Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-12-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1707-1217/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-30
Bylos Nr.
eII-1707-1217/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01793-2025-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laura Kaupelė
Pažeidėjas
J. A.
Kategorijos
  • 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-1707-1217/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01793-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1.; 21.10.1; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,sekretoriaujant Vytautei Svetlauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamos J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27000-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25277025430).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-27000-2025 (toliau – nutarimas) J. A. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už tai jai paskirta 200 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 5 mėn. Ši nuobauda pareiškėjai buvo skirta už tai, kad ji 2025 m. birželio 3 d., 14.40 – 14.41 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkelyje, vairuodama transporto priemonę, keitė važiavimo kryptį iš trečios eismo juostos į antrą eismo juostą nesant būtinybės pasukti, apsisukti ar sustoti, nepalikdama tarpo iš šono, reikalingo saugiam eismui nuo greta ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės KIA. Toliau tęsdama važiavimą vairuotoja be jokios priežasties, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, ėmė stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę iki visiško sustojimo, taip priversdama paskui važiavusios transporto priemonės vairuotoją stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo. Sustabdė eismą būdama vidurinėje (2 eismo juostoje iš 3) eismo juostoje, kur leistinas greitis yra 901 km/h, taip trukdydama kitų transporto priemonių eismą, keldama grėsmę savo ir kitų gyvybei ir sveikatai. Tęsdama važiavimą, pasivijo minėtą automobilį KIA ir pakartojo pavojingus veiksmus, nepaisydama kelių eismo taisyklių, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. lapkričio 26 d. gautas atsakomybėn patrauktos J. A. (toliau – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti minėtą Institucijos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimą arba perkvalifikuoti nusižengimą. Nepanaikinus ir nepakeitus veikos kvalifikacijos, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, individualizuojant nuobaudą už nusižengimą. Taikyti ANK 22 straipsnio 1 dalį ir įvertinti pavojingumą žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams, kurį konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skunde nurodoma, jog pareiškėja įvykio metu saugiai įsiliejo į eismą išvažiuodama iš degalinės Circle K. persirikiavo į vidurinę eismo juostą pagal kelio ženklinimą, važiavo nustatytu greičiu. Iš galo pareiškėją prisivijo KIA markės automobilis, kuris nesilaikė saugaus atstumo, važiavo arti iš galo, spaudė, jog pareiškėja pasitrauktų iš kelio, nenaudojo jokių įspėjamųjų signalų, staigia aplenkė iš dešinės pusės ir agresyviai stabdė prieš pat pareiškėjos automobilį, sukeldamas avarinė situaciją. Kliūčių KIA automobiliui nebuvo, taip pat buvo laisvos abi esančios eismo juostos. Dėl įdiegtos saugumo sistemos pareiškėjos automobilyje suveikė stabdymo sistemą ir kitos apsaugos funkcijos, kurios bandė sustabdyti automobilį, apsaugos diržas suveržė kūną. Išvengiant susidūrimo, pareiškėja paspaudė greičio pedalą ir įsitikinusi, kad