Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, artimam giminaičiui – broliui A. S.,

ekspertui S.S.

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, teistam:

1. 2017-11-17 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metai 2 mėnesiai;

2. 2017-12-21 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metai 2 mėnesiai;

3. 2018-07-20 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 mėnesiai;

4. 2018-12-17 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiai;

perduotam teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, o būtent:

2019 m. sausio 31 d., apie 14.09 val., Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) patalpose adresu Kaune(duomenys neskelbtini), žodžiu, tiesiogiai sakydamas seniūnijos darbuotojoms A. C. ir V. S. ,,pažiūrėkit ką aš turiu“, ką jos suprato kaip grasinimą nužudyti, grasino jas nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi būdamas agresyviai nusiteikęs demonstravo medicininį švirkštą su neaiškios kilmės skysčiu ir peilį.

Be to, jis 2019 m. kovo 24 d., apie 10.40 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 20, žodžiu, tiesiogiai sakydamas kaimynui V. V. ,,smirdžiau, vis tiek tu negyvensi, užmušiu tave“, ką jis suprato kaip grasinimą nužudyti, grasino jį nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi būdamas agresyviai nusiteikęs rankose laikė žemės ūkio įrankį – šakes ir jomis dūrė į metalinio tinklo tvoros vartelius.

Be to, jis 2019 m. balandžio 15 d., apie 11.15 val., skambindamas iš telefono Nr.(duomenys neskelbtini) ir netiesiogiai, per Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato vyriausiąjį tyrėją P. M. sakydamas, kad nužudys kaimyną V. V., grasino jį nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi buvo agresyviai nusiteikęs.

Tai, kad A. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas teismo posėdyje patvirtino apklausti nukentėjusieji, liudytojai bei kiti byloje esantys įrodymai.

Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) pranešime dėl A. S. veiksmų nurodyta, kad 2019-01-31, apie 15.00 val., į (duomenys neskelbtini) atvyko neblaivus A. S., kuris peiliu ir medicininiu švirkštu grasino darbuotojoms A. C. ir V. S. (1 t., b. l. 24-25).

Nukentėjusioji V. S. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno (duomenys neskelbtini) specialiste. 2018 m. sausio 31 d., apie 14.00 val., ji buvo darbo vietoje. Ją seniūnė informavo, kad į seniūniją gali ateiti seniūnijos gyventojas A. S., nes apie tai ją informavo policijos pareigūnai. Netrukus tikrai į kabinetą atėjo A. S.. Jį pažįsta, nes labai dažnai ateina į seniūniją įvairiais klausimais. Pamačiusi jį ir žinodama, kad jis gali būti neprognozuojamas, garsiai su juo pasisveikino, kad išgirstų seniūnė, kuri sėdėjo šalia kabinete, durys buvo praviros. A. S. atsisėdo prie jos stalo, iš atsineštos skardinės gurkšnojo alų, o kitą ranką vis laikė užantyje. Ji jam pasakė, kad negražu, jog jis antrą kartą ateina išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas ir jis dar gurkšnojo alų. Tuomet A. S. ją pradėjo kaltinti dėl savo gyvenimiškų problemų, kad jam nesiseka su namu, patyčiomis ir t. t., tačiau dėl visų jo negandų kalta, neva, seniūnija, seniūnė, savivaldybė. Ji su juo stengėsi nesiginčyti, kad netaptų dar agresyvesnis. Tuo metu iš kabineto atėjo seniūnė. A. S. tuo metu lyg bandė stotis, tačiau stodamasis išpylė ant grindų alų. Tada jis pradėjo priekaištauti seniūnei, kad ji, neva, kalta dėl pastarojo bėdų. Taip pat jai priekaištavo dėl jos nelietuviškos pavardės. Paskui iš kišenės išsitraukė švirkštą, kurį joms demonstravo. Švirkštas buvo su neaiškiu skysčiu, skaidrios spalvos, su adata, ant kurios uždėtas antgalis, jis minėjo, kad tai yra ,,zarino“ dujos. Tuo metu jie visi trys stovėjo vienas šalia kito, maždaug 50 cm atstumu vienas nuo kito. Nors A. S. su demonstruojamu švirkštu veiksmų neatliko, tačiau ji išsigando, nes A. S. yra neprognozuojamas, be to, buvo išgėręs. Jos kabinete vaizdo kamerų nėra. Tada ji atatupsta iš lėto, bandydama nesukelti įtarimo, iš kabineto išslinko, nes ėjo ieškoti kolegos vyro. Jai buvo baisu dėl savo ir kolegės gyvybės bei sveikatos. Ji nežino kas jai išėjus vyko toliau kabinete, tik vėliau iš seniūnės sužinojo, kad A. S. buvo dar ir peilį išsitraukęs, kurį jai demonstravo. Atėjus kolegai V. B. pas A. S. rankose nieko nebuvo, tačiau jam esant A. S. dar kartą buvo išsitraukęs švirkštą ir sakė, kad visiems gali padaryti ,,galą", Šiaip ne taip V. B. gražiuoju įkalbino A. S. ir iš kabineto išsivedė. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie A. S. sulaikė. Tik tada pamatė, kad jis turėjo ir peilį, kuris buvo dėkle (1 t., b. l. 71–73).

