- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- eI3-683-426/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02146-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- UAB "Asepas"
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Eurotrakas“, uždaroji akcinė bendrovė „Hermeda“, J. U., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, „Hermeda“, „Eurotrakas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mefodijos Povilaitienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Eurotrakas“, uždaroji akcinė bendrovė „Hermeda“, J. U., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Asepas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. A51-73498/20(2.14.2.12E-ŽEM) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria laikinai sustabdytas pagal UAB „Asepas“ 2020 m. sausio 10 d. prašymą pradėtas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS), registracijos Nr. ZSFP-69764; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) tęsti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), nustatyta tvarka.
Nurodo, kad 2020 m. birželio 8 d. Bendrovė gavo Sprendimą, kuriuo buvo informuota, jog laikinai sustabdomas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas ŽPDRIS paslaugoje, kadangi kitam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir NŽT Vilniaus skyrius) 2020 m. gegužės 28 d. raštu pakartotinai atsisakė išduoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus ŽPDRIS paslaugoje, registracijos Nr. ZSFP-70951.
Mano, kad toks Sprendimas yra neteisėtas, kadangi Bendrovės projekto rengimas pradėtas Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. A30-508/20 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Įsakyme nustatyta, kad pradedamas rengti 24 147 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – padalyti žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų.
Pareiškėjos nuomone, šį įsakymą priėmė Skyriaus vedėjos Raimondos Rudukienės vadovas, todėl jis gali būti panaikintas tik aukštesnio viešojo administravimo subjekto arba teismo, o šiuo atveju pati Skyriaus vedėja neturi teisės jo naikinti ar stabdyti vykdymo.
Pagal Taisyklių 12 punktą projektų rengimą organizuoja Administracijos direktorius, todėl mano, kad tik jis turi teisę priimti sprendimus žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektų rengimo procedūroje. Šiuo atveju Sprendimą priėmė Skyriaus vedėja, tačiau nėra duomenų, kad ji būtų įgaliota tokį sprendimą priimti.
Be to, Sprendime R. Rudukienė nurodė, kad ji ne tik sustabdė Bendrovės projekto rengimo procedūrą, bet ir ketina ją nutraukti, remdamasi tuo, jog kitam Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatoriui NŽT neišdavė reikalavimų projektui.
Tačiau Taisyklės nenumato galimybės vienam projekto iniciatoriui negavus reikalavimų nerengti projekto ir pagal kito iniciatoriaus prašymą, todėl, pareiškėjos nuomone, Administracijai nesuteikta teisė nutraukti Bendrovės projekto rengimo procedūrą.
Nurodo, kad Bendrovė gavo Administracijos 2020 m. gegužės 8 d. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus bei NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškina, kad pagal Taisyklių nuostatas ji turi teisę sudaryti rašytinę projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį su projekto rengėju, kuris turi parengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, o parengus šį projektą, jis turi būti viešinamas, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas pagal Taisyklėse nustatytą tvarką. Taigi, kiti asmenys pagal Bendrovės prašymą pradėtoje Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūroje turi teisę tik teikti pasiūlymus parengtam projektui ir gautą organizatoriaus atsisakymą priimti pasiūlymus skųsti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau kiti asmenys nedalyvauja procedūroje, o jų veiksmai ar neveikimas negali sukelti teisinių pasekmių Bendrovei.
Pažymi, kad iš Sprendimo neaišku, kokias teises ir pareigas Bendrovė šiuo metu turi, atsakovei sustabdžius jos Žemės sklypo projekto rengimą, taip pat neaišku, kokias teises ir pareigas turės, kai Administracija pradės Taisyklėse nenumatytą procedūrą, t. y. atvers naują paslaugą, kurioje bus rengiamas vienas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pagal visų formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatorių pateiktus prašymus. Atkreipia dėmesį, kad Sprendime atsakovė nenurodė jo apskundimo tvarkos. Todėl skundžiamas teisės aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nesutinka su skundu ir prašo bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Mano, kad Sprendimas apskritai negali būti skundžiamas teismui, kadangi dėl pareiškėjos prašymo juo nebuvo priimtas galutinis sprendimas. Nurodo, kad ginčijamu raštu buvo paaiškinta, jog Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procese suinteresuoti asmenys turi teisę skųsti NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsisakymą išduoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, o tokio atsisakymo neskundžiant bus atverta viena nauja paslauga, kurioje bus rengiamas vienas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pagal visų projekto iniciatorių pateiktus prašymus.
