Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2909-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-30
Bylos Nr.
e1-2909-1123/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41773-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
I. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2909-1123/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41773-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Pauliaus Paukščio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje I. N., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. N. nuo 2020 m. spalio 18 d., tiksliau nenustatytos valandos, iki 2020 m. spalio 18 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, dėl ko atsitrenkė į kitą automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,78 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais I. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis I. N., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis padarė nusikalstamą veiką nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. 2020 m. spalio 18 d., po 17.00 val., tikslaus laiko nežino, gal vėliau, jis išvažiavo iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo į kiemą adresu (duomenys neskelbtini). Iš namų jis išėjo blaivus, alkoholio nevartojo. Atvykęs į minėtą kiemą, jis pradėjo gerti degtinę automobilyje. Automobilyje jis buvo vienas. Degtinę jis paėmė iš namų. Degtinės talpa 0,5 litro. Jis išgėrė visą degtinę per pusvalandį, o po to apie valandą dar sėdėjo automobilyje ir aiškinosi telefonu su žmona. Kažkur 10-15 minučių iki įvykio, kuriuo metu jis važiuodamas atbulas minėtu automobiliu atsitrenkė į kitą automobilį stovėjusį šalia, jam paskambino draugas ir pasakė, kad atvažiuos automobilį pasiimti. Jis pasakė, kad pats jam atveš. Jis užvedė automobilį ir pradėjo važiuoti atbulas, važiuodamas atbulas jis atsitrenkė į kitą automobilį, į kokį automobilį jis nepamena. Jis atsitrenkė kabliu į kitą automobilį, ir pažeidė automobilio bamperį. Nepamena, ar atsitrenkė kabliu į automobilio priekį ar galą. Atsitrenkęs automobiliu jis nuvažiavo nuo įvykio vietos apie 200 metrų ir sustojo, išėmė raktus iš spynos, ir niekur daugiau nevažiavo. Po penkių minučių prie automobilio priėjo automobilio į kurį atsitrenkė savininkas, kuris jam pasakė, kad matė kaip jis atsitrenkė į jo automobilį. Jis su savininku nesiginčijo, laukė kol atvažiuos policiją. Jis Lietuvoje dirba oficialiai UAB (duomenys neskelbtini), užsiima vidine apdaila. Į Lietuvą atvažiavo (duomenys neskelbtini). Jis turi galiojančią darbo vizą iki (duomenys neskelbtini). Turi du galiojančius pasus viena naujo pavyzdžio su biometriniais asmens duomenimis, o kitas senesnio pavyzdžio, bet jie abu turi vienodą juridinę galią. Sutinka dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, sutinka sumokėti baudą, nuoširdžiai gailisi (b. l. 54-58).

Liudytojas A. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. spalio 18 d., dirbant su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu R. R., apie 20.15 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas sulaikė vyrą, kuris, būdamas neblaivus, su „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jo automobilį ir bandė šalintis, prašo paskubėti. Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pranešėjas yra K. D.. Šis žodžiu paaiškino, kad būdamas namuose išgirdo keistą garsą iš lauko. Šiam priėjus prie lango, prie savo automobilio pastebėjo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo atsitrenkęs į jo automobilį. Matydamas tai, jis tuojau pat išėjo į lauką ir automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo jau kitoje vietoje. Jam priėjus prie automobilio, už jo vairo sėdėjo vienas asmuo kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Pranešėjui bendraujant su už automobilio vairo sėdinčiu asmeniu, šis jam pasirodė neblaivus – alkoholio kvapas sklido iš burnos, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaip pranešėjas teigė, už automobilio vairo sėdintis asmuo prisipažino vairavęs automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dirbant įvykio vietoje nustatyta, kad už automobilio vairo sėdintis asmuo yra I. N., gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) pilietis. Paklausus asmens ar yra vartojęs alkoholinių gėrimų šis paaiškino, kad maždaug prieš 1 valandą gėrė du butelius alaus. Paklaustas ar vairavo automobilį neblaivus jis nurodė, kad automobilio nevairavo. Įtariant I. N. vairavus automobilį esant neblaiviam, jis patikrintas alkoholio kiekio išpūstame ore matuokliu apie 20.23 val. „Drager alcotest 7510“ patikros sertifikatas Nr. ARKB-0113. Atlikus patikrinimą, automobilio vairuotojui nustatytas vidutinis (1,93 prom.) neblaivumo laipsnis. Šių parodymų automobilio vairuotojas neginčijo ir su jais sutiko. Po daugiau nei 15 min. patikrinus asmenį alkoholio kiekio išpūstame ore matuokliu „Drager alcotest 7510“ patikros sertifikatas Nr. ARKB-0113 pakartotinai, šiam asmeniui nustatytas vidutinis (1,78 prom.) neblaivumo laipsnis. Šių parodymų asmuo taip pat neginčijo. Vizualiai apžiūrint automobilį „VW Passat“, jo viduje alkoholinė tara nepastebėta (b. l. 30-32).

