Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-02-19 · Civilinė byla Nr. 2-298-855/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-19
Bylos Nr.
2-298-855/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02033-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
V. G.
Atsakovas
G. G.
Trečiasis asmuo
V. K.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-298-855/2011
Teismo proceso Nr. 2-52-3-02033-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2, 78.2.1 (S)
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Julijai Franckevič, dalyvaujant ieškovei V. G., ieškovės atstovui adv. R. L., atsakovui G. G., atsakovo atstovui adv. G. S., išvadą teikiančios institucijos -Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui G. G., tretysis asmuo – V. K., išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. G., prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams D. G. ir V. G. po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-06-01 iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo 500 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą vaikams už 2010 m. gegužės mėnesį. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakovu sudarė santuoką, kurioje (duomenys neskelbtini)gimė sūnus D. G., o (duomenys neskelbtini)dukra V. G.. 2009 m. sausį atsakovas paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį, su kuria gyvena iki šiol ir su kuria susilaukė vaiko. Išeidamas iš šeimos atsakovas pažadėjo nepilnamečiams vaikams skirti po 1000 Lt kiekvienam kas mėnesį išlaikymą bei apmokėti sūnaus privataus darželio išlaidas – apie 1200 Lt per mėnesį, taip pat dengti kreditą bankui, mokėti lizingo įmokas už automobilį, apmokėti komunalinius mokesčius, savo pažadų laikėsi, tačiau 2010 m. balandį nurodė, kad jo pajamos sumažėjo ir galės vaikams skirti tik 1500 Lt, taip pat nemokės už privatų darželį. 2010 m. gegužę atsakovas pervedė 1500 Lt vaikams, o nuo 2010 m. birželio mėnesio ieškovė iš atsakovo lėšų vaikams negauna, atsakovas vaikams išlaikymo neteikia. Nurodė, kad tik kai atsakovas atvažiuoja pas vaikus darbo dienomis (antradieniais ir ketvirtadieniais), atveža vaisių, saldumynų, kukurūzų, buvo nupirkęs sūnui drabužių (striukę, kelnes, pirštines, kepurę, šaliką, megztinį, pėdkelnes, kelnaites, per Kalėdas padovanojo žaislus), dukrai - lėlę ir drabužių (apie 5 vnt.), tuo tarpu pastovaus piniginio išlaikymo vaikams neteikia. Be to, ieškovė pati moka už namo elektrą, ryšio paslaugas.

Nurodė, kad vaikų išlaikymui per mėnesį reikia skirti 2800-4000 Lt. Iki 2010 m. gegužės sūnus lankė privatų darželį, už kurį reikėjo kas mėnesį mokėti 1100 Lt, tačiau atsakovui atsisakius už jį apmokėti, darželio nelankė, šiuo metu pradėjo lankyti valstybinį darželį, už kurį kas mėnesį reikėtų mokėti apie 210-220 Lt; sūnų ketinama leisti į karatė bei krepšinio būrelius darželyje, už kuriuos per mėnesį reikėtų sumokėti 80 Lt (po 40 Lt už kiekvieną būrelį); abiejų vaikų darbužiams ir avalynei per mėnesį išleidžiama 400-600 Lt; higienos priemonėms – apie 150 Lt-200 Lt per mėnesį; vaikų sveikatos priežiūrai – apie 100-500 Lt per mėnesį; vaikų ugdymui – apie 60-100 Lt per mėnesį; laisvalaikiui – apie 100-200 Lt per mėnesį; maistui – apie 1100 – 1300 Lt per mėnesį; už elektrą ieškovė kas mėnesį moka apie 500 Lt, t.y. vaikams tenkanti dalis - 340 Lt. Pažymėjo, kad ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), sūnaus vežiojimui į darželį reikia patirti apie 300 Lt kuro išlaidų. Pažymėjo, kad sūnus turi sveikatos problemų, jam būtina nešioti akinius, lankytis okulisto konsultacijose, turi kalbos sutrikimų, dažnai serga peršalimo ligomis, tuo tarpu dukra V. turi jautrią ir alergišką odą, dažnai serga peršalimo ligomis. Nurodė, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna apie 2100 Lt motinystės pašalpą, iš kurios turi išlaikyti save ir du nepilnamečius vaikus, todėl atsakovui esant geresnėje turtinėje padėtyje (gaudavo didelį darbo užmokestį, darbo sutartis nutraukdavo savo pareiškimu, gavo didelę išeitinę išmoką, išlaidauja ir pan.), jis turi didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Atsakovas G. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi tinkamai vykdo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl nėra pagrindo priteisti išlaikymą teismo sprendimu, t.y. taikyti valstybės prievartinį mechanizmą ieškovės teisėms ginti. Atsakovas nesutiko su ieškovės pateikta išlaidų vaikams sąmata, kuri nėra pagrįsta įrodymais, ieškovės pateikti čekiai vertintini kritiškai, ypač dėl to, kad galimai buvo rinkti kelių asmenų, atsiskaitinėta už prekes buvo keliomis mokėjimo kortelėmis, daiktai pirkti skirtinguose miestuose per itin trumpą laiko tarpą ir pan. Nurodė, kad kiekvienam vaikui išlaikymas turi būti skiriamas atsižvelgiant į jo individualius poreikius: dukters išlaikymui, atsižvelgiant į jos amžių, realiai būtina skirti mažiau – apie 600 Lt per mėnesį, tuo tarpu sūnaus išlaikymui, atsižvelgiant į jo amžių, aktyvumą, reikėtų skirti apie 900 Lt per mėnesį. Sūnaus privataus darželio išlaidos nėra būtinos, siekiant užtikrinti normalų vaiko vystimąsi, kadangi jos viršija dabartines tėvų finansines galimybes. Nepagrįstos ieškovės kuro sąnaudos vaikų vežiojimui. Nurodė, kad reali abiejų vaikų poreikiams tenkanti suma galėtų būti apie 1400 Lt per mėnesį abiems vaikams.