Nukentėjusioji A. C. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 31 d., apie 14.01 val., jai telefonu paskambino Kauno Panemunės policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas P. M. ir paklausė, ar ji šiuo metu yra darbo vietoje. Ji atsakė, kad taip. Tada P. M. pasakė, kad į seniūniją atvyksta (duomenys neskelbtini) gyventojas A. S., kuris žadėjo pasikėsinti į jos gyvybę dėl jos nelietuviškos pavardės. Abu sutarė, kad jeigu A. S. tik atvyks, nedelsiant skambins į policiją. Minėtas asmuo jai yra žinomas, kadangi jis yra (duomenys neskelbtini) gyventojas ir beveik kartą per mėnesį ar du pasirodo seniūnijoje. Apie 15.00 val., ji buvo savo kabinete, kabineto durys buvo praviros ir ji matė kaip pas kolegę V. S. į kabinetą atėjo A. S. Vienoje rankoje jis laikė alaus skardinę, o kita buvo užkišta užantin. Pamačiusi, kad A. S. jau kabinete, ji atėjo pas kolegę, nes jam atėjus visada stengdavosi kolegų nepalikti vienų, nes A. S. yra neprognozuojamas. Jai atėjus A. S. sėdėjo ant kėdės prie kolegės V. S. stalo. Jai atėjus A. S. bandė stotis ir išliejo alų iš skardinės. Kolegės paragintas ėmė valyti grindis ir tuo metu pamatė tarpduryje ją. Pamatęs ją, pradėjo kaltinti dėl visų savo gyvenimo negandų. Tuomet iš striukės kišenės išsitraukė švirkštą, kuris buvo pripildytas kažkokio skysčio ir pasakė ,,pažiūrėkit, ką aš turiu". Jis pasakė, kad jame yra ,,zarino" dujos, švirkštas buvo su adata, ant kurios buvo antgalis, koks skystis buvo viduje, nežino. A. S. švirkštą laikė rankoje, jokių veiksmų su juo neatliko, tačiau ji išsigando dėl savo ir vaiko gyvybės. Ji mėgino nuraminti A. S., kad šis nusiramintų ir padėtų švirkštą. Po kurio laiko A. S. paklausė ir įsikišo švirkštą. Kuomet rodė švirkštą ir laikė jį rankoje kabinete dar buvo darbuotoja V. S.. Po to kolegė norėjo nueiti atnešti kibirą, kad išplautų grindis, nes kabinetas dvokė alumi, o ji kabinete liko viena. Tuomet A. S. paklausė, ar ji žino ką jis dar turi su savimi. Išgirdęs neigiamą atsakymą iš užančio išsitraukė dėklą, ryškios spalvos, o iš jo peilį, jį pademonstravo laikydamas rankoje, pasakodamas, kad peilis buvo gautas prieš kelis metus iš policijos ir kad tai yra jo tėvo peilis. Su peiliu A. S. jokių veiksmų neatliko, tačiau ji išsigando, vėl pradėjo gražiai kalbėti, tačiau Alvydas vis dar ją kaltino dėl visų gyvenimo negandų, dėl griūvančio namo, dėl melioracijos griovių. Po kiek laiko jai pavyko įkalbėti A. S., ir šis peilį įkišo atgal į makštį, paslėpė užantin. Tuomet į kabinetą sugrįžo V. S. su kolega V. B., kuris draugiškai pradėjo A. S. kalbinti, kad negąsdintų moterų. Tada Alvydas dar kartą išsitraukė švirkštą ir pasakė, kad gali padaryti visiems ,,galą", tačiau V. B. paragintas švirkštą vėl įsikišo užantin, ir su V. B. išėjo iš kabineto. Netrukus atvyko policijos pareigūnai (1 t., b. l. 79–81).

