Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. T-792-961/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-10
Bylos Nr.
T-792-961/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26093-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-792-961/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26093-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą (antrinę) teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Č. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-414-961/2024 buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos) ir jam paskirta subendrinta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, 2023 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, 2023 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, 2024 m. sausio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 parų arešto bausme ir 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, prie laisvės atėmimo bausmės pridedant po pusę kiekvienos arešto bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams 25 (dvidešimt penkioms) dienoms.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant valstybės garantuojamą (antrinę) teisinę pagalbą kaltinamajam A. Č. nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą pirmos instancijos teisme.

Pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir meditaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 4, 6 punktais, valstybės naudai iš nuteistojo A. Č. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 133,33 Eur.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020 m. liepos 15 d.). Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Taigi, BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta, tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Byloje nenustatyta pagrindo manyti, jog kaltinamasis vengė pats pasirinkti gynėją, t. y. piktnaudžiavo savo teise turėti gynėją, dėl ko valstybė būtų nepagrįstai patyrusi išlaidų. Nagrinėjamu atveju A. Č. gynėjas skirtas teismo iniciatyva, BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. todėl, kad kaltinamasis buvo suimtas kitoje byloje, jo galimybės savarankiškai įgyvendinti teisę į gynybą buvo apribotos įkalinimo. Tokiu būdu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu ne dėl to, kad šito pageidavo kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismo vertinimu, šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-106 straipsniais, 361 straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

nepriteisti iš kaltinamojo A. Č. baudžiamojoje byloje Nr. 1-414-961/2024 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su jam paskirto gynėjo dalyvavimu teisminiame procese.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė