Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. Ž. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo B. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. B., 2015 m. birželio 30 d. 11.13 val., (duomenys neskelbtini), UAB „N. m.“ parduotuvėje, iš prekių išstatymų paėmė ir taip pagrobė 1 butelį 0,7 l talpos viskio „Jack Daniels“, 23,99 eurų vertės, 4 butelius 0,7 l talpos viskio „Grants“, bendros 67,96 eurų vertės, 2 butelius 0,7 l talpos viskio „Red Label“, bendros 32,98 eurų vertės, taip padarė UAB „N. m.“ 124,93 eurų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Tinkamai įvertinta kaltininko asmenybė yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas B. Ž. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad B. Ž. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnis), veika yra baigta, nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui (1 t., 68–75, 77–87, 88–92, 93–100, 101–107 b. l., 3 t., 38–40 b. l.), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 49–67 b. l.), nedirba (1 t., 109 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (1 t., 108 b. l.). Atsižvelgęs į tai, kad B. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, teismas šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje. Minėtas aplinkybes teismas taip pat įvertino skirdamas bausmę.

Nors BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus B. Ž. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą griežčiausią minėto straipsnio dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nedirba, skirti jam baudą būtų netikslinga, įvertinus pastarojo asmenybę, taip pat netikslinga būtų skirti ir laisvės apribojimą ar viešuosius darbus – iš bylos matyti, kad nors ankstesniais nuosprendžiais B. Ž. buvo skirtos ir griežtesnės bausmės, negu jo pageidaujama viešųjų darbų bausmė – laisvės atėmimas, laisvės apribojimas, tačiau net ir šios bausmės nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui bausmės dydis nustatytas laikantis BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatų, be to, ši bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad švelninti B. Ž. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo B. Ž. apeliacinį skundą atmesti.