Akcentuoja, kad Bendrovės prašymas dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo nėra iki galo išspręstas, todėl Sprendimas turėtų būti vertinamas kaip tarpinis dokumentas šio klausimo sprendimo procedūroje.
Paaiškina, kad valią dėl projekto rengimo yra pareiškę du Žemės sklypo naudotojai, todėl priimtas sprendimas rengti du alternatyvius Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus, kuriems atvertos dvi skirtingos paslaugos ŽPDRIS. Kadangi NŽT Vilniaus skyrius vienoje iš paslaugų atsisakė išduoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, todėl Sprendime paaiškinta apie galimybę tokį atsisakymą skųsti.
Pažymi, kad Sprendimu nėra nutraukiami sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo darbai, todėl ginčijamas raštas laikytinas informacinio pobūdžio tarpiniu sprendimu, kurio teisėtumo neturėtų vertinti teismas. Mano, kad Sprendimu pareiškėjos interesai nebuvo pažeisti, o ir pati nenurodė, kokios jos teisės pažeistos informacinio pobūdžio rašte nurodžius, kad ateityje vietoje dviejų alternatyvių projektų gali būti rengiamas vienas projektas.
Administracija prašo bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, tačiau pasisako ir dėl kitų skundo argumentų.
Akcentuoja, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą inicijavo ne vien pareiškėja, bet ir kiti šio Žemės sklypo naudotojai. Pirmieji 2019 m. rugsėjo 16 d. su prašymu organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą į Administraciją kreipėsi UAB „Eurotrakas“, UAB „Hermeda“ ir J. U., nurodydami, kad projekto tikslai yra padalyti jį į du ar daugiau žemės sklypų, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Tuo tarpu Bendrovė prašymą organizuoti projekto rengimą pateikė tik 2020 m. sausio 10 d., nurodydama, jog siekia padalyti Žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų.
Atsižvelgdama į prašymus, Administracija 2020 m. kovo 6 d. priėmė įsakymą Nr. A30-508/20 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo pradėtas rengti 24 147 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projektas, siekiant padalyti Žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų. Skyriui pavesta parengti projekto rengimo reikalavimus ir kreiptis į NŽT Vilniaus skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo.
Atsakovė pažymi, kad pagal Taisykles pareiškėja ir kiti Žemės sklypo naudotojai turi teisę inicijuoti Žemės sklypo projekto rengimą, tačiau sklypo naudotojai informavo, kad nesusitarė dėl projekto rengimo, todėl buvo priimtas sprendimas rengti du alternatyvius Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus, kuriems buvo atvertos dvi skirtingos paslaugos ŽPDRIS.
Atkreipia dėmesį, kad Administracija 2020 m. balandžio 30 d. raštu Nr. A51-57785/20(2.1.19-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ informavo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatorius, įskaitant pareiškėją, kad pradedamas rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas padalyti jį į du ar daugiau žemės sklypų.
Pažymi, kad NŽT Vilniaus skyrius nusprendė atsisakyti pateikti reikalavimus vienam iš projektų rengti, 2020 m. gegužės 28 d. rašte Nr. SFP-(14.49.36.) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ nurodydamas, jog Taisyklės nenumato, kad suformuotame valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkai, kurie nėra žemės sklypo dalių savininkai, gali inicijuoti tuo pačiu metu atskirus projektus. Taip pat NŽT Vilniaus skyrius nurodė, kad šiuo atveju valstybinės žemės sklypo padalijimo klausimas pagal visų projekto iniciatorių prašymus turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai viename projekte.
Administracija pažymi, kad, nepaisant tokio išaiškinimo, NŽT Vilniaus skyrius, galimai suklydęs, 2020 m. gegužės 20 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. SFP-7797-(14.49.36.) ir juos įkėlė tik į pareiškėjos paslaugą ŽPDRIS.