2020 m. spalio 18 d. K. D. rašytiniame paaiškinime užfiksuota, kad 2020 m. spalio 18 d., maždaug apie 20.10 val., būdamas pas save namuose, išgirdo, kaip automobilis būtų kažkur atsitrenkęs. Pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip pilkos spalvos automobilis (universalas) yra atsitrenkęs į jo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis greit išėjo į kiemą ((duomenys neskelbtini)), tačiau prie savo automobilio kito automobilio jau nematė. Apžiūrėjus šalia esantį kiemą, pamatė automobilį, kuris buvo panašus į tą, kuris buvo atsitrenkęs į jo automobilį. Priėjus prie automobilio (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo išlipęs pilietis bandė pasišalinti (pabėgti). Sulaikius pilietį, jis dar bandė bėgti, taip pat tartis, kad nereikėtų policijos. Paklausus, kam priklauso automobilis, jis pasakė, kad jį pavogė. Tuomet iš jo paėmė automobilio raktus, kuriuos atidavė policijai. Automobilyje jis buvo vienas, kitų asmenų šalia nebuvo. Apžiūrėjus savo automobilį, pamatė, kad apgadintas priekinis sparnas ir valstybinis automobilio numeris (priekinis) (b. l. 20).

2020 m. spalio 18 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020 m. spalio 18 d., 20.30 val. I. N. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad jis eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) gali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą. Atlikus patikrinimą alkotesteriu, pirmojo tikrinimo metu 20.23 val. I. N. buvo nustatytas 1,93 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 20.52 val. I. N. buvo nustatytas 1,78 prom. neblaivumas (b. l. 37). Byloje esančiuose alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB0113 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai (b. l. 38-39). Iš 2020 m. balandžio 25 d. patikros sertifikato Nr. 1179179 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKB0113 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galiojo iki 2020 m. spalio 25 d. (b. l. 36).?

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) (b. 1. 18).

Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė automobilio VW Passat Variant TDI, 1999 gamybos metų, kaina Lietuvoje 2020 m. spalio mėnesį buvo 1140 eurų su PVM, kaina be PVM – 942 eurų (b. l. 19).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad I. N. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo alkotesteriu nustatytas 1,78 prom. girtumas.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino I. N. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu I. N. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad aptariamu laiku ir vietoje vairavo kaltinime nurodytą automobilį, būdamas neblaivus, ir atsitrenkė į kitą automobilį. Tai, kad I. N. vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,78 prom. girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo K. D. rašytinis paaiškinimas, neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad I. N., nuo 2020 m. spalio 18 d., tiksliau nenustatytos valandos, iki 2020 m. spalio 18 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,78 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. N. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

I. N. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė sumažinti baudą ir leisti ją mokėti dalimis, nes yra vienintelis šeimos maitintojas – (duomenys neskelbtini) vaikų ir žmonos, o žmona yra neįgali. Jis labai gailisi ir tai daugiau nepasikartos (b. l. 70-74).

Teismas, skirdamas bausmę I. N., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, anksčiau neteistas, duomenų apie jo administracinį baustumus, priklausomybes ar žalingus įpročius nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis, kuris yra artimas BK numatytam minimaliam baudos dydžiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą, yra proporcingas I. N. padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus, jo labiau mažinti pagal I. N. prašymą teismas nemato pagrindo. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, I. N. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 18 d., 20.23 val., iki 2020 m. spalio 20 d., 10.54 val. (2 dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Atsižvelgiant į I. N. prašymą bei į tai, kad jam skirtina piniginė bausmė yra pakankamai didelė, nustatytinas ilgesnis bausmės sumokėjimo terminas – 12 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis I. N. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, be to, jis, vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, ko pasėkoje buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga I. N. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad I. N. 2020 m. spalio 20 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas ir dokumento paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą (b. l. 59-63), tokiu būdu I. N. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones nuo 2020 m. spalio 20 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. spalio 20 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis I. N. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o jo darbovietei UAB (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinant, kad šis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Iš byloje esančio UAB (duomenys neskelbtini) prašymo grąžinti automobilį „VW Passat“ matyti, kad šis automobilis buvo suteiktas I. N. naudotis darbo reikalais (b. l. 24). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „VW Passat“ vertė su PVM yra 1140 eurų (b. l. 19). Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo I. N. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis I. N. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, minėtą automobilį vairavo praėjus neilgam laikotarpiui po alkoholio vartojimo, kai privalėjo suprasti, jog yra neblaivus ir tokios būsenos automobilio vairuoti negali. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo I. N. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš I. N. išieškotina automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 1140 eurų.

Kaltinamajam I. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų, t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas – paliktina iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, byloje saugomi dokumentai – du pasai – grąžintini kaltinamajam, o byloje saugomas vairuotojo pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam I. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (BBND), tai yra 3000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu I. N. paskirti 40 MGL (BBND), tai yra 2000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu įskaityti I. N. į bausmę jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 18 d., 20.23 val., iki 2020 m. spalio 20 d., 10.54 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (BBND) dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 36 MGL (BBND), tai yra 1800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) eurų baudą.

Paskirti I. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš I. N. išieškoti automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1140 (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt) eurų.

Kaltinamajam I. N. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų (dviejų pasų bei vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti ir byloje saugomus I. N. pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti jam, o I. N. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam I. N. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti I. N., kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti I. N., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Ragelienė