- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-1121-657/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- D. D., J. D., uždarosios akcinės bendrovės „Lietrusa“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų D. D., J. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Lietrusa“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19868-945/2016, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundams paduoti ir priimti atsakovų apeliacinius skundus dėl 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Ūkio bankas“ kreipėsi į teismą ir kelis kartus tikslindama ieškinį prašė pripažinti negaliojančiomis 2012 m. gruodžio 3 d. tarp ieškovo ir atsakovių UAB „Gintvidas“ bei UAB „Lietrusa“ sudarytas skolos perkėlimo sutartis dėl UAB „Gintvidas“ ieškovei negrąžinto 24 675,75 Lt kredito pagal 2011 m. vasario 4 d. Mažojo kredito sutartį ir 111 465,54 Lt kredito pagal 2010 m. birželio 16 d. Kredito sutartį perkėlimo UAB „Lietrusa“ ir taikyti vienašalę restituciją – perkeliant skolą atgal UAB „Gintvidas“ (T.1, b.l. 3-7; T.2, b.l. 103-105; T.3, b.l. 142-144; T.6, b.l. 3-5). Atsakovai R. M., D. D. ir J. D., nesutikdami su ieškiniu pateikė priešieškinius, kuriais prašė pripažinti įkeitimą pasibaigusiu ir įpareigoti BAB Ūkio bankas ir AB Šiaulių bankas panaikinti hipoteką (T.4, b.l. 3-4; 42-43; T.1; b.l. 45-46; T.5, b.l. 1-2).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinius atmetė (T.4, b.l. 109-114).
Kauno apylinkės teisme 2016 m. vasario 29 d. gauti atsakovų J. D. ir D. D., ir UAB „Lietrusa“ apeliaciniai skundai dėl 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo (T.7, b.l. 7-9; b.l. 11-13).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovų apeliacinius skundus atsisakė priimti (T.7, b.l. 80-81). Teismas sprendė, kad apeliacinių skundų padavimo terminas šioje byloje pasibaigė 2016 m. sausio 8 d., o atsakovų apeliaciniai skundai teisme gauti 2016 m. vasario 29 d., t. y. pasibaigus įstatyme nustatytam terminui. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjant civilinę bylą vyko du teismo posėdžiai. Apie 2015 m. spalio 27 d. posėdį atsakovai informuoti šaukimais, tačiau į posėdį neatvyko, šalių prašymais posėdis atidėtas iki 2015 m. lapkričio 20 d. Apie minėtą teismo posėdį atsakovai informuoti pranešimais, tačiau į posėdį neatvyko, tolesne bylos eiga nesidomėjo nei sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo laikotarpiu, nei per visą teismo sprendimo apskundimo laikotarpį. UAB „Lietrusa“ ne tik ignoravo procesą, bet ir nepriėmė bendrovei siunčiamų procesinių dokumentų, kurie buvo siunčiami pačios atsakovės atsiliepime į nurodytu adresu, nevykdė pareigos informuoti teismą apie pasikeitusią procesinių dokumentų įteikimo vietą. Atsakovams J. D. ir D. D. teismo sprendimo kopija įteikta 2015 m. gruodžio 11 d. Kad jiems buvo žinoma tiek apie teismo sprendimo priėmimą, tiek ir apie terminą apeliaciniam skundui pateikti, patvirtina jų pateikto apeliacinio skundo turinys ir prie atsakovo R. M. apeliacinio skundo pridėtas raštas dėl prisidėjimo prie jo apeliacinio skundo. Apeliacinio skundo pateikimas ir prisidėjimas prie apeliacinio skundo nelaikytini tapačiais procesiniais veiksmais, kadangi apeliaciniu skundu kiekvienas asmuo gina tik savo procesines teises, negali teikti apeliacinio skundo gindamas kito proceso dalyvio teises, tuo tarpu prisidėjimu prie apeliacinio skundo negali būti reiškiami savarankiški reikalavimai. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi buvo nustatytas terminas R. M. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Pastarajam 2016 m. sausio 26 d. pateikus patikslintą apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 3 d. nutartimi priimta skundo dalis, susijusi su apeliantu. Apeliacinį skundą atsakovai pateikė po to, kai jau buvo pasibaigęs terminas atsiliepimui į R. M. apeliacinį skundą pateikti. Teismas sprendė, kad nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog tiek apie teismo posėdį, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, tiek ir apie teismo sprendimo priėmimą bei teisę pateikti apeliacinius skundus atsakovai informuoti tinkamai ir laiku, nebuvo jokių objektyvių kliūčių atsakovams apeliacinius skundus pateikti teismui laiku, terminas praleistas ženkliai, skundų priėmimas lemtų proceso vilkinimą, todėl tenkinti jų prašymus dėl termino apeliaciniams skundams pateikti atnaujinimo nėra pagrindo.