tai saugu, persirikiavo į trečią eismo juostą. Staigiai iškilus realiam pavojui dėl KIA automobilio vairuotojo netikėto manevro, dėl kurio buvo priversta staigiai stabdyti ir persirikiuoti į kitą eismo juostą, pareiškėja patyrė stresą, buvo šoko būsenoje, todėl instinktyviai sulėtino greitį ir siekė stabilizuoti būseną. Todėl sustojo vidurinėje eismo juostoje, sustojimas truko ne pilnai 20 sekundžių, nesukėlė jokių pasekmių ir žalos kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Sustabdžiusi automobilį, pareiškėja ketino prieiti prie vairuotojo, siekdama įsitikinti, kad jam viskas gerai ir suprasti tokio elgesio motyvus. Tačiau jokio atsako nesulaukė, kito automobilio vairuotojas parodė įžeidžiantį ženklą – vidurinio piršto kombinaciją. Šis veiksmas ne tik sustiprino pareiškėjos patiriamą emocinę įtampą ir išgąstį, bet ir liudija apie tyčinį, provokuojantį elgesį su tikslu pažeisti pareiškėjos orumą ir emocinį saugumą. Pareiškėja nesutinka su nutarime išdėstytomis aplinkybėmis, kad ji toliau tęsdama važiavimą, be jokios priežasties, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, ėmė stabdyti vairuojamą automobilį iki visiško sustojimo. Nurodoma, jog pareiškėjos emocinė ir fizinė būklė po KIA vairuotojo staigaus stabdymo, atitiko panikos atakos pradžią, tokios būklės pareiškėjai iškilo būtinybė pavartoti gydytojo paskirtus vaistus, kurie skirti būsenai stabilizuoti ir kvėpavimui atstatyti. Vaistai reikalingi tokiose situacijose, kad pareiškėja būtų pajėgi saugiai tęsti vairavimą ir išvengti sveikatai pavojingų pasekmių. Iškart sustoti nebuvo įmanoma, nes eismo intensyvumas ir kelio sąlygos nesudarė galimybės saugiai pasitraukti į kelkraštį. Dėl šios priežasties buvo sulėtintas greitis ir lėtai judama tiesiai, kol buvo rasti vaistai. Veiksmai nebuvo pavojingi ar rizikingi kitiems eismo dalyviams – tai buvo priverstinis elgesys, siekiant išvengti avarijos ir nepakenkti sveikatai. Vaistų pavartojimo poreikis toje situacijoje kilo dėl ūmaus išgąsčio ir fiziologinių reakcijų, o ne dėl noro pažeisti taisykles. Tuomet pareiškėja paskambino į BPC 112. KIA vairuotojas elgėsi agresyviai, neprognozuojamai, persekiojo ir filmavo pareiškėją, pakartotinai atliko pavojingus veiksmus, imituodamas persirikiavimą, kurių tikslas buvo psichologinis spaudimas ir išgąsdinimas. Institucijos atstovas įrodymų nevertino objektyviai, KIA vairuotojui buvo skirta švelnesnė nuobauda, nors jis sustabdžius policijos pareigūnams pripažino chuliganišką vairavimą, bandė paaiškinti savo veiksmus dėl sukeltos situacijos, atsiprašė. Atvykti į paskirtą bylos nagrinėjimą pareiškėja negalėjo dėl aplinkybių visumos, susijusios su sveikata ir užimtumu. Nurodė, jog turi du nepilnamečius vaikus, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), susisiekimas su miestu sudėtingas dėl kelio rekonstrukcijos darbų. Vaikų mokymosi įstaigos (duomenys neskelbtini), viešasis transporto atvyksta vėluodamas, susisiekimas galimas tik automobiliu. Vyras rūpintis vaikais negali, nes nuolat būna komandiruotėse. Pareiškėjai dėl stuburo ligų reikalinga nuolat lankytis gydymo įstaigose, dėl kitų ligų atlikti papildomus tyrimus, poliklinikoje susileisti vaistus nuo migrenos. Judėjimas dėl ligos ribotas, sunku vaikščioti. Dėl ligos negali įsitraukti į darbo rinką, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Gauna pašalpą, turi įsipareigojimų bankui, kredito unijai, įsiskolinimų antstoliams, privalo mokėti už studijas. Su vyru yra pradėtas skyrybų procesas, kuris sustojo dėl būtinybės išversti procesui reikalingus dokumentus.