Liudytojas Š. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriuje vyresniuoju tyrėju. 2019-01-31, apie 14.09 val., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, į (duomenys neskelbtini) atėjo A. S., kuris su savimi turi peilį ir švirkštą bei grasina seniūnijos darbuotojams susidorojimu. Nuvykus minėtu adresu (duomenys neskelbtini) antrame aukšte, 4 kabinete, rado minėtą asmenį ir darbuotojus, kurie paaiškino, kad asmuo su savimi turi peilį ir švirkštą bei grasina nužudyti. A. S. buvo sulaikytas, jam buvo uždėti antrankiai. Apžiūrint asmenį vidinėje švarko kišenėje buvo rastas peilis, įdėtas į dėklą, o išorinėje kišenėje buvo rastas švirkštas su adata, kuris buvo tuščias. Kadangi asmuo elgėsi agresyviai ir neadekvačiai, todėl jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai nusprendė A. S. pristatyti į Psichiatrijos kliniką, kur jis buvo paguldytas tolimesnei apžiūrai (1 t., b. l. 102–104).

Liudytojas P. M. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariate vyriausiuoju tyrėju. 2019 m. sausio 31 d. darbe laidiniu telefonu jam paskambino A. S.. Jis aiškino, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini), ten ,,išpjaus“ seniūnę ir seniūnės pavaduotoją. Įvertinęs tai, kad A. S. yra ne kartą gydytas psichiatrinėje ligoninėje, nusprendė, kad grėsmė yra reali, todėl paskambino seniūnei ir pranešė, kad seniūnijoje būtų pasiruošę. Tuo pačiu susisiekė su sau pavaldžiais pareigūnais, kuriems nurodė nuvykti į įvykio vietą ir patikrinti esamą situaciją. Nuvykę pareigūnai seniūnijoje A. S. nerado, todėl vykdė jo paiešką, vyko į jo namus. Netrukus jam paskambino seniūnė ir pasakė, kad į seniūniją yra atvykęs A. S., kuris grasina susidorojimu, su savimi turi peilį ir švirkštą su ,,zarino“ dujomis, todėl davė nurodymą pavaldiems pareigūnams vėl vykti į (duomenys neskelbtini), kur jie A. S. sulaikė (1 t., b. l. 107–109).

Liudytojas V. B. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 31 d., apie 14.00 val., jis buvo darbo vietoje, savo kabinete. Referentės V. S. kabinete girdėjo triukšmą, tačiau pasižiūrėti nėjo. Netrukus pas jį į kabinetą atėjo išsigandusi V. S., paprašė pagalbos, nes yra atėjęs A. S.. Jis žino, kad A. S. galimai serga psichinėmis ligomis, todėl gali būti neadekvatus. Abu kartu nuėjo pas ją į kabinetą, kur prie stalo sėdėjo A. S.. Buvo ir Jis paprašė A. S., kad eitų kartu su juo. Šis sutiko, atsistojo, iš kažkurios kišenės išsitraukė medicininį švirkštą ir paklausė ,,ar žinai, kas čia“. Minėjo, kad ten kažkokios dujos, tačiau ištrauktą švirkštą jis matė tik akimirksniu, nes A. S. paragintas jį greitai vėl paslėpė. Jis nepastebėjo, ar švirkšte buvo skysčio. Švirkšto jam nedemonstravo, prieš jį jokių veiksmų neatliko, jokių grasinimų jam neišreiškė. Paragintas, kartu su juo išeidinėjo. Prieš išeidamas jis dar buvo priėję prie kabinete buvusios seniūnės, girdėjo, kad jai priekaištavo dėl jos nelietuviškos pavardės. Netrukus A. S. kartu su juo iš referentės kabineto išėjo. Abu atėjo pas jį į kabinetą, kur atvyko jau iškviesti policijos pareigūnai ir A. S. sulaikė (1 t., b. l. 112-114). Vėliau jam A. C. minėjo, kad A. S. buvo išsitraukęs ir peilį.

