Iš byloje pateikto daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimo 2012 m. sausio 5 d. protokolo matyti, kad minėto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams sutikus dėl atskiro elektros įvado, mokestis už elektros energiją bendram naudojimui atsakovei nebeskaičiuojamas (50–52, 92 b. l.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Nagrinėjamu atveju kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurių nebūtų išanalizavęs pirmosios instancijos teismas. Kartoti jo išvadų kolegija nemato pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.