Atsakovas pažymėjo, kad šiuo metu jo turtinė padėti yra sunki, jis turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, kurio susilaukė su V. K.. Nurodė, kad iki 2010 m. balandžio mėnesio dirbo ir gaudavo apie (duomenys neskelbtini) dydžio darbo užmokestį, 2010 m. balandį prarado darbą, 2010 m. birželio – liepos mėnesiais atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, vidutiniškai sudarė apie (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 3 d. atsakovas buvo atleistas iš darbo; 2010 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais dirbo (duomenys neskelbtini), kur vidutiniškai gaudavo apie (duomenys neskelbtini)dydžio darbo užmokestį per mėnesį, tačiau buvo atleistas ir šiuo metu yra bedarbis, įregistruotas darbo biržoje, apie pusę metų gaus (duomenys neskelbtini)dydžio bedarbio pašalpą. Pažymėjo, kad 2007-07-05 ieškovė su atsakovu įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui paimta paskola iš Nordea Bank Finland, kurios likutis 2010-03-16 dienai siekė 309188,34 eurų. Pabrėžė, kad paskola bankui buvo ir yra grąžinama išimtinai iš atsakovo darbo užmokesčio, pervedant bankui apie 3690 Lt per mėnesį, tačiau atsakovui netekus darbo šiuo metu susidarė įsiskolinimas. Be to, 2008-08-07 išperkamosios nuomos būdu šalys įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas lizingo bendrovei siekia 41512 Lt, lizingo įmokas už automobilį mokėjo ir moka išimtinai atsakovas, nors automobiliu realiai naudojasi ieškovė su vaikais. Be to, atsakovas moka kas mėnesį už namo apsaugą – apie 60 Lt, už ryšio paslaugas – apie 80 Lt, už komunalinius mokesčius, išskyrus elektrą, gyvenamųjų namų bendrijai – apie 150-200 Lt per mėnesį, neseniai sumokėjo 1500 Lt bendrijai už inžinierinių tinklų įsigijimą. Tokiu būdu atsakovas, skirdamas didžiąja dalį savo pajamų šeimos poreikiams tenkinti, užtikrindamas savo nepilnamečiams vaikams gyvenamąjį būstą, transportą, saugumą, komunalines paslaugas, taip pat natūra prisidėdamas prie vaikų išlaikymo, t.y. atveždamas jiems vaisius, saldumynus, dovanas, pasiimdamas sūnų savaitgaliams ir jį maitindamas, su juo pramogaudamas, pirkdamas vaikams drabužius ir kitus daiktus, tinkamai ir realiai vykdo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškinio patenkinimo atveju prašė įpareigoti ieškovę teikti atsakovui kasmėnesines rašytines vaikų išlaikymui teikiamų piniginių lėšų, kurias skirtų atsakovas, panaudojimo ataskaitas kartu su išlaidas patvirtinančiais įrodymais.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti, nes G. G. tinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, moka paskolą už namą, apmoka automobilio lizingą, sąskaitas už ryšio paslaugas, perka vaikams drabužius, žaislus, knygas, žaidimus, maistą, apmoka pramogas. Pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga, kadangi turi daug turtinių įsipareigojimų, nuo 2010-11-19 neteko darbo. Nurodė, kad su G. G. šiuo metu augina nepilnametę dukrą A. G., kurios išlaikymui per mėnesį būtina skirti 800-1000 Lt.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog atsakovas G. G. nevengia teikti vaikams išlaikymą, kadangi palikęs šeimą, geranoriškai mokėjo išlaikymą vaikams po 1000 Lt kiekvienam kas mėnesį, papildomai mokėjo už sūnaus privatų darželį po 1200 Lt, 4000 Lt įnašą už gyvenamąjį namą bankui, kuriame gyvena ieškovė su vaikais, 1000 Lt įnašą už lizinguojamą automobilį, kuriuo naudojasi ieškovė su vaikais, tačiau šiuo metu yra bedarbis, turi išlaikyti trečią nepilnametį vaiką, jo turtinė padėtis yra blogesnė, todėl nors pirminėje išvadoje buvo siūloma teismui priteisti iš atsakovo po 750 Lt kiekvieno iš vaikų išlaikymui, tačiau pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai bei vadovaujantis proporcingumo principu, iš jo turėtų būti priteista po 400 Lt kiekvienam iš vaikų, laikant, kad vaiko išlaikymui per mėnesį turi būti skiriamas orientacinis 1 MMA dydžio išlaikymas. Pažymėjo, kad išlaikymas turi būti priteistas nuo 2010 m. birželio, kai atsakovas nustojo teikti vaikams išlaikymą. Pabrėžė, kad atsakovo išlaidos, susijusios su jam ir ieškovei, o ne nepilnamečiams vaikams, priklausančiu turtu, negali eliminuoti jo pareigos teikti išlaikymą vaikams, kurio paskirtis – kasdienių vaikų poreikių tenkinimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė V. G. ir atsakovas G. G., kurie (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, yra nepilnamečio D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (I t., b.l. 4-6). Kaip paaiškino šalys, nuo 2009 m. sausio mėnesio jie kartu negyvena: ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovas su sugyventine V. K. ir jų nepilnamete dukterimi A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusia (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 113), gyvena V. K. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. G. ir V. G. po 1000 Lt kiekvienam periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2010 m. birželio mėnesio iki vaikų pilnametystės, o taip pat 500 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 2010 m. gegužės mėnesį. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovas nuo 2010 m. birželio mėnesio faktiškai neteikia savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo, nes neperveda ieškovei po 1000 Lt kiekvienam iš vaikų, kaip jie buvo susitarę atsakovui 2009 m. sausį palikus šeimą.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (LR CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaiką) turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos. Nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas pagal vieno iš tėvų, globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.194 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atmeta atsakovo G. G. bei jo atstovo argumentą, jog šiuo konkrečiu atveju valstybės prievartinio mechanizmo pasitelkimas ir prievartinis išlaikymo iš atsakovo priteisimas teismo intervencijos pagalba nėra reikalingas bei galimas, kadangi atsakovas ir taip vykdo savo pareigą išlaikyti vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai, todėl nei ieškovės, nei vaikų teisės nėra pažeistos. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vis dėlto, egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo G. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. G. ir V. G.. Abi ginčo šalys pripažino ir neginčijo tos aplinkybės, kad 2009 m. sausį atsakovui nustojus gyventi kartu su ieškove ir nepilnamečiais vaikais, buvo susitarta, kad atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui skirs po 1000 Lt kas mėnesį, pervesdamas šiuos pinigus į ieškovės banko sąskaitą, o taip pat papildomai apmokės sūnaus D. G. privataus vaikų darželio lankymo išlaidas (apie 1100-1200 Lt per mėnesį). Šalys neginčijo ir tos aplinkybės, kad atsakovas G. G. iki 2010 m. gegužės mėnesio iš esmės laikėsi susitarimo, kiekvieną mėnesį skirdamas nepilnamečių vaikų išlaikymui po 1000 Lt bei apmokėdamas už privataus vaikų darželio lankymą, tačiau 2010 m. gegužės mėnesį pervedė vaikams 1500 Lt, atsisakė apmokėti sūnaus privataus darželio lankymo išlaidas, dėl ko D. G. nustojo jį lankyti, o nuo 2010 m. birželio mėnesio išlaikymo vaikams į ieškovės banko sąskaitą neperveda. Nors šalių paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas G. G. iš esmės nevengia išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys pripažino, jog išlaikymas pinigine forma, kaip buvo sutarta, nėra vaikams teikiamas nuo 2010 m. birželio mėnesio, kaip rodo bylos duomenys, atsakovas tik iš dalies prisideda prie vaikų išlaikymo natūra (pirkdamas tam tikrus daiktus ir pan.), tarp kartu nebegyvenančių sutuoktinių nuo 2010 m. birželio nėra sutarimo dėl nepilnamečiams vaikams skirtino išlaikymo, kadangi kiekviena iš šalių šios pareigos tinkamą vykdymą suvokia kitaip ir nurodo priešingą šalį šią pareigą vykdant netinkamai, esant tokiai konfliktinei situacijai, t.y. nesant skyrium gyvenančių tėvų sutarimo šiuo klausimu, siekiant užtikrinti jų nepilnamečių vaikų teises, interesus bei teisėtus lūkesčius, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos ir gynimo principu, teisinio apibrėžtumo šioje situacijoje poreikiu, o taip pat CK 3.194 str. 2 d., teismas mano esant būtina ir tikslinga teismui apibrėžti atsakovo G. G. pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus turinį bei priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams. Teismas nuomone, esant šalių nesutarimui dėl išlaikymo vaikams teikimo ir dydžio ar bent minimaliai rizikai dėl netinkamo šios pareigos vykdymo, būtina valstybės teisinė intervencija tinkamam šios tėvų pareigos įgyvendinimui bei efektyviam ir realiam nepilnamečių vaikų teisių bei teisėtų lūkesčių užtikrinimui.