Atsiliepimas į pareiškėjos skundą nepateiktas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. A. nurodė, jog kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta ir labai gailisi, tačiau sustoti buvo priversta dėl automobilio KIA vairuotojo manevro, kada jis aplenkęs iš dešinės pusės staigiai stabdė. Norėdama išvengti susidūrimo ji pasuko į kairę pusę ir aplenkusi KIA automobilį, grįžusi į antrąją eismo juostą dėl savo emocinės būklės sustojo. Ji labai išsigando, galvojo, kad KIA vairuotojui reikia pagalbos. Sustojusi ji išlipo iš automobilio, bet KIA vairuotojas nuvažiavo. Ji labai išsigando, KIA vairuotojui staigiai stabdant, įsijungė jos vairuoto automobilio saugos sistemos ir automobilis įspėjo dėl galimo susidūrimo, susiveržė saugos diržas. Automobilis, kurį ji vairavo, priklauso jos vyrui. Tarp jų su vyru vyksta skyrybų procesas, kuris dabar yra sustabdytas dėl dokumentų vertimo. KIA vairuotojas jai nepažįstamas, tačiau kai ji sustojo, jis pradėjo jai rodyti nepadorius gestus, tada ji suprato, kad jis tyčia taip elgiasi, provokuoja ją. Ji persirikiavo į vidurinę juostą, nes dėl sveikatos vaistų reikėjo, inhaliatorių įsipurkšti ir tabletę po liežuviu. Ji nesivijo KIA automobilio, tiesiog važiavo ir persirikiavo į vidurinę eismo juostą. Ji tą dieną vyko į Santariškes, o kadangi pirmoji eismo juosta nusuka į Justiniškes, dėl šios priežasties ji persirikiavo į vidurinę eismo juostą. KIA automobilio persirikiuodama nematė, bet jis labai greitai atsirado už jos. Ji jam „neužkišo“, pirmoji ir trečioji eismo juostos buvo laisvos. Prisivijusi ir aplenkusi KIA automobilį vėl bandė persirikiuoti į antrąją eismo juostą, kadangi turėjo praleisti kitus vairuotojus. Ji nesivijo KIA automobilio, tiesiog taip išėjo, kad prieš jį persirikiavo. Būnant tokios būsenos jai buvo sunku orientuotis. Vyras nuolat būna komandiruotėse, ji viena rūpinasi vaikais. Vienam iš vaikų yra nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. dalyvumo lygis. Kitus vaikus reikia nuvežti į mokyklą, būrelius. Ten, kur gyvena, dėl vykdomų kelio rekonstrukcijos darbų labai sudėtinga susisiekti su miestu. Ji pati turi daug sveikatos problemų, nuolat reikia vykti į gydymo įstaigas, negali įsidarbinti. Vairuotojo pažymėjimą turi apie (duomenys neskelbtini) metų, laiko save drausminga vairuotoja. Jai būtinas vairuotojo pažymėjimas dėl galimybės pasirūpinti vaikais bei nuvykti į gydymo įstaigas ir mokymo įstaigą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso jos suaugusiam sūnui. Tai buvo grožio salonas, kuriame ji dirbo. Tačiau nuo Covid-19 pandemijos įmonė veiklos nevykdo, tačiau įmonės direktore įregistruota yra ji, nors nedirba. Tiesiog nesutvarkyti dokumentai. Prašo teismo atsižvelgti į vaikus, kuriuos reik saugiai suvežioti, į jos sveikatos būseną, taksi paslaugos brangios, ji neturi pajamų už paslaugas susimokėti, gyvenimas apsunkintas dėl kelio rekonstrukcijos, kad pasiekti svarbiausias įstaigas. Gailisi, kad taip pasielgė, nepažeidinėjo kelių eismo taisyklių, buvo drausminga vairuotoja. Viskas susidėjo tą dieną - šoko būsena dėl KIA vairuotojo veiksmų, jos buvusi sveikatos ir emocinė būsena.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalyje

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: (1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; (2) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; (3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; (4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; (5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymą, yra numatęs itin griežtas imperatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.

Skundžiamu nutarimu J. A. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nutarime nurodant, kad padarytas Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 126, 135.4 punktų bei 150.10 punkto pažeidimas.

Bendrosios eismo dalyvių pareigos numatytos KET III skyriuje. Šio skyriaus 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. To paties skyriaus 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.

Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas).

KET 126 punktas numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Pagal KET 135.4 punkto nuostatas vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. Galiojančios Taisyklės numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui (KET 150.10 punktas).

Iš byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad pareiškėjai tik persirikiavus į antrąją eismo juostą, kai pirmoji buvo visiškai tuščia, ją aplenkia ir grįžęs į antrąją eismo juostą staigiai stabdo automobilis KIA. Pareiškėja, norėdama išvengti susidūrimo, pasuka į trečiąją eismo juostą ir aplenkusi KIA vairuotoją grįžtą į antrąją eismo juostą ir pilnai sustoja.

Ginčo, kad nusižengimo padarymo dieną pareiškėja buvo sustojusi Vakariniame aplinkelyje Vilniuje, nėra. Pareiškėja skunde teigia, kad dėl KIA vairuotojo netikėto manevro ji buvo priversta staigiai stabdyti ir keisti juostą, kad išvengti susidūrimo, todėl patyrė stresą ir šoko būseną. Iš vaizdo įrašo matyti, jog pareiškėja sustojusi buvo beveik 20 sekundžių. Pareiškėja argumentuoja, kad pirmąjį kartą sustojo norėdama pasiteirauti KIA automobilio vairuotojo, ar jam nereikalinga pagalba, o antrąjį – dėl savo sveikatos būklės.

Neabejotina, jog dėl netinkamo ir pavojingo KIA automobilio vairuotojo manevro, pareiškėja galėjo patirti stresą ir išgąstį, tačiau tai jokiu būdu nesuteikė jai teisės aplenkus KIA automobilį visiškai sustoti vidurinėje eismo juostoje, kelyje, kuriame greitis yra 90 km/h ir eismas yra pakankamai intensyvus. Po tokio netikėto KIA automobilio vairuotojo manevro pareiškėja galėjo saugiai sustoti kelkraštyje ar kitoje vietoje, kurioje nekeltų pavojaus tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, tačiau ji pasirinko kitokį elgesio variantą. Toks sustojimas intensyvaus eismo kelyje yra labai pavojingas ir keliantis grėsmę kitiems eismo dalyviams.

Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog persirikiuojant į antrąją eismo juostą ji KIA automobilio nematė. Tačiau teismo vertinimu KIA automobilio pareiškėja negalėjo nematyti, kadangi tik jai persirikiavus į antrąją eismo juostą (vaizdo įrašo 01.02 min.), KIA automobilis ją aplenkia vos po 3 sekundžių (vaizdo įrašo 01.05 min.). Kadangi kelio atkarpa yra tiesi, nematyti kitomis eismo juostomis važiuojančių automobilių, nebuvo galimybės. Todėl pareiškėjos argumentai, kad persirikiuodama į antrąją eismo juostą ji KIA automobilio nematė, jo kelyje nebuvo ir jis labai greitai ją prisivijo, atmestini kaip neįrodyti.

Vėliau iš vaizdo įrašo matyti, jog pareiškėja trečiąja eismo juosta pasivijusi KIA automobilį vėl pakartoja analogiškus veiksmus, sulėtindama vairuojamo automobilio greitį iki minimalaus ir tą atlikdama net per dvi eismo juostas (vaizdo įrašo 2.29 min.). Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog aplenkusi KIA automobilį persirikiavo į vidurinę juostą, nes dėl sveikatos būklės reikėjo vaistų - inhaliatorių įsipurkšti ir tabletę po liežuviu. Teigė, jog nesivijo KIA automobilio, tiesiog važiavo toliau ir persirikiavo į vidurinę eismo juostą. Šie pareiškėjos argumentai vertintini kritiškai, juo labiau, kad važiuodama trečiąja eismo juosta, kuri buvo iš esmės laisva, pareiškėja turėjo galimybę vykti toliau, o esant prastai savijautai sustoti kelkraštyje, bet ne persirikiuoti prieš tą patį KIA automobilį, aplenkus keturias antrąja eismo juosta važiuojančias transporto priemones, ir ženkliai sulėtinti važiavimo greitį, taip ne tik trukdant kitiems eismo dalyviams, kurių buvo kelyje, bet ir keliant realų pavojų savo saugumui. Ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Toks neatsakingas pareiškėjos elgesys, teigiant, kad dėl KIA automobilio vairuotojo jai sutriko sveikata ir buvo būtina pavartoti vaistus, kelia dar daugiau abejonių, kadangi asmuo, kuriam kritiškai pablogėjo sveikatos būklė kelyje, ieškotų saugios vietos sustoti ir stabilizuoti savo sveikatos būklę, o ne dideliu greičiu važiuotų toliau ir tik prisivijęs bei aplenkęs KIA automobilį ieškotų vaistų ar juos vartotų. Toks elgesys ne tik nelogiškas, bet ir labai pavojingas didelio intensyvumo kelyje.