Paaiškina, kad Administracija, vadovaudamasi NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. gegužės 28 d. rašte pateiktu išaiškinimu, priėmė Sprendimą, informuojantį apie laikiną paslaugų sustabdymą, kol su NŽT Vilniaus skyriumi bus galutinai išsiaiškinta dėl galimybės Žemės sklypo projektus rengti atskirose paslaugose. Atsakovė paaiškino, jog NŽT Vilniaus skyrius išdavė formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus tik vienoje iš paslaugų (pareiškėjos), o kitoje atsisakė tai padaryti, motyvuodamas, kad valstybinės žemės naudotojai teisės rengti alternatyvius projektus neturi. Todėl Bendrovei turėjo būti aišku, kad palikus galioti tokį NŽT Vilniaus skyriaus sprendimą, ir ji nebegalėtų tęsti projekto rengimo individualioje ŽPDRIS paslaugoje.
Atsakovės nuomone, NŽT Vilniaus skyriaus pozicija galimai pažeidžia iniciatorių teises, todėl ji pasiūlė iniciatoriams ginčyti tokį NŽT atsakymą. Mano, kad pareiškėjos noras toliau tęsti alternatyvaus projekto rengimą yra neteisėtas ir nesąžiningas, kadangi, nenuginčijus NŽT Vilniaus skyriaus atsakymo, projektas bus neteisėtas ir nebus patvirtintas.
Teigia, kad atmestini pareiškėjos argumentai, jog Skyriaus vedėja R. Rudukienė neturėjo įgaliojimo naikinti 2020 m. kovo 6 d. įsakymo. Atsakovė akcentuoja, kad ginčijamu Sprendimu nebuvo panaikintas minėtas įsakymas, jis galioja ir, tikėtina, bus toliau vykdomas, kai tik bus galutinai išsiaiškinta, ar žemės sklypo formavimo projektas gali būti rengiamas dviejose atskirose paslaugose, ar turi būti sukurta viena bendra paslauga, kaip to reikalauja NŽT Vilniaus skyrius.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su Bendrovės teiginiais, jog sprendimas sustabdyti procedūrą priimtas ne Administracijos direktoriaus, o Skyriaus vedėjos, kai Taisyklėse numatyta, kad tik direktorius turi teisę priimti sprendimus žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo procedūroje. Atsakovės teigimu, informacinio pobūdžio Sprendimas nesukuria jokių teisinių pasekmių, todėl pagal kompetenciją gali būti pasirašomas ir kitų Administracijos tarnautojų. Skyriaus vedėjos pareigybės aprašyme nustatyta, kad ji, be kita ko, sprendžia problemas, iškilusias įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) funkcijas žemės sklypų projektavimo, žemės valdos projektų organizavimo, rengimo ir derinimo srityje.
Pažymi, kad tuo atveju, jei ginčijamas sprendimas nebūtų vertinamas kaip informacinio pobūdžio, mano, jog Skyriaus vedėja vis tiek turėtų teisę tokį raštą pasirašyti, kadangi jai pagal pareigybės aprašymą suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas tenkinti Bendrovės prašymą formuoti ar pertvarkyti sklypą, ir tokį sprendimą pasirašyti.
Akcentuoja, kad Sprendime nurodytas jo teisinis pagrindas, t. y., kol sprendžiamas klausimas dėl NŽT reikalavimų gavimo, žemės sklypo projekto rengimas negali vykti. Paaiškina, kad Taisyklių 26 punkte įtvirtinta nuostata, jog projektas nerengiamas gavus neigiamą atsakymą dėl reikalavimų pateikimo. Todėl akivaizdu, kad NŽT Vilniaus skyriui nurodžius, jog negali būti rengiami alternatyvūs žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai, atsirado teisinis pagrindas taikyti ir Taisyklių 26 punkto nuostatą.