III. Atskirųjų skundų argumentai
Atskiruosiuose skunduose atsakovai J. D. ir D. D., bei UAB „Lietrusa“ prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti. Atsakovė UAB „Lietrusa“ prašė priimti atsakovės UAB „Lietrusa“ 2016 m. vasario 25 d. atsiliepimą į R. M. apeliacinį skundą (T.7, b.l. 38-39). Atsakovai J. D. ir D. D. prašė išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti atsakovų apeliacinį skundą (T.7, b.l. 41-43).
Apeliantė UAB „Lietursa“ atskirajame skunde nurodė, kad 2016 m. vasario 25 d. pateikė ne savarankišką apeliacinį skundą, o atsiliepimą į apelianto R. M. apeliacinį skundą, kuris per klaidą buvo įvardintas apeliaciniu skundu. Pateikto procesinio dokumento turinys neleidžia daryti prielaidos, kad jis galėtų būti apeliaciniu skundu. Teismas neįsigilino į pateikto procesinio dokumento turinį. UAB „Lietrusa“ prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo apskritai nėra pareiškusi.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde atsakovai D. D. ir J. D. prašė pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti apeliantų prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti ir apeliacinį skundą priimti (b.l. 41-43). Apeliantų teigimu, termino pateikti apeliacinį skundą jie nepraleido, nes tinkamai ir laiku savo pareiškimais prisidėjo prie apelianto R. M. apeliacinio skundo, tačiau pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi priėmė tik R. M. apeliacinį skundą, o D. ir J. D. prisidėjimą prie jo apeliacinio skundo – apeliacinio skundo dalį, liečiančią D. ir J. D. reikalavimus, nepagrįstai atsisakė priimti. Teismas pažeidė CPK 113 straipsnio normas, kadangi apeliantams nepranešė apie priimtą nutartį. Sužinoję apie teismo nutartį, nedelsdami kreipėsi į teismą dėl praleisto termino paduoti apeliacinį skundą atnaujinimo. Teismas neįsigilino į jų prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Aplinkybe, kad nebuvo tinkamai informuoti apie teismo posėdį, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, apeliantai remiasi tik pagrįsdami savo apeliacinį skundą, o ne prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Be to, teismo argumentai yra subjektyvūs, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas pažeidė teisingumo, sąžiningumo bei šalių nediskriminavimo principus, nepagrįstai ir dėl formalių priežasčių atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Būtinybė prašyti teismo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti atskirai nuo R. M. apeliacinio skundo kilo tik pirmosios instancijos teismui iš esmės pažeidus procesinės teisės normas, taigi, šis terminas praleistas ne dėl apeliantų tiesioginės kaltės ar jų nesąžiningų, aplaidžių veiksmų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantai nesidomėjo bylos eiga. Apeliacinio skundo forma negali būti laikoma svarbesne už jo turinį.
Kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2016 m. kovo 3 d. Kauno apylinkės teismo pranešimą Nr. 2-19868-945/2015 (b.l. 44).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas pagal UAB „Lietrusa“ atskirąjį skundą nutrauktinas.