Atsakovas nurodė, kad iš jo apskritai neturėtų būti priteisiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams ir dėl to, kad jis vienas vykdo kreditorinius įsipareigojimus, susijusius su nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, kuriuo faktiškai naudojasi ieškovė su nepilnamečiais vaikais, taip užtikrindamas vaikams bazinius poreikius - teisę į gyvenamąjį būstą, transportą, komunikavimą ir pan. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini)dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). (I t., b.l. 24-37). Šiame gyvenamajame name faktiškai gyvena ieškovė ir šalių nepilnamečiai vaikai. Šis nekilnojamasis turtas yra įkeistas Nordea Bank Finland Plc, siekiant užtikrinti 2007-07-05 sutartimi paimtos paskolos grąžinimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas G. G. iš esmės iki 2010 m. lapkričio mėnesio reguliariai mokėdavo kredito įmokas bankui (II t., b.l. 14-23). Pagal 2008-08-07 Finansinio lizingo sutartį (duomenys neskelbtini), sudaryta su UAB „SEB lizingas“, ieškovės ir atsakovo yra lizinguojamas automobilis (duomenys neskelbtini), už kurį kas mėnesį lizingo įmonei atsakovas G. G. moka 1165,98 Lt įmokas (I t., b.l. 55-57; II t., b.l. 24-25, 98-99). Vis dėlto, šios atsakovo G. G. įmokos vykdant įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį, o taip pat lizingo bendrovei pagal finansinio lizingo sutartį, negali būti laikomos išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimu. Šios įmokos mokamos už ieškovės bei atsakovo įgytą ar siekiamą įgyti nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, kuris nepilnamečiams vaikams nepriklauso, turtinės prievolės buvo prisiimtos pačių šalių, įvertinus savo finansines galimybes, riziką ir pan. Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika išlaidos, susijusios su būsto ar kito tėvų turto įsigijimu (tarp jų ir kreditų mokėjimais) yra priskirtinos prie bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimo ir sukūrimo bei šio turto dalijimo klausimų ir negali būti sutapatinamos su CK trečiosios knygos XII skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (LAT CBS plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas c.b. R.A. v A.A., Nr. 3K-P-186/2010).