Administracijos teigimu, Bendrovė neteisingai traktuoja, kad NŽT Vilniaus skyrius neišdavė reikalavimų kitiems iniciatoriams. Šiuo atveju reikalavimai nebuvo išduoti ne dėl kitų iniciatorių neatitikimo teisės aktų reikalavimams, tačiau dėl NŽT Vilniaus skyriaus pozicijos, jog negalėjo būti sukurtos dvi alternatyvios paslaugos ŽPDRIS. Todėl NŽT Vilniaus skyriaus išduoti reikalavimai, kurie buvo įkelti tik į Bendrovės ŽPDRIS paskyrą, gali būti vertinami tik kaip reikalavimai išduoti bendrai visiems iniciatoriams, o ne atskirai pareiškėjos paslaugai.
Atsiliepimas
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Sprendime aiškiai nurodoma NŽT Vilniaus skyriaus rašto apskundimo tvarka. Be to, iš Sprendimo turinio aišku, kad projektas stabdomas, todėl pareiškėja turėjo suprasti, jog laikinai turėtų stabdyti su projekto rengimu susijusius veiksmus, investicijas ir pan. Taip pat Sprendime paaiškinti tolesni veiksmai, kas bus atliekama, jei projekto iniciatoriai neapskųs NŽT Vilniaus skyriaus rašto.
Administracijos teigimu, Sprendime neturėjo būti nurodyta apskundimo tvarka, kadangi tai – informacinio pobūdžio raštas, juo nėra priimtas joks sprendimas, t. y. nei nutraukti procedūrą, nei uždaryti paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat paaiškina, kad Sprendime aiškiai nurodyta, jog dvi paslaugos gali būti nutrauktos ateityje, t. y., jeigu liks galioti aptartas NŽT Vilniaus skyriaus sprendimas. Taigi, ginčijamu raštu jokie sprendimai dėl Bendrovės procedūrų nepriimti, jie bus priimti tik ateityje.
Administracija pabrėžia, kad pareiškėja reikalavimo įpareigoti atsakovę tęsti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą skunde niekaip nepagrindžia. Iš esmės tai laikytina išvestiniu reikalavimu, tačiau netenkinus pagrindinio reikalavimo – panaikinti Sprendimą – neturėtų būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo. Paaiškina, kad tenkinus pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo susidarytų situacija, kai nebūtų atsižvelgta į trečiųjų suinteresuotų asmenų ir kitų Žemės sklypo naudotojų UAB „Eurotrakas“, UAB „Hermeda“ bei J. U. interesus, kadangi jie yra pateikę prašymą inicijuoti to paties Žemės sklypo projekto rengimą, o NŽT Vilniaus skyrius aiškiai nurodė rengti vieną bendrą projektą.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Eurotrakas“, UAB „Hermeda“ ir J. U. (toliau – ir Tretieji asmenys) atsiliepime su skundu nesutinka.
Šalies argumentai
Teigia, kad jiems, kaip ir pareiškėjai, nuosavybės teise priklauso Žemės sklype esantys statiniai. Tretieji asmenys, kaip valstybinio Žemės sklypo naudotojai, dar 2019 m. rugsėjo 11 d. su prašymu kreipėsi į Administraciją, siekdami inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriam atsakovė ŽPDRIS paslaugoje suteikė registracijos Nr. ZSFP-70951.
NŽT Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus 2020 m. gegužės 20 d. pateikė tik pareiškėjai, o Tretiesiems asmenims nurodė, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų nepateikia tik todėl, jog Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus jau yra pateikusi Bendrovei. Taip pat NŽT nurodė, kad Žemės sklypo padalijimo klausimas pagal visų projekto iniciatorių prašymus turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai viename projekte.
Mano, kad patenkinus pareiškėjos skundą, jai būtų suteiktas nepagrįstas prioritetas įgyvendinti projektą, kai tokią pačią teisę turi ir Tretieji asmenys, tokiu būdu pažeidžiant lygiateisiškumo, objektyvumo, protingumo bei teisingumo principus.
Teigia, kad atsakovė iki šiol neturi pagrindo leisti pareiškėjai vienai toliau vykdyti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kadangi ji priėmė Sprendimą, vadovaudamasi NŽT 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu, kuriame nurodyta, jog Žemės sklypo padalijimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai viename projekte.
Taip pat mano, kad pareiškėjai materialiąsias pasekmes sukėlė ne skundžiamas atsakovės Sprendimas, o būtent NŽT 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas. Pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka neapskundė minėto NŽT sprendimo, todėl laikytina, kad su juo sutiko. Tačiau iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji siekia tęsti projekto rengimo procedūrą viena, o tai, Trečiųjų asmenų nuomone, prieštarauja NŽT 2020 m. gegužės 28 d. sprendimui.
Akcentuoja, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. A30-508/20 – vienkartinis teisės taikymo aktas, juo inicijuojama ginčo projekto rengimo procedūra, todėl nereiškia, kad, norint nutraukti projekto rengimo procedūrą ar priimti su ja susijusį bet kokį kitą sprendimą, įsakymą reikia panaikinti. Be to, pagal Taisyklių 26 punktą, kai pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie projektų rengimo reikalavimų nepateikimo priežastis, projektas nerengiamas, t. y. joks administracinis aktas nepriimamas. Dėl šių priežasčių mano, kad pareiškėjos argumentai ir situacijos interpretavimas minėto įsakymo kontekste yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo teismo dėl skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į išdėstytus motyvus.
Nurodo, kad 2,4147 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise perduotas Nacionalinei žemės tarnybai.
Žemės sklype registruoti šie nekilnojamojo turto objektai: pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – administracinis pastatas su kavine ir moteliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – katilinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – transformatorinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – siurblinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – praėjimo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Trečiasis asmuo UAB „Eurotrakas“ 2018 m. lapkričio 15 d. Administracijai pateikė prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypus. Tretieji asmenys UAB „Hermeda“, UAB „Eurotrakas“, J. U. 2019 m. rugsėjo 16 d. Administracijai pateikė analogišką prašymą – organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslai: pertvarkyti žemės sklypus, t. y. padalyti į du ar daugiau žemės sklypų; nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būtą (-us).
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad Trečiųjų asmenų 2020 m. sausio 23 d. prašymas dėl formavimo ir pertvarkymo projekto inicijavimo į ŽPDRIS sistemą įkeltas 2020 m. vasario 7 d. bei tuo pačiu Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo paslaugai ŽPDRIS suteiktas paslaugos numeris ZSFP-70951. Pažymi, kad paraleliai dėl formavimo ir pertvarkymo projekto Žemės sklype kreipėsi ir Bendrovė, kurios prašymas į ŽPDRIS sistemą įkeltas dar 2020 m. sausio 10 d. ir suteiktas paslaugos numeris ZSFP-69764.
Paaiškina, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. SFP-7797-(14.49.36.) išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Žemės sklypui paslaugos sistemoje ZSFP-69764. NŽT Vilniaus skyrius 2020 m. liepos 23 d, sprendimu Nr. SFP-10538-(14.49.36.) pakeitė 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. SFP-7797-(14.49.36.), pažymėdamas, kad projektą rengti tik tada, kai, vadovaujantis Taisyklėmis, bus parengtas ir patvirtintas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka Žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.
Nurodo, kad Administracija 2020 m. gegužės 13 d. ir pakartotinai 2020 m. gegužės 21 d. per ŽPDRIS sistemą, paslaugoje ZSFP-70951, kurio iniciatoriai – Tretieji asmenys, pateikė prašymą pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
Tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. SFP-7799-(14.49.36.), kuriuo buvo išduoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Žemės sklypui paslaugos sistemoje ZSFP-69764, 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. SFP-7799-(14.49.36) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ atsisakė pateikti reikalavimus dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui pateikimo, paaiškindamas, jog jau yra išdavęs reikalavimus paslaugoje Nr. ZSFP-69764.
Taip pat paaiškina, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. SFP-8217-(14.49.36.) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ pakartotinai Administracijai nurodė, jog reikalavimai dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pateikti paslaugoje ZSFP-69764.
Šalies argumentai
Akcentuoja, kad Tretieji asmenys Nacionalinei žemės tarnybai pateikė skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. SFP-7799-(14.49.36) ir 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. SFP-8217-(14.49.36.), kuriais Administracijai nurodė, jog reikalavimai dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pateikti paslaugoje ZSFP-69764, todėl atsisakyta pateikti reikalavimus paslaugoje ZSFP-70591.