Apeliantų J. D. ir D. D. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria Kauno apylinkės teismas atsisakė priimti atsakovės UAB „Lietrusa“ bei atsakovų J. D. ir D. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl UAB „Lietrusa“ atskirojo skundo. UAB „Lietrusa“ atskirajame skunde nurodė, kad ji nėra pateikusi apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo, o teismui 2016 m. vasario 25 d. buvo pateiktas atsiliepimas į R. M. apeliacinį skundą per klaidą įvardintas kaip apeliacinis skundas.
Byloje nustatyta, jog Kauno apylinkės teisme 2016 m. vasario 29 d. gautas UAB „Lietrusa“ procesinis dokumentas, įvardintas kaip apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo visą sprendimą bei BAB „Ūkio bankas“ ieškinį atmesti, kartu pilnai tenkinant R. M. bei D. ir J. D. priešieškinius (T.7, b.l. 11-13). Iš pateikto dokumento turinio matyti, jog jis turi tiek apeliacinio skundo (žr. skundo 2 psl. 3 pastraipa / T.7, b.l. 12), tiek atsiliepimo į apeliacinį skundą elementų (žr. skundo 2 psl. 5 pastraipa / T.7, b.l. 12; skundo 3 psl. 2 pastraipa; T.7, b.l. 13). Tokio pobūdžio procesinio dokumento trūkumai turėtų būti šalinami per procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, kuris sudaro galimybę dalyvaujančiam byloje asmeniui ištaisyti akivaizdžius dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto dokumento.
Pirmosios instancijos teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės pateiktą procesinį dokumentą įvardintą kaip apeliacinis skundas, tačiau 2016 m. kovo 23 d. teisėjo rezoliucija buvo priimtas analogiško turinio atsakovės UAB „Lietrusa“ procesinis dokumentas įvardintas kaip atsiliepimas (T.7, b.l. 35-37). Įvertinus atsakovės UAB „Lietrusa“ poziciją dėl pateikto procesinio dokumento įvardijimo, taip pat tas aplinkybes, kad analogiško turinio atsakovės procesinis dokumentas įvardintas kaip atsiliepimas, teisėjo rezoliucija yra priimtas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad UAB „Lietrusa“ atskiruoju skundu skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis dalyje dėl atsisakymo priimti UAB „Lietrusa“ apeliacinį skundą šioje byloje, negali būti apskundimo objektas. Ši aplinkybė paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės UAB „Lietrusa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės UAB „Lietrusa“ apeliacinį skundą, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).
Dėl atsakovų J. D. ir D. D. atskirojo skundo. Apeliantai teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai apribojo jų teisę į skundžiamo teismo sprendimo peržiūrėjimą aukštesnės instancijos teisme, nes nėra praleidę termino skundui paduoti, kadangi laiku pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie R. M. apeliacinio skundo, kurį teismas visiškai ignoravo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka, kad nagrinėjamu atveju atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmos instancijos teismas išsprendė netinkamai.
Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Atsisakyti priimti apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas turi teisę tik tuo atveju, jei tokį skundą padavė neveiksnus asmuo arba neturintis teisės jo paduoti, taip pat tuo atveju, kai apeliacinis skundas paduotas dėl sprendimo (nutarties), kuris negali būti apeliacijos objektu, arba skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 str. 2 d.).
Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, yra konstatavęs, kad nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio šios teisės ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai apsunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-708/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti atsakovų apeliacinį skundą, nurodyta, jog jie yra praleidę terminą apeliaciniam skundui pateikti.
CPK 309 straipsnyje numatyta, jog asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą (atskirąjį skundą), per terminą, nustatytą atsiliepimams į apeliacinį skundą pareikšti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto apeliacinio (atskirojo) skundo. Pareiškimai dėl prisidėjimo prie apeliacinio (atskirojo) skundo paduodami per pirmosios instancijos teismą.
Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teisme 2016 m. sausio 11 d. gautas R. M. apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo (T.6, b.l. 129-131). Kartu su apeliaciniu skundu vadovaujantis CPK 309 straipsniu buvo pateiktas atsakovų D. ir J. D. prisidėjimas prie apeliacinio skundo (T.6, b.l. 135), tačiau teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi priėmė tik tą R. M. apeliacinio skundo dalį, kurio išspręstas ieškinio reikalavimas dėl restitucijos taikymo atnaujinant R. M. priklausančio turto įkeitimą ir atmestas jo priešieškinis (T.6, b.l. 148-149).