Dėl nepilnamečių vaikų poreikių

Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Kitaip tariant prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str., 3.3. str.) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Kaip matyti iš ieškovės pateiktų mokėjimo kvitų, čekių, ieškovės parengtų išlaidų vaikams suvestinių, abiejų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti 2010 m. sausio – gruodžio mėnesiais buvo išleidžiama nuo 1700 Lt iki 4400 Lt (I t., b.l. 74-112; II t., b.l. 26, 39-54, 67-84). Pažymėtina, kad paskutinį pusmetį išlaidos vaikams sumažėjo ir siekė vidutiniškai apie 1700-2000 Lt abiems vaikams, kas leidžia teigti, jog vieno vaiko išlaikymui per mėnesį buvo skiriama iki 1000 Lt. Šios išlaidos, prie kurių turėtų prisidėti abu tėvai, teismo nuomone, iš esmės yra protingos, adekvačios, būtinos minimaliems bei juos viršijantiems nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti.

Vertinant dabartinius nepilnamečio D. G. poreikius nustatyta, kad jam pradėjus lankyti valstybinį darželį, kaip paaiškino ieškovė, kas mėnesį už darželį reikia mokėti 210-220 Lt; ieškovė taip pat paaiškino, kad ketina sūnų leisti lankyti darželyje esančius karatė bei krepšinio būrelius, už kuriuos kas mėnesį reikėtų mokėti po 80 Lt (po 40 Lt už kiekvieną iš būrelių). Nors ieškovė nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, tačiau atsakovas šių aplinkybių iš esmės neginčijo ir nekvestionavo, teismo nuomone, šios išlaidos yra protingos ir būtinos vaiko vystimuisi, lavinimui, fiziniam ir socialiniam ugdymui. Ieškovė paaiškino, kad nepilnametę V. G. taip pat nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio planuojama leisti į valstybinį vaikų darželį, o tai bus atitinkamai susiję su papildomomis išlaidomis. Kita vertus, V. G. kas mėnesį būtina išleisti apie 80 Lt sauskelnėms, ir šios išlaidos, teismo nuomone, yra pagrįstos bei protingos. Nors ieškovė nurodė, kad kiekvieno iš vaikų maitinimui per mėnesį turi būti skiriama apie 600 Lt, o drabužiams ir avalynei apie 200-300 Lt per mėnesį, tačiau iš pačios ieškovės pateiktų paskutinių mėnesių išlaidų vaikams suvestinių matyti, kad 600 Lt ar panaši pinigų suma buvo skiriama abiejų vaikų maistui, tuo tarpu drabužiai ir avalynė vaikams nebuvo perkami kiekvieną mėnesį, pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad dalis drabužių vaikams yra gaunama iš kitų asmenų (pažįstamų, draugų ir pan.), t.y. nėra įsigyjama už pinigus, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, vaikų amžių, protingos išlaidos vieno vaiko maistui per mėnesį sudarytų apie 300-400 Lt, o avalynei ir drabužiams – apie 100-150 Lt per mėnesį. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų suvestinių, vaikų laisvalaikiui, švietimui, žaislams, pramogoms, naminiams gyvūnams per mėnesį vidutiniškai galėtų būti skiriama iki 200 Lt kiekvienam iš vaikų.

Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini)medicininių pažymėjimų, D. G. kūdikystėje buvo stebėtas (duomenys neskelbtini) (II t., b.l. 140, 142-143), tuo tarpu V. G. kūdikystėje stebėta dėl (duomenys neskelbtini) (II t., b.l. 141). Ieškovė pabrėžė, kad sūnui būtina nešioti akinius, lankyti okulisto bei logopedo konsultacijas, tuo tarpu dukra dažnai serga peršalimo ligomis, turi odos problemų, yra alergiška. Kita vertus, tiek ieškovės paaiškinimai, tiek jos pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad vaikams daugiau sergant šaltuoju metų periodu, vasarą iš esmės nebuvo ir nėra patiriamos jokios išlaidos vaikų gydymui ir vaistams. Teismas sutinka su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovo argumentu, jog vaikams nustatytos sveikatos problemos (duomenys neskelbtini) ir susirgimai negali būti laikomos išskirtinėmis vaikų sveikatos problemomis, savo ruožtu reiškiančiomis išskirtinius ir padidintus, įprastus poreikius viršijančius vaikų poreikius (tai nėra itin sunki vaiko liga ar sužalojimas, reikalaujantis specialaus gydymo, slaugymo, ypatingos priežiūros ir pan.), dėl kurių iš esmės padidėja vaikams išlaikyti būtinos išlaidos. Teismo nuomone, vaikų sveikatai bei gydymui kas mėnesį protingai laikytina iki 100 Lt išlaidų suma.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė V. G. kas mėnesį už elektrą mokėjo apie 500 Lt (I t., b.l. 9-12), tuo tarpu atsakovas G. G. už komunalines paslaugas (išskyrus elektrą) IGNBSB „Gulbinų namai“ bei UAB „Sostinės namai“ mokėjo apie 150-200 Lt per mėnesį (I t., b.l. 175-193; II t., b.l. 1-10, 100), už ryšio paslaugas AB TEO Lt - apie 50 Lt -80 Lt (I t., b.l. 140-158; II t., b.l. 100), už namo apsaugą R. J. IĮ Argus saugos tarnybai - 60 Lt (I t., b.l. 159-174; II t., b.l. 100). Visos šios išlaidos, susijusios su ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, kuriame faktiškai gyvena nepilnamečiai vaikai, išlaikymu bei sauga, būtinų paslaugų namui užtikrinimu, vertintinos kaip būtinos, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į būstą, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas bei laikant, kad būsto išlaikymo užtikrinimo vienam vaikui išlaidos sudaro iki 200 Lt per mėnesį. Nors ieškovės nurodytos išlaidos transportui, siekiant nuvežti vaikus į darželį, taip pat pramogoms ir kitoms reikmėms vertintinos kaip būtinos, tačiau ieškovės nurodytas tokių išlaidų dydis (po 300 Lt kiekvienam iš vaikų) vertintinas kritiškai, ypač atsižvelgiant į tai, kad kaip matyti iš pačios ieškovės parengtų išlaidų nepilnamečiams vaikams suvestinių bei jas pagrindžiančių čekių, kas mėnesį ieškovė benzinui išleisdavo apskritai apie 150-200 Lt, todėl teismo nuomone, transporto išlaidos kiekvienam iš vaikų kas mėnesį sudarytų apie 50 Lt.