UAB „Eurotrakas“ paaiškina, kad NŽT 2020 m. liepos 24 d. sprendime Nr. 1SS-1373-(8.5.) nurodė, jog reikalavimai projektui rengti pateikti nurodytoje paslaugoje Nr. ZSFP-69764, atsižvelgiant į projekto iniciatorių prašymų pateikimo datas, t. y. UAB „Asepas“ prašymą į ŽPDRIS patalpino 2020 m. sausio 10 d., o Trečiųjų asmenų prašymas į ŽPDRIS buvo patalpintas tik 2020 m. vasario 7 d.
Taip pat buvo įvertinta ir tai, kad jeigu Žemės sklype esančių statinių savininkai parengtų du skirtingus Žemės sklypo padalijimo projektus ir abiejų projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūros, projektų sprendiniai atitiktų teisės aktų reikalavimams, neaišku, kurį projektą Skyriui reikėtų derinti (nederinti), o NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tikrinti ir teikti išvadą dėl galimybės projektą tvirtinti (netvirtinti).
NŽT vertinimu, ginčas byloje kilo dėl aplinkybės, jog Taisyklės nenumato galimybės teikti kelių alternatyvių projektų, kai žemės sklypas nėra valdomas nuosavybės teise. Dėl šios priežasties ir buvo priimti atitinkami NŽT sprendimai, o šioje byloje skundžiamas Sprendimas yra laikomas tąsa NŽT priimtų sprendimų, kurių pagrindas – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis. Joje įtvirtinti atvejai, kuomet rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, t. y. vienas iš jų, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį.
Paaiškina, kad Taisyklių 65 punktas įtvirtina NŽT pareigą patikrinti pateikto projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, tačiau Taisyklės neįpareigoja NŽT analizuoti projekto racionalumo.
Mano, jog ginčo atveju galimai susiklostys situacija, kai NŽT pateiktas Bendrovės projektas ir Trečiųjų asmenų projektas pagal Taisyklių 65 punktą atitiks rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų reikalavimus, o pagal Taisyklių 66 punktą jam net neturės būti pritarę Žemės sklypo naudotojai, t. y. pareiškėjos pateiktam projektui neturės būti pritarę Tretieji asmenys ir atvirkščiai. Todėl susiklostys situacija, jog abu pateikti projektai galės būti tvirtinami, kurių sprendiniai vienas kitam prieštaraus. Tuomet kyla klausimas, kurį projektą tvirtins projekto organizatorius, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Mano, kad Administracija pagrįstai sustabdė administracinę procedūrą, kol bus išsiaiškintos aplinkybės dėl tolesnio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tęsimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Asepas“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, jog nesutinka, kad ginčijamas Administracijos sprendimas jai nesukėlė teisinių pasekmių, kadangi sustabdžius Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą, jokie Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo veiksmai neatliekami bei sprendimai nepriimami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. A51-73498/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ dalies, kuria laikinai sustabdytas pagal UAB „Asepas“ 2020 m. sausio 10 d. prašymą pradėtas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas ŽPDRIS, registracijos Nr. ZSFP-69764, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2,4147 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise perduotas Nacionalinei žemės tarnybai; statiniai, esantys žemės sklypo teritorijoje, nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
Tretieji asmenys UAB „Hermeda“, UAB „Eurotrakas“ ir J. U. 2019 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypus, padalijant juos į du ar daugiau žemės sklypų, taip pat nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą. Trečiųjų asmenų prašymas į ŽPDRIS sistemą įkeltas 2020 m. vasario 7 d., suteiktas paslaugos numeris ZSFP-70951.
UAB „Asepas“ taip pat 2020 m. sausio 10 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu padalyti Žemės sklypą. Bendrovės prašymui ŽPDRIS sistemoje suteiktas paslaugos numeris ZSFP-69764.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 20 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsniu ir kitais teisės aktais, 2020 m. kovo 6 d. priėmė įsakymą Nr. A30-508/20 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo pradėtas rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, jo tikslas – padalyti žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų.
