- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- e2-25719-600/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20373-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Atsakovas
- AAS „BTA baltic Insurance Company“
- Ieškovas
- V. N.
- Advokatai
- Martynas Stankevičius
dalyvaujant atsakovės AAS „BTA baltic Insurance Company“ atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
1. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 7785,14 Eur draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Reikalavimą išmokėti draudimo išmoką grindžia su atsakove sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartimi, kuria buvo apdraustas 2021 m. sausio 18 d. sugadintas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
1.2. Nurodo, kad ieškovui priklausantis turtas buvo sugadintas trūkus išorinėje sienoje esančiam vandentiekio vamzdžiui, dėl ko buvo užlietos pirmo aukšto laminato dangos grindys.
1.3. Ieškinyje nurodoma, kad draudikas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodęs, kad įvykis yra nedraudiminis ir teigdamas, kad tai yra statybos metu atliktų montavimų darbų brokas, nes įstatymas nenumato ieškovo kaip draudėjo pareigos apšiltinti vandentiekį.
1.1. Ieškovas nurodo, kad draudikas, turėdamas pareigą nustatyti tikslią priežastį, dėl ko trūko vandentiekis, jos neatliko, todėl nesilaikė Draudimo įstatymo 90 straipsnyje įtvirtintos privalomos draudimo taisyklių sąlygos, numatančios, kad draudikas turi nustatyti nedraudžiamuosius įvykius, nes nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką, o tai reiškia, kad atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti atvejai, kada laikoma, kad įvykis yra nedraudiminis ir apie tai draudėjas turi būti tinkamai informuotas (CK 6.185–6.187 straipsniai, Draudimo įstatymo 90straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėjo, kad prieš draudžiant turtą atsakovė turėjo teisę apžiūrėti draudžiamą turtą ir įvertinti riziką; įvertinant riziką nustatyti atitinkamą draudimo įmoką ir sąlygas. Nors atsakovė nurodo, kad tai nėra draudiminis įvykis, kadangi vanduo išsiliejo dėl to, kad vamzdis nebuvo apšiltintas, tačiau įstatymas nenustato, kad vandentiekis, esantis išorinėje sienoje turi būti apšiltintas. Pažymėjo, kad atsakovei buvo žinoma, kokį turtą draudėjas draudžia. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. vasario 15 d. pažymoje nurodyta, kad vandentiekis trūko dėl neįprastai didelių šalčių t. y. dėl gamtinės jėgos, todėl neabejotinai šis įvykis yra draudiminis įvykis ir ieškovui priklauso draudimo išmoka pagal pasirašytą draudimo sutartį.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
2.1. Nurodė, kad ieškovo su atsakove sudaryta gyventojų turto draudimo sutarties sudėtinė dalis yra draudimo taisyklės Nr. 039.1.
2.2. Draudiko, gavus pranešimą apie 2021 m. sausio 18 d. įvykį, atstovas su draudėju 2021m. sausio 22 d. kartu apžiūrėjo sugadintą turtą bei surašė defektų aktą, kuriame nurodyta, kad dėl užšalusių ir trūkusių vandens padavimo vamzdžių, užlietos svetainės laminuotos grindys, fiksuota, kad pažeista apie 5 kv. m. grindų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad plotas yra 29,05 kv. m. , rekomenduota remontuoti visą 29,05 kv. m. laminuotos dangos plotą. 2021 m. sausio 25 d. draudiko atstovas parengė sąmatą, kurioje paskaičiuota žala nurodyta 741,25 Eur, o įvertinus draudimo sutartyje numatytą 500 Eur franšizę, draudėjui galėtų būti išmokėta 691,25 Eur draudimo išmoka.
2.3. Žalos administravimo metu buvo gauta UAB „Infranet“ žalų tyrimo eksperto parengta pažyma, kurioje konstatuota, kad vandentiekis, esantis išorinėje sienoje, užšalo, dėl ko trūko ir buvo užlietos pirmo aukšto laminato dangos grindys. Vandentiekio vamzdynas, esantis išorinėje sienoje, nėra apšiltintas, o lauko siena esant stipriems šalčiams, peršąla. Įvertinus nustatytas aplinkybes padaryta išvada, kad namo vandentiekio sistema sumontuota netaisyklingai, kas vertintina kaip statybos montavimo darbų brokas. Draudikas, įvertinęs gautą informaciją, priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, buvo nurodęs, kad namas rekonstruotas 2017 metais, tačiau po rekonstravimo sienoje buvęs vamzdis neapšiltintas šilumine izoliacija, taip pat neįrengtas šildymo kabelis, būtent dėl šios priežasties trūko vamzdis (Draudimo taisyklių 6.6, 6.1.16, 6.1.12 punktai).