Tokiu būdu matyti, kad iš esmės vieno nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams, apimantiems tiek minimalius maitinimo, aprangos, būsto užtikrinimo, gydymo, tiek būtinus vaiko lavinimo, vystimosi, socializacijos, pažinimo ir kitus poreikius, patenkinti per mėnesį turi būti skiriama vidutiniškai iki 900-1000 Lt dydžio suma. Nagrinėjamu atveju nei ieškovei, nei atsakovui nepateikus preziciškų išlaidų, būtinų nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti įrodymų, negali būti nustatyta konkreti ir neginčijama pinigų suma, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo, racionalumo kriterijais, o taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos teismų praktiką, kurioje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažįstamas vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, mano esant pakankama kiekvieno iš nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti skirti 900 Lt sumą.

Dėl tėvų turtinės padėties

Kaip jau buvo minėta, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Atsakovo paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas G. G. nuo 2005-05-24 iki 2010-03-24 dirbo (duomenys neskelbtini) ir kaip paaiškino teismo posėdžio metu, vidutiniškai gaudavo apie (duomenys neskelbtini) dydžio darbo užmokestį per mėnesį. 2010-03-24 nutraukus su atsakovu darbo sutartį, jam buvo išmokėta (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio bei išeitinės išmokos, atskaičius mokesčius, atsakovas gavo virš (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 15, 17). Nuo 2010-05-06 iki 2010-08-03 atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo vidutiniškai apie (duomenys neskelbtini)darbo užmokestį per mėnesį (I t., b.l. 16, 47-54), darbo sutartis su įmone, kaip ir prieš tai buvusi darbo sutartis, buvo nutraukta paties atsakovo pareiškimu. Nuo 2010-09-01 iki 2010-11-19 atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo apie (duomenys neskelbtini)dydžio darbo užmokestį, tačiau nuo 2011-11-19 darbo sutartis buvo nutraukta pagal LR DK 127 str. 1 d., t.y. taip pat atsakovo pareiškimu (II t., b.l. 94). Nuo 2010-12-20 atsakovas yra įregistruotas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, kur 2011 m. sausį gavo (duomenys neskelbtini) draudimo nuo nedarbo išmoką (II t., b.l. 95-96), ir kaip paaiškino teismo posėdžio metu, apie pusę metų kas mėnesį jam bus skiriama apie (duomenys neskelbtini)draudimo nuo nedarbo išmoka.

Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio bei vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas atsižvelgia ne tik į su darbo santykiais susijusias pajamas, jų dydį ar tokių pajamų nebuvimo faktą, bet ir įvertina kitas reikšmingas atsakovo turtinę padėtį ir finansinį pajėgumą, o taip pat jo elgesį netekus pajamų apibūdinančias aplinkybes, leidžiančias nustatyti, koks proporcingumo ir sąžiningumo požiūriu išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas.

