- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-15
- Bylos Nr.
- e2A-520-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20373-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Rinkevičiaus, Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 7 785,14 Eur draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą išmokėti draudimo išmoką grindžia su atsakove sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartimi, kuria buvo apdraustas 2021 m. sausio 18 d. sugadintas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovui priklausantis turtas buvo sugadintas trūkus išorinėje sienoje esančiam vandentiekio vamzdžiui, todėl buvo užlietos pirmo aukšto laminato dangos grindys. Draudikas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodęs, kad įvykis yra nedraudiminis, tai yra statybos metu atliktų montavimų darbų brokas, nes įstatymas nenumato ieškovo kaip draudėjo pareigos apšiltinti vandentiekį. Nurodo, kad draudikas, turėdamas pareigą nustatyti tikslią priežastį, kodėl trūko vandentiekis, jos neatliko, todėl nesilaikė Draudimo įstatymo 90 straipsnyje įtvirtintos privalomos draudimo taisyklių sąlygos, numatančios, kad draudikas turi nustatyti nedraudžiamuosius įvykius, nes nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką, o tai reiškia, kad atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti atvejai, kada laikoma, kad įvykis yra nedraudiminis ir apie tai draudėjas turi būti tinkamai informuotas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.185–6.187 straipsniai, Draudimo įstatymo 90straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėjo, kad prieš draudžiant turtą atsakovė turėjo teisę apžiūrėti draudžiamą turtą ir įvertinti riziką; įvertinant riziką nustatyti atitinkamą draudimo įmoką ir sąlygas. Nors atsakovė nurodo, kad tai nėra draudiminis įvykis, kadangi vanduo išsiliejo dėl to, kad vamzdis nebuvo apšiltintas, tačiau įstatymas nenustato, kad vandentiekis, esantis išorinėje sienoje turi būti apšiltintas. Pažymėjo, kad atsakovei buvo žinoma, kokį turtą draudėjas draudžia. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. vasario 15 d. pažymoje nurodyta, kad vandentiekis trūko dėl neįprastai didelių šalčių t. y. dėl gamtinės jėgos, todėl neabejotinai šis įvykis yra draudiminis įvykis ir ieškovui priklauso draudimo išmoka pagal pasirašytą draudimo sutartį.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo su atsakove sudaryta gyventojų turto draudimo sutarties sudėtinė dalis yra draudimo taisyklės Nr. 039.1. Draudiko, gavus pranešimą apie 2021 m. sausio 18 d. įvykį, atstovas su draudėju 2021m. sausio 22 d. kartu apžiūrėjo sugadintą turtą bei surašė defektų aktą, kuriame nurodyta, kad dėl užšalusių ir trūkusių vandens padavimo vamzdžių, užlietos svetainės laminuotos grindys, fiksuota, kad pažeista apie 5 kv. m grindų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad plotas yra 29,05 kv. m, rekomenduota remontuoti visą 29,05 kv. m laminuotos dangos plotą. 2021 m. sausio 25 d. draudiko atstovas parengė sąmatą, kurioje paskaičiuota žala nurodyta 741,25 Eur, o įvertinus draudimo sutartyje numatytą franšizę, draudėjui galėtų būti išmokėta 691,25 Eur draudimo išmoka. Žalos administravimo metu buvo gauta UAB „Infranet“ žalų tyrimo eksperto parengta pažyma, kurioje konstatuota, kad vandentiekis, esantis išorinėje sienoje, užšalo, todėl trūko ir buvo užlietos pirmo aukšto laminato dangos grindys. Vandentiekio vamzdynas, esantis išorinėje sienoje, nėra apšiltintas, o lauko siena esant stipriems šalčiams, peršąla. Įvertinus nustatytas aplinkybes padaryta išvada, kad namo vandentiekio sistema sumontuota netaisyklingai, kas vertintina kaip statybos montavimo darbų brokas. Draudikas, įvertinęs gautą informaciją, priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, buvo nurodęs, kad namas rekonstruotas 2017 metais, tačiau po rekonstravimo sienoje buvęs vamzdis neapšiltintas šilumine izoliacija, taip pat neįrengtas šildymo kabelis, būtent dėl šios priežasties trūko vamzdis (Draudimo taisyklių 6.6, 6.1.16, 6.1.12 punktai). Pažymi, kad įrodinėjimo pareiga tenka ne tik draudikui, bet ir draudėjui, kuris privalo pagrįsti savo ieškinį. Pagal suformuluotą kasacinės instancijos teismo praktiką draudėjo patirtos žalos dydis ir draudimo išmokos dydis draudiko nustatomas pagal turimus duomenis ir esant ginčui dėl draudimo išmokos dydžio pareiga įrodyti faktus (faktines aplinkybes) tenka draudėjui, jeigu nesutinka su draudiko pateiktais skaičiavimais, nes priešingu atveju tokios pareigos priskyrimas draudikui neatitiktų draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalies nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2013).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. N., atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai Lietuvos Respublikoje per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2021 m. birželio 22 d. buvo apdraudęs turto objektus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir jame esantį turtą (Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).