Administracija 2020 m. balandžio 30 d. informavo pareiškėją ir Trečiuosius asmenis, kad rengiami du alternatyvūs Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai, kuriems atvertos dvi skirtingos paslaugos ŽPDRIS sistemoje.
Taip pat Administracija 2020 m. gegužės 13 d. per ŽPDRIS sistemą paslaugoje ZSFP-69764, kurio iniciatorė UAB „Asepas“, pateikė prašymą pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. SFP-7797-(14.49.36.) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“ išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Žemės sklypui paslaugos sistemoje Nr. ZSFP-69764.
Pažymėtina, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. SFP-7799-(14.49.36) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ atsisakė pateikti reikalavimus dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui pateikimo paslaugai Nr. ZSFP-70951 pagal Trečiųjų asmenų prašymą. Paaiškino, kad paslaugos byloje Nr. ZSFP-69764 jau pateikė reikalavimus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. gegužės 28 d. raštu informavo Administraciją, kad Taisyklės nenumato galimybės suformuotame valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkams, kurie nėra žemės sklypo dalių savininkai, inicijuoti tuo pačiu metu atskirus projektus. Šiuo atveju Žemės sklypo padalijimo klausimas pagal visų projekto iniciatorių prašymus turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai viename projekte.
Administracija 2020 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. A51-73498/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo informavo, kad laikinai sustabdo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą ŽPDRIS paslaugose pagal Bendrovės ir Trečiųjų asmenų prašymus.
Taip pat pažymėtina, kad NŽT Vilniaus skyrius 2020 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą Nr. SFP-10538-(14.49.36.) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“, kuriuo pripažino NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. SFP-7797-(14.49.36.) netekusiais galios.
Pareiškėja nesutinka su ginčijamu Sprendimu, todėl skundžia jį teismui ir prašo įpareigoti atsakovę tęsti projekto rengimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017, 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-602/2020). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).
Visų pirma, teismas, įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, nesutinka su atsakovės argumentais, jog skundžiamas sprendimas yra tik informacinio pobūdžio raštas, kadangi akivaizdu, kad juo sukeliamos teisinės pasekmės Bendrovei, t. y. sustabdoma Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra. Be to, pati atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjai iš Sprendimo turinio turėjo būti aišku, jog projektas stabdomas ir dėl to ji laikinai turėtų stabdyti su projekto rengimu susijusius veiksmus, investicijas ir pan.
Todėl šie atsakovės argumentai dėl ginčijamo sprendimo įvardijimo informacinio pobūdžio raštu atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį. Analogiška norma įtvirtinta ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2.1 punkte.
Taisyklių 1 punkte įtvirtinta, kad jos nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – ir Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto. Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (toliau – ir organizatorius) (Taisyklių 12 punktas). Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad organizatorius, be kita ko, prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą. Taip pat Taisyklių 24 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus ir dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, jei Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės (Taisyklių 24.1 papunktis); kitus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnyje nurodytus valstybinės žemės patikėtinius, jei Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra jų patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės (Taisyklių 24.2 papunktis). Jei reikalavimai nebuvo pateikti ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, organizatorius turi teisę pradėti rengti Projektą, o kai pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, Projektas nerengiamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuojamas prašymą pateikęs iniciatorius (Taisyklių 26 punktas).
Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis). Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-227/2012, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012).
Minėta, kad Administracija, priimdama ginčijamą Sprendimą, jau buvo pradėjusi Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Priimant skundžiamą sprendimą, kai jau pradėtas Žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto rengimas pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir Taisyklių nuostatas, buvo atlikti minėtuose aktuose numatyti veiksmai, kreiptasi į atsakingas institucijas. Pažymėtina, kad galutinis administracinis sprendimas dėl Žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto dar nepriimtas. Taigi, konstatuotina, kad iš esmės sustabdytas ne konkretaus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimto įsakymo galiojimas, o jau pradėtos Žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto rengimo procedūros eiga. Tačiau, įvertinus Taisyklėse ir kituose paminėtuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas, darytina išvada, kad atsakovė negalėjo stabdyti administracinės procedūros, kadangi jai įstatyme nėra suteikta tokia teisė. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pozicijos laikosi ir LVAT (žr. 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015).