Nukentėjusysis V. V. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-03-24, apie 10.40 val., prie namų Kaune, (duomenys neskelbtini), A. S., laikydamas šakę rankose, garsino jį nužudyti (1 t.., b. l. 29-34). Tą dieną jis tvarkėsi aplinką, kai prie jo priėjo kaimynas A. S.. Pastarasis be jokios priežasties jį įžeidinėjo, kaltino nebūtais dalykais. Po to, rankose laikydamas šakes, pasakė ,,smirdžiau, vis tiek tu negyvensi, užmušiu tave“. A. vis rėkė, atrodė labai agresyviai nusiteikęs, todėl jis, jausdamas grėsmę savo gyvybei ir sveikatai, bandė nuo jo atsitraukti ir įėjęs į savo namo kiemą, uždarė tvoros vartelius, tačiau A. toliau nenurimo ir jam grasindamas, kad užmuš, bandė su šake įdurti per vartelių tarpą. Šio įvykio metu A. jam su šake neįdūrė, jam pavyko nuo jo atsitraukti ir išvengti sužalojimų, todėl po įvykio į medikus nesikreipė. Tokie A. veiksmai ir grasinimai jį labai išgąsdino, jo grasinimai ir ketinimai jį nužudyti jam atrodė realūs. Netrukus telefonu į namus iškvietė policiją, o A. nuėjo pas save į namus. Šio įvykio kiti asmenys nematė. A. S. užsipuola jį jau ne pirmą kartą, tačiau dar nei vieną kartą nebuvo taip išsigandęs dėl savo sveikatos ir gyvybės (1 t., b. l. 29-34).

Be to, V. V. parodė, kad 2019-04-16, apie 8.40 val., jam paskambino policijos pareigūnas ir paaiškino, kad 2019-04-15 A. S. grasino jį nužudyti (1 t., b. l. 40-44). Jam į mobilų telefoną paskambino policijos pareigūnas iš Panemunės policijos komisariato ir paaiškino, kad 2019-04-15 ryte A. S. grasino jį nužudyti. Jis tuo metu buvo pas anūkus, o ne namie. Ir anksčiau kaimynas A. S. yra puolęs jį su šakėmis, bandydamas sužaloti, todėl išsigando. A. S. yra neprognuozuojamas, nuolat konfliktuoja su kaimynais, ne kartą gydėsi psichiatrinėje ligoninėje (1 t., b. l. 40-44).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) 2019, Nr. 83TPK- 253/2019, Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 pateikta išvada, kad A. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (t. y. 2019-01-31, 2019-03-24, 2019-04-15) konstatuojami psichikos sutrikimai –­­ Organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas (F 06.2), Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F 10.2). A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su A. S. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teismo posėdyje. Šiuo metu A. S. konstatuojami psichikos sutrikimai - Organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas (F 06.2), Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F 10.2). Jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. S. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, jog A. S. formaliai pripažįsta visus inkriminuojamus kaltinimus, tačiau dėl tokio elgesio neapgailestauja, pateisina tuo, jog visi iš jo juokiasi. Jis bendravime nenuoseklus, paralogiškas, o mąstymas, kurio turinys neatitinka realybės. Dėl esamų mąstymo sutrikimų, kliedesių dominavimo, valios kontrolės praradimo savo veiksmams, agresyvumo priepuolių, nukreiptų prieš asmenis, adaptacijos sutrikimų socialiniame funkcionavime, nekritiškumo savo veiksmams A. S. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones ( 1 t., b. l. 184–192; 2 t., b. l. 7–15; 28–36).

Teismo ekspertas S. S. teismo posėdyje patvirtino teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte duotas išvadas, papildomai paaiškino, jog A. S. elgesys kelia grėsmę visuomenei, jį būtina gydyti stacionaraus stebėjimo sąlygomis, nes asmens būklė nuolat blogėja, jis nesavikritiškas.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuota. Teritorija aptverta vieline tvora. (1 t., b. l. 29-37).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 48-54).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad A. S., paskambinęs į policiją telefonu Nr. 8-37-303911 sakė, jog važiuoja į (duomenys neskelbtini),,skerdyklą surengt... ir A. C. už kiniečio ištekėjusi ir R. D. numirs šiandien... tik atvažiuos policininkai, jie bus sušaudyti...gerai, einu, nėr kada, nes po to atvažiuosit, nespėsiu išskerst tų parazitų “ (1 t., b. l. 115–119).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti švirkštas ir peilis, rasti pas A. S.. Švirkštas tuščias, 5 ml talpos, ant adatos uždėtas antgalis. Taip pat apžiūrėtas peilis. Jis yra pramoninės gamybos, priskirtinas prie žuvies dorojimo, turistinių, medžioklinių peilių, prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (1 t., b. l. 120–125).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).