5. Ieškovas apie įvykį atsakovei dėl sugadinto turto, esančio Gyventojų turto draudimo sutartyje nurodytu adresu, pranešė 2021 m. sausio 22 d. Pranešime apie įvykį nurodyta, kad turtas sugadintas dėl 2021 m. sausio 18 d. užlietų namo pirmo aukšto grindų, todėl sugadinta laminato danga. 2021 m. sausio 22 d. defektiniame akte Nr. GT/21/000195 nurodyta, kad pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 18 d. pastebėta, kad svetainės patalpose ant grindų pilna vandens, kadangi tose patalpose įrengta ir virtuvė, o vandens padavimo vamzdžiai nuvesti per sieną, manoma, kad užšalo vamzdžiai ir trūko, todėl įvyko užliejimas. 2021 m. vasario 15 d. UAB „Remeks“ pažymoje Nr. 2020/GT/21/000195 „Dėl įvykio priežasties objekte (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad atlikus apžiūrą nurodytu adresu nustatyta, kad vandentiekis, esantis išorinėje sienoje, užšalo, todėl trūko ir buvo užlietos pirmo aukšto laminato dangos grindys; vandentiekio vamzdynas, esantis išorinėje sienoje, nėra apšiltintas, o lauko siena, esant stipriems šalčiams, peršąla. Atsakovė 2021 m. gegužės 13 d. pateikė draudėjui pranešimą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 6.1.6., 6.1.12, 6.1.16 punktais draudikas priėmė sprendimą nepripažinti įvykio draudžiamuoju, nes nuostoliai atsirado dėl šalčio, sprogus ar įtrūkus įrengimams ar vamzdynams neapšildomuose pastatuose ar už pastato ribų.
6. Byloje ieškovui ginčijant draudiko atsisakymą pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką, draudikui tenka pareiga įrodyti draudimo sutartyje ir jos priede – atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse nustatytas aplinkybes, kurioms esant draudimo išmoka nemokama, nes įvykis nepriskiriamas draudžiamajam. Teismas ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, kad šalys aiškiai buvo aptarusios nedraudžiamuosius įvykius, o draudiko atlikti veiksmai, vykdant jam Draudimo įstatymo 98 straipsnyje priskirtas pareigas, sąlygoja išvadą, kad jie buvo pakankami sprendimui nepripažinti įvykio draudžiamuoju priimti – draudikas surašė defektų aktą ir kreipėsi UAB „Remeks“, teikiančios statinių remonto ir ekspertizės paslaugas, iš kur gavo žalų tyrimo vyriausiojo eksperto M. A. pažymą dėl ieškovui priklausančio turto 2021 m. sausio 18 d. sugadinimo priežasties, kurioje nurodyta, kad žala atsirado užšalus vandentiekiui, esančiam išorinėje sienoje ir jam trūkus. Teismas nurodė, kad atsakovui pateikus nurodytus dokumentus, įrodinėjimo pareiga iš draudiko pusės buvo perkelta draudėjui (ieškovui), tačiau ieškovas draudiko pateiktų įrodymų teisminio nagrinėjimo metu nepaneigė, įrodymų neteikė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas kaip draudėjas neįrodė, kad draudikas netinkamai įvykdė draudikui keliamus reikalavimus ištirti įvykį kad atsisakymas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju yra nepagrįstas. Todėl ieškinį pagal suformuluotą dalyką ir nurodytą jo pagrindą netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti naujus įrodymus – UAB „Vidrus“ sudarytą 2021 m. sausio 28 d. Defektinį aktą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, suteikė vieniems įrodymams, tokiems kaip atsakovės teikti nepilni rašytiniai įrodymai, kurie yra abejotini, didesnę įrodomąją reikšmę, nei ieškovo, todėl neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas ne tik pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, bet ir neteisingai, neišsamiai, iškreiptai ir nevisapusiškai nustatė visas bylos nagrinėjimui ir teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes. Tai yra viena iš priežasčių, lėmusių iš dalies neteisėto teismo sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės pateiktų nepilnų rašytinių įrodymų neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. neišreikalavo visų atsakovės turimų žalos kilimo tyrimo dokumentų, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, kitaip tariant, nebuvo išsiaiškintos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, o tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Apelianto nuomone, civilinė byla grąžintina pirmos instancijos teismui tirti iš naujo, kadangi neatskleista bylos esmė, reikalinga nustatyti naujas bylai reikšmingai aplinkybes ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