Pareiškėjos teiginiai, nurodyti skunde, kad iškart sustoti nebuvo įmanoma, nes eismo intensyvumas ir kelio sąlygos nesudarė galimybės saugiai pasitraukti į kelkraštį, yra prieštaraujantys realiai situacijai, nes tiek iš vaizdo įrašo, tiek iš pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad nei eismo intensyvumas, nei kelio sąlygos nesudarė kliūčių pareiškėjai net du kartus sustoti vidurinėje eismo juostoje, o juo labiau saugiai sustoti dešiniajame kelkraštyje. Todėl teismas kritiškai vertina tokius pareiškėjos argumentus. Tuo labiau, kad esant sutrikusiai sveikatos būklei ir poreikiui skubiai pavartoti vaistus, norint stabilizuoti savo sveikatos būklę, kiekvienas atsakingas vairuotojas ieškotų tinkamos galimybės saugiai sustoti, o ne dideliu greičiu, aplenkiant lėčiau judančias transporto priemones, važiuotų trečiąja eismo juosta.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Nors pareiškėja teigia, kad prisivijusi ir aplenkusi KIA automobilį ji pavartojo vaistus savo sveikatos būklei stabilizuoti, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Todėl tokie pareiškėjos argumentai vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės. Nes atidus ir rūpestingas vairuotojas, žinodamas, kad važiuoja intensyvaus eismo sąlygomis, kur leistinas greitis yra 90 km/h., nevažiuotų trečiaja eismo juosta, aplenkiant kitas lėčiau važiuojančias transporto priemones, ir tuo pačiu metu neieškotų vaistų, juo labiau rikiuotųsi į vidurinę eismo juostą, sukeldamas grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.

Administracinės nuobaudos ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik tokiais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-53/2014, Nr. 2AT-57-139/2015 ir kt.).

Įvertinęs J. A. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas pažymi, kad asmens padarytas administracinis nusižengimas – pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas – yra pagrįstai laikomas vienu šiurkščiausių su KET pažeidimais susijusių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Nors šiuo atveju pareiškėjos veiksmais žala turtui ar kitiems asmenims nebuvo padaryta, ji, jos teigimu, saugiai sustojo vidurinėje eismo juostoje ir net buvo išlipusi iš automobilio, visgi teismas pažymi, kad J. A. tai atliko intensyvaus eismo kelyje, toks sustojimas be svarbios priežasties nelaikytinas saugiu ir nepavojingu. Vien tai, kad šiuo atveju neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sužalota asmenų sveikata ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nepaneigia grėsmės kilimo fakto ir nesumenkina pažeidimo pavojingumo. Suprasdama, jog jai sutriko sveikata ir yra poreikis pavartoti vaistus, pareiškėja neturėjo dideliu greičiu važiuoti trečiąja eismo juosta, kas, teismo vertinimu, rodo itin neatsakingą požiūrį į vairavimą ir sveikatos būklės galimą poveikį savo veiksmams. Toks savo veiksmų vertinimas laikytinas pareiškėjos siekiu išvengti administracinės atsakomybės ir sumenkinti padarytą nusižengimą, nurodant jį kaip mažareikšmį.