Dėl 2019-01-31 veikos

Liudytojas P. M. parodė, jog jis, būdamas darbovietėje 2019-01-31 sulaukė A. S. skambučio, kad šis ketina vykti į seniūniją ir ten papjaus seniūnę bei seniūnės pavaduotoją. Apie skambutį jis pranešė seniūnijos darbuotojoms. Iš pateikto garso įrašo girdėti, jog pokalbio metu A. S. minėjo, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini),,skerdyklą surengt... ir A. C. už kiniečio ištekėjusi ir R. D. numirs šiandien... tik atvažiuos policininkai, jie bus sušaudyti...gerai, einu, nėr kada, nes po to atvažiuosit, nespėsiu išskerst tų parazitų “. Apklausta nukentėjusioji V. S. parodė, kad gavo pranešimą iš policijos, jog gali ateiti A. S.. Po kurio laiko A. S. atėjo pas ją į kabinetą, reiškė priekaištus, buvo neblaivus, agresyvus, išpylė alų iš atsineštos skardinės. Iš kito kabineto atėjo A. C.. A. S. kaltino ir ją. Po to jis išsitraukė švirkštą, demonstravo joms, sakė, kad jame yra ,,zarino“ dujos. Ant adatos buvo uždėtas antgalis. Po to ji, kol A. C. kalbino A. S., išėjo pakviesti pagalbos į kitą kabinetą. Grįžo kartu su V. B., kurio akivaizdoje A. S. taip pat buvo išsitraukęs švirkštą. V. B. pavyko įkalbėti A. S., kad šis išeitų kartu su juo. Tokius pačius parodymus davė ir A. C. Papildomai ji paaiškino, jog A. S. buvo išsitraukęs ir peilį, jį demonstravo, kol kabinete buvo likę dviese. Tokias pačias aplinkybes dėl peilio demonstravimo ji tuoj po įvykio papasakojo ir V. S. bei V. B.. Liudytojas Š. K. parodė, kad vykdydamas tarnybines pareigas, buvo nuvykęs į seniūniją, kur sulaikė A. S., iš jo paėmė švirkštą bei peilį. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pas A. S. paimti švirkštas bei peilis, kuris nėra šaunamasis ginklas, o švirkštas tuščias.

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis A. S. padarė jam inkriminuojamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

Byloje nukentėjusiųjų, liudytojų aukščiau išvardintais parodymais, nustatyta, kad A. S. įvykio dieną buvo labai agresyviai nusiteikęs, piktas, neblaivus, išsakė pykčio ir grasinimo žodžius nukentėjusiosioms. Prieš tai pranešė policijai, kad jas papjaus. Apie tai policijos pareigūnas informavo nukentėjusiąsias. A. S., ne tik pranešė policijai, kad vyksta į seniūniją, kur ,,surengs skerdyklą“, bet ir į ją atvyko. Su savimi turėjo švirkštą, kurį demonstravo nukentėjusiosioms, sakydamas, kad jame yra ,,zarino“ dujos, vėliau A. C. demonstravo ir peilį. Akivaizdu, jog paprastai tokių daiktų asmenys su savimi nesinešioja. Nukentėjusiosios parodė, kad buvo išsigandę, kad anksčiau A. S. būdavo blaivus, niekada jokių daiktų nedemonstravo. V. B. taip pat parodė, jog matė, kad abi nukentėjusiosios yra išsigandę. Šiuo atveju nukentėjusiųjų išgąstį sustiprino tai, kad A. S. apie būsimą galimą įvykį pranešė ir policijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad grasinimai buvo realūs.

Veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl 2019-03-24 veikos

Nukentėjusysis V. V. parodė, kad 2019-03-24 tvarkė aplinką. Tvarkė teritoriją, esančią už kiemo tvoros. Tą dieną A. S. priėjęs prie jo šaukė, kad nužudys, buvo agresyviai nusiteikęs, rankose laikė šakes. Išsigandęs tokių A. S. veiksmų, jis grįžo į savo kiemą. Tik įėjus pro kiemo vartus, A. S. bedė link jo šakėmis ir pataikė į tvorą. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra jokio teisinio pagrindo. Nukentėjusiojo parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiojo V. V. kiemas aptvertas tvora, yra įrengti varteliai.