Teisme 2016 m. vasario 29 d. gautas atsakovų D. D. ir J. D. apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo (T.7, b.l. 7-9). Atsakovai taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas, kad atsakovams J. D. ir D. D. buvo žinoma tiek apie teismo sprendimo priėmimą, tiek ir apie terminą apeliaciniam skundui pateikti teismo sprendimo kopija įteikta 2015 m. gruodžio 11 d. (T.6, b.l. 122, 124), kad asmuo negali teikti apeliacinio skundo gindamas kito proceso dalyvio teises, o prisidėjimu prie apeliacinio skundo negali būti reiškiami savarankiški reikalavimai.
Kaip jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, akcentuojama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.) aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, juolab, kad įstatyme turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3599/2008; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649-313/2015).
Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. CPK 75 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Kaip ir bet kuri kita asmens procesinė teisė, taip ir teisė pareikšti apeliacinį skundą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą, šiuo atveju – paduoti apeliacinį skundą, įgyvendinimo sąlygų. Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Ši specialioji įstatymo nuostata detalizuoja CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, taigi įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo kompetencija.
Apeliantai prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti grindė ta aplinkybe, kad savo valią dėl teismo sprendimo apskundimo buvo išreiškę prisidėdami prie R. M. apeliacinio skundo, tačiau apie nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti R. M. apeliacinio skundo dalį, atsakovai nebuvo informuoti, todėl apeliacinį skundą padavė pavėluotai.
CPK 307 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbi priežastis, dėl kurios dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovų prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes byloje nėra duomenų, kad 2016 m. vasario 3 d. nutartis, ar pranešimas dėl atsiliepimų į R. M. skundą pateikimo buvo išsiųsta atsakovams D. D. ir J. D. (T.6, b.l. 150-151), todėl pastarieji pagrįstai galėjo tikėtis, jog R. M. skundas ir jų prisidėjimas prie skundo yra priimti. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovams D. ir J. D. atnaujintinas terminas apeliaciniam skundui paduoti.
Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinis skundas yra byloje dalyvaujančio asmens ar jo atstovo surašytas ir per įstatymo nustatytą terminą įteiktas dokumentas, kuriame išdėstytas prašymas peržiūrėti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jo dalį bei teisiniai ir faktiniai tokio prašymo motyvai. Apeliacinis skundas yra procesinis dokumentas, todėl jo turinys turi atitikti ne tik bendruosius (CPK 111 str.), bet ir specialiuosius šiam dokumentui nustatytus reikalavimus, sumokėtas žyminis mokestis. CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo sprendžia skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo skundo pateikimo teismui dienos.
Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė proceso teisės normas dėl asmens teisės į apeliaciją (CPK 316 str. 2 d.), nepagrįstai suvaržė asmens teisę teikti apeliacinį skundą, neįvertino priežasčių, dėl kurių apeliacinis skundas pateiktas teismui praleidus terminą. Šios aplinkybės galėjo turėti įtakos neteisingam klausimo dėl apeliacinio skundo priėmimo išsprendimui (CPK 329 str. 1 d.). Todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis dalyje, kuria atsisakyta atnaujinti atsakovams D. ir J. D. terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakyta priimti jų apeliacinį skundą naikintina ir, atsižvelgus į tai, kad pagal CPK nuostatas apeliacinio skundo priėmimo klausimui išspręsti teisė suteikta tik pirmosios instancijos teismui, atsakovų D. ir J. D. apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal UAB „Lietrusa“ atskirąjį skundą nutraukti.
Apeliantų J. D. ir D. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta atnaujinti atsakovams D. ir J. D. terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakyta priimti jų apeliacinį skundą.
Atnaujinti atsakovams D. ir J. D. terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Perduoti atsakovų D. D. ir J. D. apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.