Visų pirma, vertinant atsakovo G. G. turtinę padėtį, negalima neatsižvelgti į tai, kad 2010 m. kovo pabaigoje jis gavo virš (duomenys neskelbtini) dydžio išeitinę išmoką, atskaičiuos mokesčius, kurio paskirtis - tam tikra materialinė garantija ir parama laikotarpiui po darbo netekimo, ir teismui nepateikta jokių šios išmokos panaudojimą leidžiančių pagrįsti įrodymų, o tuo pačiu ir leidžiančių paneigti, jo po tokios išmokos gavimo ir toliau dirbdamas kitą darbą (darbus) bei gaudamas iš esmės panašų darbo užmokestį, atsakovas negalėjo tokių lėšų sutaupyti. Nors atsakovas G. G. šiuo metu yra bedarbis ir jo mėnesines pajamas sudaro apie (duomenys neskelbtini)dydžio draudimo nuo nedarbo išmoka, tačiau iš esmės iki 2010 m. lapkričio pabaigos atsakovas nuolat ir nepertraukiamai dirbo įvairiose darbovietėse, užimdavo aukštas pareigas (kaip paaiškino atsakovas, jis buvo įmonės vadovas, pardavimų ir rinkodaros direktorius, klientų aptarnavimo departamento direktorius) ir gaudavo didelį darbo užmokestį, kuris buvo daugiau negu pakankamas maksimaliai tenkinti savo bei savo nepilnamečių vaikų poreikius, kaip jau buvo minėta, net ir netekęs darbo, gavo didelę išeitinę išmoką. Taigi, nors šiuo metu atsakovas yra bedarbis, tačiau stabilių ilgalaikių su darbo santykiais susijusių pajamų gavimo faktas, tokių pajamų dydis teismo vertintini kaip aplinkybė, negalinti net ir netekus darbo, reikšti esminio atsakovo turtinės padėties pablogėjimo ar pasikeitimo, sudarančio pagrindą priteisti iš atsakovo mažesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar leidžiantį teigti, jog atsakovas nebūtų pajėgus lygiaverčiai su ieškove prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Pažymėtina ir tai, kad visos darbo sutartys, įskaitant paskutinę, buvo nutrauktos paties atsakovo pareiškimu, t.y. jo iniciatyva. Nors atsakovas nurodė, kad jis buvo priverstas dėl tam tikrų priežasčių išeiti iš darbo, tačiau teismui neturint jokių su tuo susijusių duomenų bei įrodymų apie galimą darbdavio prievartą, spaudimą ir pan., atsakovo teiginiai vertintini kritiškai, vadovaujantis protingo ir rūpestingo žmogaus standartu. Pagaliau, pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Antra, vertinant atsakovo turtinę padėtį atsižvelgtina į tai, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė pagal UAB „Ober-Haus“ 2011-01-25 turto vertės nustatymo pažymą, sudaro 870 000 Lt (I t., b.l. 24-37; II t., b.l. 146). Šis nekilnojamasis turtas yra įkeistas Nordea Bank Finland Plc, siekiant užtikrinti 2007-07-05 sutartimi paimtos paskolos grąžinimą. Kaip matyti iš banko 2010-03-16 pranešimo, kredito likutis sudarė 309 188,34 eurų, kas mėnesį turi būti mokama 1068,65 eurų dydžio įmoka (I t., b.l. 60). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas G. G. iš esmės iki 2010 m. lapkričio mėnesio, kol neteko darbo, reguliariai mokėjo kredito įmokas bankui (II t., b.l. 14-23), ir tik atsakovui netekus darbo, neapmokėta kredito įmoka nuo 2011-11-15 sudaro 3 253,20 eurų (II t., b.l. 97). Kaip matyti iš banko 2011-02-10 kredito informacijos, vėluojantys mokėjimai sudaro 3 285,70 eurų (II t., b.l. 147).

Nors ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise jokių transporto priemonių neturi (I t., b.l. 38, 40), tačiau pagal 2008-08-07 Finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-080114, sudaryta su UAB „SEB lizingu“ yra lizinguojamas automobilis T. A., 2008 m. gamybos, už kurį kas mėnesį lizingo įmonei G. G. mokamos 1165,98 Lt lizingo įmokos (I t., b.l. 55-57; II t., b.l. 24-25, 98-99).

Šios aplinkybės patvirtina stambių atsakovo kreditorinių įsipareigojimų buvimo faktą, tačiau kita vertus, rodo didelės vertės nekilnojamojo turto turėjimą bei faktą, kad nors, kaip pripažino pats atsakovas, iš esmės nuo 2010 m. birželio mėnesio iki šiol nepilnamečių vaikų išlaikymui piniginės lėšos ieškovei nėra skiriamos, didžiąja vaikų išlaikymo pareigos naštą uždedant vienai ieškovei, tuo tarpu kreditoriniais įsipareigojimai kreditoriams buvo ir tebėra didžiąja dalimi vykdomi, net ir netekus darbo.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad tiek šioje byloje, tiek ankstesniame šalių teismo procese dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo atsakovas G. G. naudojosi ir tebesinaudoja advokato teisinėmis paslaugomis, mokėdamas už teisinę pagalbą pakankamai dideles pinigų sumas.