7.2. Apeliantas nurodo, kad jis turi teisę gauti draudimo išmoką, kadangi draudiminis įvykis įvyko dėl neįprastai didelio šalčio, pažymėjo, kad įstatymas nenumato ieškovo kaip draudėjo pareigos apšiltinti vandentiekį. Nuo draudžiamo turto esamos būklės tiesiogiai priklauso ir turto draudimo kaina atsižvelgiant į galimas draudiminių įvykių kilimo rizikas. Jeigu ieškovui pagal nutikusį įvykį nepriklauso draudiminė išmoka, tai draudimo sutartis praranda bet kokią prasmę, kadangi ieškovas faktiškai niekada negalėtų pretenduoti gauti draudimo išmoką. Tarp ieškovo ir atsakovės pasirašytos draudimo sutarties sąlygos ir Draudimo taisyklių specialiosios sąlygos prieštarauja viena kitai, klientas yra klaidinamas ir toks veikimas yra nesąžiningas vartotojo ieškovo atžvilgiu.
7.3. Apelianto nuomone, atsakovė nenustatė tikslios priežasties kodėl trūko vandentiekis, tačiau cituoja beveik visas draudimo taisyklių specialiąsias sąlygas siekiant išvengti pareigos išmokėti draudimo išmoką. Prieš draudžiant turtą atsakovė turėjo teisę apžiūrėti draudžiamą turtą ir įvertinti riziką, įvertinant riziką nustatyti atitinkamą draudimo įmoką ir sąlygas. Atsakovės pateiktoje 2021 m. vasario 15 d. pažymoje nurodyta, kad vandentiekis trūko dėl neįprastai didelių šalčių t. y. dėl gamtinės jėgos. Todėl, apelianto nuomone, neabejotinai šis įvykis yra draudiminis įvykis ir ieškovui priklauso draudimo išmoka pagal pasirašytą draudimo sutartį. Be to, nėra duomenų apie tai, kad jeigu vandentiekis būtų apšiltintas, vandentiekis nebūtų trūkęs, todėl negalima vertinti kaip statybos ar projektavimo broko aplinkybės, kad vandentiekis nebuvo apšiltintas.
Atsiliepimas
7.4. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą negalėjo likti pasyvus, privalėjo paskirstyti įrodinėjimo naštą, įpareigoti atsakovę pateikti įrodymus, kurie paneigtų jos atsiliepimuose nurodytas aplinkybes (jeigu tokių yra), nes ieškovas rėmėsi atsakovės išdėstytais teiginiais. Ieškovui iš esmės taikytas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.
7.5. 2021 m. sausio 22 d. Defektų aktas Nr. GT/21/000195 surašytas tik pagal ieškovo nurodytas aplinkybes, tačiau visiškai nėra jokių įvykio tyrimo dokumentų. Ieškovas šiame akte nurodė žalos kilimo priežastis, kurios kilo jo manymu, tačiau atsakovė nieko daugiau žalos tyrimo byloje nenustatinėjo. Atsakovės vienintelis įrodymas dėl įvykio kilimo priežasties – tai UAB „Infranet“ pažyma Nr. 2020/GT/21/000195, kurioje nurodyta, kad 2021 m. sausio 18 d. buvo atlikta įvykio apžiūra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad vandentiekis, esantis išorinėje sienoje, užšalo, todėl trūko ir buvo užlietos pirmo aukšto laminato dangos grindys. Vandentiekio vamzdynas, esantis išorinėje sienoje, nėra apšiltintas, o lauko siena esant stipriems šalčiams peršąla. Apeliantas šią pažymą vertina kritiškai, nes ji surašyta anksčiau nei ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl įvykio; atsakovės atstovai niekada nebuvo atvykę apžiūrėti namo, rėmėsi tik ieškovo atsiųstomis nuotraukomis; išorinėje namo sienoje nėra ir niekada nebuvo jokių vandentiekio vamzdžių, kurie galėjo peršalti; name gyvena ne tik ieškovas, tačiau kartu ir mažamečiai vaikai, jis yra šildomas, todėl name niekada nebuvo ir negalėjo būti neigiamos temperatūros; namas yra vieno aukšto, todėl konstatavimas, jog dėl avarijos buvo užlietas pirmas namo aukštas, skamba nelogiškai.
8. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimas iš esmės yra teisingas, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas neįvykdė teismo įpareigojimo, nepateikė į bylą įrodymų apie atliktus remonto darbus, todėl teismas 2021 rugsėjo 7 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje. Ieškovas iki 2021 spalio 28 d. teismo posėdžio taip ir nepateikė jokių naujų įrodymų, į teismo posėdį taip pat neatvyko, todėl apelianto argumentai dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naštos ir procesinių normų pažeidimo, yra laikytini teisiškai nepagrįstais. UAB „Infranet“ pažymoje nurodytos aplinkybės dėl vandentiekio esančio išorinėje namo sienoje užšalimo, visiškai sutampa su paties ieškovo draudikui pateiktais paaiškinimais dėl avarijos aplinkybių. Pats ieškovas (jo atstovas) pateikdamas draudikui pranešimą apie 2021 sausio 18 d. įvykį, nurodė, kad buvo užlietos pirmo aukšto namo grindys ir sugadintas laminatas, o užliejimo priežastimi nurodyti užšalę vamzdžiai, kurie trūko ir įvyko užliejimas, todėl niekaip nepaaiškinami apelianto samprotavimai apie tai, kad negalėjo būti užlietas pirmas aukštas, nes namas yra vieno aukšto. Atsakovės nuomone, ieškovas niekaip nepaneigė, kad atsakovės priimtas sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju yra neteisėtas. Ieškovas sudarydamas draudimo sutartį, nurodė, kad statinys yra rekonstruotas 2017 metais, tačiau po rekonstravimo, sienoje buvęs vamzdis neapšiltintas šilumine izoliacija, taip pat neįrengtas šildymo kabelis, būtent dėl šios priežasties vamzdis trūko. Draudikas vadovavosi Draudimo Taisyklių 6.6., 6.1.16., 6.1.12 punktais. Draudikas neturi teisės mokėti draudimo išmokos, kai įvykis yra nedraudžiamasis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
10. Byloje kilo ginčas dėl draudiko priimto sprendimo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.
11. Byloje nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2021 m. birželio 22 d. buvo apdraudęs turto objektus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir jame esantį turtą (Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas apie įvykį atsakovei dėl sugadinto turto, esančio Gyventojų turto draudimo sutartyje nurodytu adresu, pranešė 2021 m. sausio 22 d., nurodydamas, kad turtas sugadintas dėl 2021 m. sausio 18 d. užlietų namo pirmo aukšto grindų, todėl sugadinta laminato danga. 2021 m. sausio 22 d. defektiniame akte Nr. GT/21/000195 nurodyta, kad pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 18 d. pastebėta, kad svetainės patalpose ant grindų pilna vandens, kadangi tose patalpose įrengta ir virtuvė, o vandens padavimo vamzdžiai nuvesti per sieną, manoma, kad užšalo vamzdžiai ir trūko, todėl įvyko užliejimas. 2021 m. vasario 15 d. UAB „Remeks“ pažymoje Nr. 2020/GT/21/000195 „Dėl įvykio priežasties objekte (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad atlikus apžiūrą nurodytu adresu nustatyta, kad vandentiekis, esantis išorinėje sienoje, užšalo, todėl trūko ir buvo užlietos pirmo aukšto laminato dangos grindys; vandentiekio vamzdynas, esantis išorinėje sienoje, nėra apšiltintas, o lauko siena, esant stipriems šalčiams, peršąla. Atsakovė 2021 m. gegužės 13 d. draudėjui pranešė, kad vadovaujantis Draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 6.1.6., 6.1.12, 6.1.16 punktais draudikas priėmė sprendimą nepripažinti įvykio draudžiamuoju, nes nuostoliai atsirado dėl šalčio, sprogus ar įtrūkus įrengimams ar vamzdynams neapšildomuose pastatuose ar už pastato ribų.
12. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai, neišsamiai ir nevisapusiškai nustatė visas bylos nagrinėjimui ir teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. neišreikalavo visų atsakovės turimų žalos kilimo tyrimo dokumentų, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, kitaip tariant, nebuvo išsiaiškintos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės.
13. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais sutinka tik iš dalies. Visų pirma, pastebėtina, kad pats apeliantas byloje nebuvo aktyvus, neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė teismui pakankamai įrodymų tam, kad savo ieškinį pagrįsti.