Pažymėtina, kad nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei Taisyklės, nei kiti ginčijamo atsakovės rašto priėmimo metu galioję teisės aktai, reglamentuojantys klausimus, susijusius su žemės sklypų pertvarkymo ir formavimo projekto rengimu, nenumatė galimybės tam pačiam subjektui (savivaldybės administracijai) sustabdyti žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto rengimo procedūros eigą. Iš esmės viešojo administravimo subjektas negali sustabdyti administracinės procedūros neapibrėžtam laikui nesant įstatyme nustatytų pagrindų, kadangi kitu atveju būtų pažeidžiama asmens teisė, kad jo prašymas būtų išnagrinėtas per protingą terminą ir būtų priimtas administracinis sprendimas. Todėl, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priimdama ginčijamą Sprendimą, kuriuo sustabdė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, peržengė jai teisės aktais suteiktos kompetencijos ribas ir priėmė neteisėtą sprendimą, kuris teismo sprendimu yra naikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektas, savo veikloje priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kurio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje buvo detalizuojama, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškė, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).
Nagrinėjamu atveju Administracija, priimdama ginčijamą sprendimą, nenurodė teisinio pagrindo (nėra nurodyta jokio teritorijų planavimo, žemėtvarkos dokumento ar kito galiojančio teisės akto nuostatų (nuostatos)), teisės aktų normų, kuriomis remiantis ji padarė atitinkamas išvadas ir priėmė sprendimą laikinai stabdyti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą. Iš esmės ji tik nurodė, kokius veiksmus atliko. Pabrėžtina, kad Sprendime nenurodoma, kokia šių faktinių aplinkybių teisinė reikšmė, nenurodyta konkrečių teisės normų (teisinio pagrindo), iš kurių būtų galima suprasti ginčijamo Sprendimo priėmimo sąlygas ir priežastis, t. y. būtent teisiškai nepagrįsta, kuo remiantis priimtas sprendimas stabdyti procedūrą.
Teismas nesutinka su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais, jog remiantis Taisyklių 26 punktu galima laikinai stabdyti ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, kadangi pagal minėtą Taisyklių 26 punktą, jei reikalavimai nebuvo pateikti, organizatorius turi teisę pradėti rengti Projektą, o kai pateikiamas teisės aktais pagrįstas atsakymas apie reikalavimų nepateikimo priežastis, Projektas nerengiamas. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo interpretuoti, kad minėtas punktas leidžia stabdyti procedūrą, projekto rengimą ir pan.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas, nenurodant, kokia konkrečia teisės norma ar normomis vadovaujamasi, neatitinka ginčui aktualios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, todėl dėl šių priežasčių taip pat yra pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. A51-73498/20(2.14.2.12E-ŽEM) pagrįstumo ir teisėtumo aspektu, pripažintina, jog jis neatitinka esminio VAĮ 8 straipsnyje įtvirtinto administraciniam aktui keliamo reikalavimo – jo pagrindimo objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taip pat buvo priimtas viršijant kompetenciją, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas ir ginčijamas administracinis aktas naikintinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja taip pat prašo teismo įpareigoti atsakovę tęsti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Teisėj kolegija akcentuoja, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl to negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, kitu atveju peržengtų savo kompetencijos ribas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėja šioje byloje sumokėjo 1 500 Eur už teisines paslaugas, taip pat 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundą teismui, iš viso patyrė 1 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Įvertinus tai, kad pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, išlaidos yra pagrįstos, racionalios ir būtinos, todėl priteistinos iš atsakovės proporcingai skundo tenkinimo daliai, t. y. 1 200 Eur.
Pažymėtina, kad tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Eurotrakas“, UAB „Hermeda“ ir J. U. taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jie palaikė atsakovės poziciją, nesutikdami su skundu, todėl, patenkinus pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti skundžiamą aktą, laikytina, kad sprendimas nėra priimtas trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai ir jie neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. A51-73498/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Asepas“ naudai.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.