2.4. Atsakovė pažymi, kad įrodinėjimo pareiga tenka ne tik draudikui, bet ir draudėjui, kuris privalo pagrįsti savo ieškinį. Pagal suformuluotą kasacinės instancijos teismo praktiką draudėjo patirtos žalos dydis ir draudimo išmokos dydis draudiko nustatomas pagal turimus duomenis ir esant ginčui dėl draudimo išmokos dydžio pareiga įrodyti faktus (faktines aplinkybes) tenka draudėjui, jeigu nesutinka su draudiko pateiktais skaičiavimais, nes priešingu atveju tokios pareigos priskyrimas draudikui neatitiktų draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalies nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2013).
3. Bylą nagrinėjama nedalyvaujant ieškovui, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (LR CPK 175¹ straipsnis).
Atsiliepimas
4. Atsakovės atstovas prašė vadovautis atsiliepime nurodytais argumentais ir ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
5. Byloje nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2021 m. birželio 22 d. buvo apdraudęs turto objektus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir jame esantį turtą (Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. GT 675429).
6. Ieškovas apie įvykį atsakovei dėl sugadinto turto, esančio Gyventojų turto draudimo sutartyje nurodytu adresu, pranešė 2021 m. sausio 22 d. Pranešime apie įvykį nurodyta, kad turtas sugadintas dėl 2021 m. sausio 18 d. užlietų namo pirmo aukšto grindų, dėl ko sugadintas laminato danga. 2021 m. sausio 22 d. defektiniame akte Nr. GT/21/000195 nurodyta, kad pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 18 d. pastebėta, kad svetainės patalpose ant grindų pilna vandens, kadangi tose patalpose įrengta ir virtuvė, o vandens padavimo vamzdžiai nuvesti per sieną, manoma, kad užšalo vamzdžiai ir trūko, ko pasekoje įvyko užliejimas.
7. 2021 m. vasario 15 d. UAB „Remeks“ pažymoje Nr. 2020/GT/21/000195 „Dėl įvykio priežasties objekte (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad atlikus apžiūrą nurodytu adresu nustatyta, kad vandentiekis, esantis išorinėje sienoje, užšalo, ko pasekoje trūko ir buvo užlietos pirmo aukšto laminato dangos grindys; vandentiekio vamzdynas, esantis išorinėje sienoje, nėra apšiltintas, o lauko siena, esant stipriems šalčiams, peršąla.
8. Atsakovė 2021 m. gegužės 13 d. pateikė draudėjui pranešimą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 6.1.6., 6.1.12, 6.1.16 punktais draudikas priėmė sprendimą nepripažinti įvykio draudžiamuoju, nes nuostoliai atsirado dėl šalčio, sprogus ar įtrūkus įrengimams ar vamzdynams neapšildomuose pastatuose ar už pastato ribų. Draudiko pranešime paaiškinta, kad bylos administravimo metu buvo gauta ekspertinė išvada, kad namo vandentiekio sistema sumontuota netaisyklingai, tai yra montavimo darbų brokas, todėl vadovaujantis Draudimo taisyklių 6.1.6, 6.1.169 punktais, draudimo apsauga negalioja, kadangi laikytina, kad nuostoliai atsirado dėl projektavimo, statybos, montavimo klaidų ar broko, taip pat dėl akivaizdžiai netinkamų, brokuotų medžiagų, dalių ar įrengimų naudojimo. Patikslinta, kad tokiu atveju atsakomybė tenka gamintojui, tiekėjui, statytojui arba garantinį, techninį aptarnavimą atliekančiai įmonei. Tuo atveju, jei apdraustą turtą ar jo dalį pasigamino pats draudėjas, jis prilyginamas aukščiau nurodytiems subjektams.
9. Reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės ieškovas grindžia gyventojų turto draudimo sutartimi teigiant, kad jis nėra įstatymu įpareigotas sudarant gyventojų turto draudimo sutartį apšiltinti vandentiekį.