14. Apeliantas nurodo, kad jo turtas pagal draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) yra apsaugotas net nuo dėl trečiųjų asmenų veiksmų kilusios žalos, o būtent nuo „elektros įtampos svyravimų, gamtinės jėgos, lietaus ar tirpstančio sniego prasiskverbimo pro išorės konstrukcijas, piktavališko pastato apgadinimo, kitų nenumatytų rizikų, savaiminio medžio užvirtimo, vagystė su įsilaužimu iš aptvertos tvora gyvenamosios teritorijos, stiklo dūžio, trečiųjų asmenų tyčinės veiklos, ugnies, vandens.“ Remiantis atsakovo pateikta 2021-02-15 pažyma, galima teigti, kad vandentiekis trūko dėl gamtinės jėgos (itin didelio šalčio). Tačiau atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kokia įvykio dieną buvo lauko temperatūra.
15. Apeliantas nurodo ir tai, kad išorinėje namo sienoje nėra ir niekada nebuvo jokių vandentiekio vamzdžių, kurie galėjo peršalti. Vandentiekio vamzdžiai yra vidinėje namo pusėje, sumontuoti sienoje. Tačiau ir šiems savo teiginiams pagrįsti apeliantas jokių įrodymų nepateikė.
16. Atsižvelgiant į tai, būtų galima teigti, kad ieškinys yra atmestas pagrįstai, tačiau, kaip matyti iš atsakovo 2021 m. gegužės 13 d. pranešimo, jame nurodyta, kad draudikas priėmė sprendimą nepripažinti įvykio draudžiamuoju vadovaudamasis Draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 6.1.6., 6.1.12, 6.1.16 punktais,
17. Draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 6.1.12 p. nustatyta, kad draudimo apsauga negalioja, jeigu nuostoliai atsirado dėl šalčio, sprogus ar įtrūkus įrengimams ar vamzdynams neapšildomuose pastatuose ar už pastato ribų. Ši išimtis netaikoma, kai toks sprogimas ar įtrūkimas kilo dėl staigaus ir netikėto šilumos tiekimo sutrikimo ar kitų aplinkybių, kurių Jūs nekontroliuojate ir negalėjote išvengti. Tačiau iš bylos medžiagos neabejotinai matyti, kad vamzdis trūko apšildomame pastate, ne už jo ribų. Vadinasi mokėti draudimo išmoką šiuo pagrindu atsisakyta akivaizdžiai nepagrįstai.
18. Draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 6.1.6. p. nustatyta, kad draudimo apsauga negalioja, jeigu nuostoliai atsirado dėl projektavimo, statybos, montavimo klaidų ar broko, taip pat dėl akivaizdžiai netinkamų, brokuotų medžiagų, dalių ar įrengimų naudojimo. 6.1.16. p. nustatyta, kad draudimo apsauga negalioja, jeigu nuostoliai atsirado dėl klaidų, trūkumų ar defektų, už kuriuos pagal garantiją arba įstatymų nustatyta tvarka atsako gamintojas, tiekėjas, statytojas arba garantinį, techninį aptarnavimą atliekanti įmonė. Jeigu Jūs apdraustą turtą ar jo dalį pasigaminote pats, tai Jūs prilyginamas šiame punkte išvardintiems asmenims. Tačiau atsakovas niekur nenurodė kokios projektavimo, statybos, montavimo klaidos ar brokas, kokių netinkamų, brokuotų medžiagų, dalių ar įrengimų naudojimas sąlygojo įvykio atsiradimą.
19. Šias aplinkybes būtina tirti, o kad tai atlikti, būtina šalims pasiūlyti pateikti papildomus argumentus ir įrodymus.
20. Be to ieškovas nurodo, kad jam padarytos žalos dydis yra 7 785,14 Eur. Atsakovas nurodo, kad jo paskaičiuota žala sudaro 741,25 Eur. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai netyrė.
21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Dėl nurodytų neištirtų ir neįvertintų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti fakto klausimus, tačiau pagal nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės. Išreikalavus naujus įrodymus ir išaiškinus faktines aplinkybes bus galima spręsti ar ginčo įvykis yra draudiminis, o jei taip, tai kokio dydžio draudimo išmoka turi būti išmokėta ieškovui. Taigi, bylą nagrinėjant iš naujo turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės šiuo aspektu, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.). Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai tampa teisiškai nereikšmingais, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
ieškovo apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.