Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Virgrira“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Vermosa“, skundą dėl 2017 m. kovo 1 d. kreditorių susirinkimo priimto nutarimo panaikinimo atsakovei VSDFV Šiaulių skyriui, tretieji asmenys VĮ Turto bankas, Pakruojo ūkininkų kredito unija, R. G., V. G., A. G., V. V., J. G. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja BUAB „Virgrira“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti BUAB „Virgrira“ 2017 m. kovo 1 d. kreditorių susirinkimo priimtą 1.1. darbotvarkės nutarimą - įkaito turėtojui Pakruojo ūkininkų kredito unijai išmokėti visą šiuo metu esančią BUAB „Virgrira“ skolą, t. y. 17 794,60 Eur.

Nurodė, kad bankroto administratorius apskaičiavo, jog nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iš viso buvo gauta 30 576,97 Eur pajamų. Iš šių pajamų 21 126,39 Eur įkeistų lėšų (toks patvirtintas įkaito turėtojo kreditorinis reikalavimas) ir 9 450,58 Eur neįkeistų lėšų (30 576,97 Eur - 21 126,39 Eur). Bankroto administratoriaus patvirtinta sąmata sudaro 6 073,80 Eur (1 500 Eur teismo nutartimi patvirtintų administravimo išlaidų, 2 280 Eur kreditorių susirinkimu patvirtintas bankroto administratoriaus atlyginimas + PVM (478,80 Eur) ir 1 500 Eur administravimo išlaidų sąmata + PVM (315 Eur)). Įkaito turėtojas proporcingai su kitais kreditoriais turi prisidėti prie bankroto administravimo sąmatos, vadinasi, įkaito turėtojas turi prisidėti 69,09 procentų (21 126,39*100/30 576,97). Tai sudaro 4 196,39 Eur dydžio sumą (69,09*6 073,80/100). Vadinasi, atskaičius administravimo išlaidas, įkaito turėtojui uz įkeistą parduotą turtą turi būti pervesta 16 930 Eur (21126,39 - 4 196,39) dydžio suma.

Kreditorius VĮ Turto bankas pateiktu atsiliepimu prašo tenkinti BUAB „Virgrira“ skundą. Nurodo, kad VĮ Turto bankas, balsuodamas raštu minėtame susirinkime, pritarė administratoriaus siūlymui įkaito turėtojui Pakruojo ūkininkų kredito unijai išmokėti už parduotą įkeistą turtą gautas lėšas, tik atskaičius įkaito turėtojui tenkančią administravimo išlaidų dalį, t.y. išmokėti 16 930 Eur, o ne 17 794,60 Eur. Sutinka, kad priimant ginčijamą nutarimą buvo pažeistas ĮBĮ 36 straipsnyje įtvirtintas administravimo išlaidų dengimo proporcingumo principas. VĮ Turto banko praktikoje visais atvejais, kada banko iniciatyva buvo inicijuoti teisminiai ginčai dėl įkaito turėtojo pareigos proporcingai prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo (ĮBĮ 36 str. taikymo ir aiškinimo), pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ginčai buvo sprendžiami VĮ Turto banko naudai. Šališki kreditoriai, vengdami interesų konflikto, turėtų nusišalinti nuo sprendimų kreditorių surinkimuose ar komitetuose priėmimo.

Kreditorius Pakruojo ūkininkų kredito unija pateiktu atsiliepimu prašo atmesti skundą. Nurodo, kad 2016 m. gruodžio 22 d. BUAB ,,Virgrira“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 2. nutarta realizuoti kitą neįkeistą įmonės turtą (kavinės įrangą ir inventorių) už 4000,00 Eur sumą. Kreditoriaus Pakruojo ūkininkų kredito unijos žiniomis, aukščiau minimas turtas buvo parduotas už 500,0 Eur, tačiau ši suma už parduotą neįkeistą turtą nebuvo įtraukta į administratoriaus skaičiavimus dėl administravimų išlaidų paskirstymo, taigi administratorius, realizavęs ne visą įmonės turtą, neteisingai apskaičiavo administravimo išlaidas, t. y. buvo pažeistas kreditoriaus įkaito turėtojo ir kitų kreditorių teisės į teisingą ir proporcingą administravimo išlaidų paskirstymą visų kreditorių atžvilgiu. Kreditoriaus Pakruojo ūkininkų kredito unijos kreditorinis reikalavimas turėjo būti padengtas pilna apimtimi, kadangi įkeistas turtas buvo parduotas už 30 000,00 Eur sumą ir šios sumos pilnai pakanka padengti tiek administravimo išlaidoms (kaip įkaito turėtojui), tiek padengti visą kreditoriaus Pakruojo Pakruojo ūkininkų kredito unijos kreditorinį reikalavimą, kuris sumažinus pajinio įnašo dalimi buvo lygus 17 794,60 Eur.