10. Byloje kilo ginčas dėl draudiko priimto sprendimo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.
11. Draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad draudimo taisyklėse privalo būti nurodyti nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų. Ieškovo pateiktoje Gyventojų turto draudimo sutartyje (liudijime/polise) skiltyje „Apsauga maksimum“ nurodyta, kad „<...atlyginami visi nuostoliai, atsiradę dėl staiga ir netikėtai atsitikusių įvykių, jei tie įvykiai nėra numatyti kaip nedraudžiamieji Turto draudimo taisyklėse Nr. 039.1.>“. Draudimo sutartyje nurodyta, kad būstas yra nuolat gyvenamas, objektui gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 metais buvo atlikta rekonstrukcija, kurios metu be kitų buvo atlikti šie pakeitimai – pakeista vandentiekio ir kanalizacijos sistema. Draudėjas sutartyje patvirtino, kad išvardinti darbai buvo atlikti, pastatas yra atnaujintas iš esmės, draudėjas ir draudikas susitarė, kad draudikui pareikalavus, draudėjas privalo pateikti nuotraukas, kuriose matytųsi visi atlikti rekonstrukcijos darbai, o nuotraukų nepateikimas gali būti pagrindu mažinti arba visai nemokėti draudimo išmoką.
12. Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 039.1 (toliau – ir Taisyklės), galiojančių nuo 2020 m. vasario 10 d., 6 skyriuje nurodyta, kokiais atvejais draudimo apsauga negalioja. Taisyklių 6.1.6 punkte nurodyta, kad draudimo išmoka nebus mokama, jeigu nuostoliai atsirado dėl projektavimo, statybos, montavimo klaidų ar broko, taip pat dėl akivaizdžiai netinkamų, brokuotų medžiagų, dalių ar įrengimų naudojimo; dėl šalčio sprogus ar įtrūkus įrengimams ar vamzdynams neapšildomuose pastatuose ar už pastato ribų (Taisyklių 6.1.12 punktas); taip pat kai nuostoliai atsiranda dėl klaidų, trūkumų ar defektų, už kuriuos pagal garantiją arba įstatymų nustatyta tvarka atsako gamintojas, tiekėjas, statytojas arba garantinį, techninį aptarnavimą atliekant įmonė.
13. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Nurodytos normos 7 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.
14. Į bylą pateikti įrodymai vertinami vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniuose šalims nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
15. Byloje ieškovui ginčijant draudiko atsisakymą pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką, draudikui tenka pareiga įrodyti draudimo sutartyje ir jos priede – atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse nustatytas aplinkybes, kurioms esant draudimo išmoka nemokama, nes įvykis nepriskiriamas draudžiamajam. Ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad šalys aiškiai buvo aptarusios nedraudžiamuosius įvykius, o draudiko atlikti veiksmai, vykdant jam Draudimo įstatymo 98 straipsnyje priskirtas pareigas, sąlygoja išvadą, kad jie buvo pakankami sprendimui nepripažinti įvykio draudžiamuoju priimti – draudikas surašė defektų aktą ir kreipėsi UAB „Remeks“, teikiančios statinių remonto ir ekspertizės paslaugas, iš kur gavo žalų tyrimo vyriausiojo eksperto M. A. pažymą dėl ieškovui priklausančio turto 2021 m. sausio 18 d. sugadinimo priežasties, kurioje nurodyta, kad žala atsirado užšalus vandentiekiui, esančiam išorinėje sienoje ir jam trūkus. Atsakovui pateikus nurodytus dokumentus, įrodinėjimo pareiga iš draudiko pusės buvo perkelta draudėjui (ieškovui), tačiau ieškovas draudiko pateiktų įrodymų teisminio nagrinėjimo metu nepaneigė, įrodymų neteikė. Tai sąlygoja teismo išvadą, kad ieškovas kaip draudėjas neįrodė, kad draudikas netinkamai įvykdė draudikui keliamus reikalavimus ištirti įvykį kad atsisakymas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju yra nepagrįstas. Dėl nurodyto ieškinys pagal suformuluotą dalyką ir nurodytą jo pagrindą netenkinamas. Teismo išvados nekeičia ieškovo nurodyta aplinkybė, kad įstatymu draudėjui nenumatyta pareiga apšiltinti vandentiekį, nes šį teiginį paneigia sprendimo 11-13 punktuose teismo nustatytos aplinkybės (LR CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškoto priteisiamos atsakovės patirtos advokato atstovavimo išlaidos – viso 500 Eur (LR CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-265, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai Lietuvos Respublikoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kodas 300665654, naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.