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis A. S. padarė jam inkriminuojamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

V. V. parodė, kad pirmą kartą A. S. grasindamas, kad nužudys, bedė į jį šakėmis, anksčiau to nėra buvę. Jis jau konflikto metu išsigando ir ėjo pas save į kiemą, o po to net bijojo išeiti, kad užrakintų vartelius, tai rodo, kad grasinimai buvo realūs.

Veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl 2019-04-15 veikos

Nukentėjusysis V. V. parodė, kad 2019-04-16 ryte jam paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad 2019-04-15 skambino A. S. ir sakė, jog jį nužudys. Teisminio nagrinėjimo metu V. V. parodė, kad skambučio sulaukė, kai buvo pas savo anūkus, o ne namie. Tačiau šiuo konkrečiu atveju neišsigando, važiavo namo. A. S. dažnai būna piktas, konfliktuoja su kaimynais. Nors nėra pagrindo netikėti nurodytais nukentėjusiojo nuosekliais parodymais ir vertinti juos kritiškai, tačiau akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju A. S. išsakyti grasinimai nebuvo realūs, t. y. nebuvo būtinųjų BK 145 straipsnio dispozicijoje numatytų padarinių – grasinimų realumo, todėl darytina išvada, kad nėra šios nusikalstamos veikos (baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos) sudėties –objektyviosios pusės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl byla šioje dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Iš ekspertizės aktų matyti, kad A. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (t. y. 2019-01-31, 2019-03-24) konstatuojami psichikos sutrikimai – Organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas (F 06.2), Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F 10.2). A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su A. S. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teismo posėdyje. Šiuo metu A. S. konstatuojami psichikos sutrikimai – Organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas (F 06.2), Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F 10.2). Jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. S. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šias išvadas ekspertas palaikė ir teismo posėdžio metu, paaiškino, jog A. S. elgesys kelia grėsmę visuomenei.

Teismas laiko įrodyta, kad A. S. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas 2019-01-31 ir 2019-03-24 padarė būdamas nepakaltinamas ir jis neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytas pavojingas neteisėtas veikas.

BK 98 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, teismas taiko asmeniui, kuris dėl psichikos sutrikimo turi būti stebimas ir gydomas specializuotame stacionare. Remiantis teismo psichiatrijos aktu ir ekspertės paaiškinimais, atsižvelgiant į A. S. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, o taip pat į tai, kad A. S. anksčiau teistas keturis kartus, keturis kartus jam buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, o 2019-01-31 ir 2019-03-24 įstatymo uždraustas veikas padarė tuomet, kai jau buvo nuo 2015-05-28 iki 2015-06-11 gydytas VšĮ Kauno klinikų Psichiatrijos skyriuje, nuo 2017-06-19 iki 2017-06-26 pakartotinai gydytas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos AS I ūmių psichikos sutrikimų skyriuje, nuo 2017-08-11 iki 2017-09-07 tirtas VTPT prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje, nuo 2017-11-11 iki 2017-11-17 pakartotinai gydytas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje AS III mišrios patologijos skyriuje, taip pat sistemingai daro administracinius nusižengimus, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimais (b. l. 88-92), todėl teismas sprendžia, kad jam skirtinas stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas).

Pagal BK 17 straipsnio 1 dalį, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Jeigu nustatoma, kad veikos padarymo metu asmuo buvo nepakaltinamumo būsenos, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukiama nenustačius vieno iš būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, t. y. asmens pakaltinamumo. Nesant šio subjektyvaus požymio, nėra galimybės spręsti žmogaus baudžiamosios atsakomybės klausimo. Tokiu atveju, asmuo teismo pripažįstamas nepakaltinamu arba ribotai pakaltinamu, jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla nutraukiama, jis neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, numatytas BK 98 straipsnyje. Šiuo atveju A. S. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, naikintina.

Kompaktinis diskas saugotinas baudžiamoje byloje.

Daiktai: peilis bei švirkštas – sunaikintini kaip nusikalstamos veikos įrankiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2019-01-31 ir 2019-03-24), taikyti priverčiamąją medicininę priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje ­– VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Bylą dalyje dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2019-04-15 veika), nutraukti.

Išaiškinti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, kad teismas ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą A. S. atžvilgiu pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinį diską saugoti byloje, kaip baudžiamosios bylos dokumentą.

Daiktus: peilį bei švirkštą, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti kaip nusikalstamos veikos įrankius.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Kauno apylinkės teisme. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.