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Virgrira“, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vermosa“. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 8 d., 2016 m. lapkričio 14 d., 2016 m. lapkričio 16 d., 2016 m. gruodžio 15 d., 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimis patvirtino BUAB „Virgrira“ kreditorinius reikalavimus. BUAB „Virgrira“ 2016 m. gruodžio 9 d. kreditorių susirinkimo trečiu darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta kreditorių susirinkimo primininku išrinkti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovą. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtino 1 500 Eur sumą, skirtą administravimo išlaidoms apmokėti nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. BUAB „Virgrira“ 2016 m. gruodžio 23 d. įvykęs pakartotinis kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administratoriaus atlyginimą 2 280 Eur plius PVM ir 1 500 Eur plius PVM administravimo išlaidų sąmatą. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi BUAB „Virgrira“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

BUAB „Virgrira“ bankroto proeso metu išieškojus debitorinę BUAB „Virgrira“ skolą buvo gauta 76,97 Eur pajamų į BUAB „Virgrira“ banko sąskaitą, buvo parduota BUAB „Virgrira“ priklausiusi transporto priemonė už 500 Eur, bankroto administratoriaus paskelbtose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) už 30 000 Eur buvo parduotas kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai įkeistas BUAB „Virgrira“ priklausantis nekilnojamas turtas. Taip BUAB „Virgrira“ nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iš viso gavo 30 576,97 Eur pajamų (76,97 Eur + 500 Eur + 30 000 Eur).

Įkaito turėtojas Pakruojo ūkininkų kredito unija pateikė bankroto administratoriui pažymą, kurioje nurodė, kad pardavus įkeistą turtą įkaito turėtojui turi būti pervesta 17 794,60 Eur dydžio suma, ši suma apskaičiuota vadovaujantis tuo, kad BUAB „Virgrira“ turi 3 330,63 Eur dydžio pajinį įnašą Pakruojo ūkininkų kredito unijoje. Grąžinus visą skolą su palūkanomis, pajinis įnašas grąžinamas skolininkui, šiuo atveju BUAB „Virgrira“, todėl Pakruojo ūkininkų kredito unija sudengdama pajinį įnašą, bei sąskaitos likutį 1,16 Eur apskaičiavo, kad skolos likutis sudaro 17 794,60 Eur (21126,39 Eur - 3 330,63 Eur - 1,16 Eur). Šios sumos už parduotą įkeistą turtą ir reikalavo įkaito turėtojas.

BUAB „Virgrira“ 2017 m. kovo 1 d. įvyko kreditorių susirinkimas, 1.1. darbotvarkės klausimu kreditoriams buvo pasiūlyta balsuoti už 16 930 Eur dydžio lėšų pervedimą kreditoriui (įkaito turėtojui) Pakruojo ūkininkų kredito unijai. Minėtas siūlymas pateiktas atskaičius apskaičiuotą administravimo išlaidų daliai tenkančią sumą 4 196,39 Eur, kuria įkaito turėtojas prisidėtų prie administravimo sąmatos. Kreditoriai R. G., V. G., A. G., V. V., J. G. – P., Pakruojo ūkininkų kredito unija nesutiko su minėtu bankroto administratoriaus siūlymu ir pateikė atskirą pasiūlymą, kad įkaito turėtojui Pakruojo ūkininkų kredito unijai būtų pervesta visa skolos suma, kas sudaro 17 794,60 Eur. Šis kreditorių siūlymas balsų (75,07 proc.) dauguma ir buvo priimtas kreditorių susirinkime.

UAB „Virgrira“ imant 115 000 Lt (33 306,30 Eur) dydžio paskolą 2011 m. lapkričio 24 d. Paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kreditoriai R. G., V. G. bei V. V. užtikrino paskolos grąžinimą asmeniniu laidavimu, todėl teismas pritaria pareiškėjos argumentu, kad minėti kreditoriai yra suinteresuoti grąžinti visą skolos sumą įkaito turėtojui, nes priešingu atveju skolos likutį turėtų dengti savo asmeninėmis lėšomis kaip laiduotojai.

ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normomis kreditorių susirinkimui pavesta spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ administratorius V. K. v. bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2011; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Talesta“ v. BUAB „Bendri projektai“, bylos Nr. 3K-3-514/2012.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius skundą suinteresuotiems asmenims UAB ,,Vevira“, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kt., bylos Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Talesta“ v. BUAB „Bendri projektai“, bylos Nr. 3K-3-514/2012; ir kt.), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Nagrinėjamos bylos atveju procedūrine prasme ginčo nutarimas buvo priimtas laikantis ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalies reikalavimų, 75,07 proc. kreditorių dauguma.

ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis).

CK 4.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Remiantis ĮBĮ 34 straipsniu, ši hipotekos kreditoriaus teisė taip pat išlieka ir skolininko bankroto procese. ĮBĮ normos nesuteikia kitiems kreditoriams teisių į hipoteka įkeisto turto pardavimo lėšas pažeidžiant hipotekos kreditoriaus prioritetinę teisinę padėtį, todėl pardavus hipoteka įkeistą turtą pirmiausia yra padengiamos administravimo išlaidos, o iš likusios sumos dengiamas hipotekos kreditoriaus reikalavimas. Taigi, ĮBĮ 34 straipsnyje nustatyta įkeitimo (hipotekos) kreditoriaus pirmumo teisė patenkinti savo reikalavimus iš lėšų, gautų pardavus įkeistą bankrutuojančio skolininko turtą, o ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prioritetinio įmonės bankroto administravimo išlaidų mokėjimo iš visų rūšių bankrutavusios įmonės lėšų, taip pat gautų pardavus įkeistą turtą, taisyklė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prieštaravimo tarp ĮBĮ 34 ir 36 straipsnių nėra, nes šios teisės normos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius. ĮBĮ 34 straipsnyje aptariama hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Šios teisės normos paskirtis yra nurodyti, kad kiti kreditoriai negali pretenduoti į lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą tol, kol iš pardavus įkeistą turtą gautų lėšų nebus patenkintas įkeitimu (hipoteka) užtikrintas kreditoriaus reikalavimas, tačiau ši norma nereglamentuoja administravimo išlaidų dengimo. Tuo tarpu ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administravimo išlaidų apmokėjimo prioritetas visų kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu, tarp jų ir hipotekos kreditoriaus (įkaito turėtojo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/20011).

ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, kad, realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turto objektą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu dalis bankrutuojančios įmonės turto yra įkeista, o kita – neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012). Taigi, hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį, hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas.

Esant aptartoms aplinkybėms, BUAB „Virgrira“ pagrįstai teigia, kad lėšos kreditoriui (įkaito turėtojui) Pakruojo ūkininkų kredito unijai turi būti pervestos atmetus apskaičiuotą administravimo išlaidų daliai tenkančią sumą 4 196,39 Eur. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti BUAB „Virgrira“ 2017 m. kovo 1 d. kreditorių susirinkimo priimtą 1.1. darbotvarkės nutarimą - įkaito turėtojui Pakruojo ūkininkų kredito unijai išmokėti visą šiuo metu esančią BUAB „Virgrira“ skolą, t. y. 17 794,60 Eur ir klausimą pereduoti kreditorių susirinkimui spręsti pakartotinai.

Kreditorius Pakruojo ūkininkų kredito unija nurodo, kad 2016 m. gruodžio 22 d. BUAB ,,Virgrira“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 2. nutarta realizuoti kitą neįkeistą įmonės turtą (kavinės įrangą ir inventorių) už 4000,00 Eur sumą. Kreditoriaus Pakruojo ūkininkų kredito unijos žiniomis aukščiau minimas turtas buvo parduotas už 500,0 Eur, tačiau ši suma už parduotą neįkeistą turtą nebuvo įtraukta į administratoriaus skaičiavimus dėl administravimų išlaidų paskirstymo. Teismas neturi duomenų, kad minėtas turtas jau būtų parduotas, todėl vertina, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas pakartotiniame kreditorių susirinkime.

CK 1.137 straipsnis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Minėto straipsnio 3 dalis draudžia piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Piktnaudžiavimas teise gali turėti tiesioginį tikslą padaryti žalos kitų asmenų interesams, gali tokio tikslo ir neturėti, tačiau objektyviai padaryti žalos kitiems asmenims.

Kaip jau minėta, už UAB „Virgrira“ 115 000 Lt (33 306,30 Eur) dydžio paskolą 2011 m. lapkričio 24 d. Paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kreditoriai R. G., V. G. bei V. V. laidavo paskolos grąžinimą, todėl minėti kreditoriai yra suinteresuoti šiuo klausimu, akivaizdu, kad kyla interesų konfliktas. Nors bankroto proceso teisinis reguliavimas tiesiogiai nenumato kreditoriaus pareigos nusišalinti nuo klausimų, kuriais jis asmeniškai ir tiesiogiai suinteresuotas, svarstymo, visgi, minėti kreditoriai, atsižvelgiant į tai, kad jų balsai lemia ginčo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą, turėtų itin objektyviai svarstyti šį klausimą kreditorių susirinkime. Analogiškos pozicijos laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-166- 241/2017).

Teismas, atsižveldamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia Įmonių bankroto įstatymo normas, todėl teismas tenkina BUAB „Virgrira“ skundą, panaikina BUAB „Virgrira“ 2017 m. kovo 1 d. kreditorių susirinkimo priimtą 1.1. darbotvarkės nutarimą ir perduoda kalusimą nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos skundą tenkinti.

Panaikinti bankrutavusios UAB „Virgrira“ 2017 m. kovo 1 d. kreditorių susirinkimo priimtą 1.1. darbotvarkės nutarimą ir perduoti kalusimą nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.