Pareiškėja, net du kartus sustodama judriame kelyje, turėjo įvertinti savo veiksmų poveikį kitiems eismo dalyviams, tačiau to nepadarė ir turi prisiimti tokio elgesio pasekmes.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą. Pareiškėja turėjo įvertinti galimas pasekmes ir itin atsargiai vertinti savo būklę, juo labiau, poreikį nedelsiant pavartoti vaistus. Tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog atlieka pavojingus veiksmus, keliančius grėsmę eismo saugumui, tiek ir tuo atveju, kai tinkamai neįvertino savo veiksmų galimų pasekmių. Taigi priešingai J. A. argumentams, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad J. A. padarytas administracinis nusižengimas buvo mažesnio pavojingumo ar mažareikšmis. Įvertinus pareiškėjos veiksmus šiuo aspektu, nėra pagrindo J. A. veiksmus laikyti mažiau pavojingais ir dėl to taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Būtinybę vairuoti J. A. argumentuoja tuo, kad teisė vairuoti jai reikalinga dėl gyvenamosios vietos specifikos (vykdomų kelio rekonstrukcijos darbų), būtinybės pasirūpinti vaikais, sveikatos būklės ir studijų. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad jos iš esmės nėra išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Teismo vertinimu, nors teisė vairuoti transporto priemones J. A. yra svarbi dėl asmeninių poreikių, tačiau šiuo atveju tokie poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir administracinės atsakomybės tikslų. Poreikis iš gyvenamosios vietos patogiai nuvykti į reikiamą vietą egzistavo jau nusižengimo padarymo metu, tačiau, nesilaikydama KET reikalavimų, J. A. šių poreikių tinkamai neįvertino. Teismas neabejoja, kad kartu su pinigine bauda paskirtos administracinio poveikio priemonės sukelia J. A. neigiamas pasekmes – yra apsunkinamas jos kasdienis gyvenimas, tačiau teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė negali būti laikoma asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų tiek jam pačiam, tiek susijusių su jo asmeniniais įsipareigojimais, nes dėl specialiosios teisės atėmimo, kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakomybę prisiima pažeidėjas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga jo paties poreikiams tenkinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti administracinio poveikio priemonių taikymą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam bei kitiems asmenims. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonės) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019). Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis.

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį J. A. bei skundo argumentus, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas vertina, jog nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių svarstyti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones ypatingai yra reikalinga dėl gyvenamosios vietos, esančios už miesto ribų, bei būtinybės pasirūpinti kasdiene veikla, pats turėjo būti savikritiškas savo elgesiui ir suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat jis privalėjo ir turėjo numatyti, ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam ar net kitiems eismo dalyviams. Ir nors šiuo atveju pasekmių neatsirado, pats pažeidimas kelia didelį pavojų eismo saugumui. Šiuo konkrečiu atveju sustojimas intensyviame kelyje, kuriame leistinas greitis yra 90 km/h, yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Taigi, atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir galėtų būti vertinamos kaip pagrindas pakeisti Institucijos priimtą nutarimą.

Pareiškėja nenurodė jokių svarbių aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti švelnindamas bausmę. Kita vertus, nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau iš skundo motyvų ir pareiškėjos teismo posėdžio metu pateiktų argumentų matyti, jog pareiškėja pripažino padariusi ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atitinkamai, yra pagrindas šią aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas keistinas dalyje dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo: nutarime nurodytina pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pripažinus egzistuojant pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, yra pagrindas pakeisti nutarimą dalyje, pareiškėjai už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskiriant minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – 170 Eur dydžio baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams.

Įvertinus aptartus duomenis, teismas daro išvadą, jog pareiškėjai paskirta minimali sankcijoje numatyta piniginė bauda ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga, kuri atspindi ne siekį asmenį itin griežtai nubausti, o paveikti jį taip, kad būtų laikomasi įstatymų imperatyvų ir daugiau nebedaromi administraciniai nusižengimai. Šiuo atveju J. A. paskyrus dar švelnesnę nuobaudos rūšį ar iš viso jos neskiriant, nebūtų užtikrintas ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimas. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamos J. A. skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-27000-2025 - pripažinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir J. A. paskirtą piniginę baudą sumažinti iki 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų), o administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Kaupelė