Šios aplinkybės rodo prioriteto ne imperatyviai įstatyminei pareigai išlaikyti nepilnamečius vaikus, o dispozityviai prisiimtų pareigų kitiems kreditoriams teikimą.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį pareigos teikti išlaikymą jo bei ieškovės nepilnamečiams vaikams, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – privalo išlaikyti nepilnametę dukterį A. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Pagaliau, atsakovas yra jaunas, darbingas, byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie atsakovo nedarbingumą, kokias nors sveikatos problemas, kurios jam neleistų dirbti ir užsidirbti, todėl, kaip jau buvo minėta atsakovas objektyviai gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą, juo labiau, kad ir ekonominės krizės laikotarpiu atsakovas ilgą laiką dirbo, keitė darbovietes, galėjo surasti ir surasdavo dideles pajamas užtikrinantį darbą.

Kompleksiškai įvertinant visas nurodytas atsakovo G. G. turtinę padėtį ir finansinį pajėgumą charakterizuojančias aplinkybes, viena vertus konstatuotina, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis, jo gaunamas pajamas sudaro tik (duomenys neskelbtini) dydžio draudimo nuo nedarbo išmoka, atsakovas privalo vykdyti stambius kreditorinius įsipareigojimus bankui bei lizingo bendrovei, išlaikyti turimą nekilnojamąjį turtą, šios išlaidos per mėnesį siekia iki 6000 Lt, taip pat privalo išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką A. G.. Kita vertus, konstatuotina, jog ieškovas, gavęs pakankamai didelę išeitinę išmoką, ilgalaikes pastovias dideles su darbo santykiais susijusias pajamas, neabejotinai turėdamas piniginių santaupų, nekilnojamojo turto, buvo pajėgus vykdyti ir vykdė stambius finansinius įsipareigojimus kreditoriams, išlaikė būstą, skyrė nemažas lėšas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir pan., tuo pačiu neteikdamas nepilnamečiams vaikams pakankamo išlaikymo ir taip užkraudamas didžiąją išlaikymo naštą ieškovei, ir į tai atsižvelgtina sprendžiant dėl išlaikymo dydžio.

Pažymėtina kad vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, bet kokios abejonės dėl tėvo (motinos) turtinės padėties turi būti vertintinos nepilnamečių vaikų interesų naudai (LAT 2003 m. spalio 29 d. nutartis c.b. E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis c.b. B. M. v. Z. M., bylos Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis c.b. A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004 ir kt.). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (LAT 2004 m. balandžio 19 d. nutartis c.b. D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Vertinant ieškovės V. G. turtinę padėtį nustatyta, kad jis šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, iš VSDFV Vilniaus skyriaus gaudavo (duomenys neskelbtini), o šiuo metu, kaip paaiškino, gauna apie (duomenys neskelbtini) dydžio motinystės pašalpą (I t., b.l. 7-8). Kaip ir atsakovui, ieškovei nuosavybės teise priklauso aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės turtinė padėtis šiuo atveju negali būti vertinama, kaip ženkliai geresnė, nei atsakovo turtinė padėtis, dėl ko ji turėtų žymiai didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo: ilgą laiką, įskaitant ir paskutinius keletą metų iki darbo netekimo, atsakovo gautų iš darbinės veiklos pajamų suma ženkliai viršijo ieškovės gautas iš darbo santykių pajamas (darbo užmokestį, pašalpas); tiek ieškovei, tiek atsakovui priklauso minėtas nekilnojamasis bei lizinguojamas kilnojamasis turtas, o tuo pačiu abi šalys – tiek ieškovė, tiek atsakovė, kaip sutuoktiniai, privalo vykdyti stambias solidariąsias su tuo turtu susijusias turtines prievoles kreditoriams; ieškovei iš esmės nuo 2010 m. birželio, kuomet atsakovas nustojo teikęs piniginį išlaikymą vaikams, teko didžioji išlaikymo bei rūpinimosi vaikais našta; ieškovės galimybės šiuo metu įsidarbinti ir gauti papildomų pajamų, namuose auginant mažametį vaiką, yra ribotos; abi ginčo šalys nurodė, kad jiems finansiškai padeda tėvai. Kompleksiškai įvertinus aukščiau teismo nurodytas bei analizuotas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, o taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis bei finansinės galimybės laikytinos apylygėmis, todėl jie iš esmės vienodu laipsniu turėtų prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų D. G. ir V. G. išlaikymo. Teismas iš esmės nemato pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 str. 1 d. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, t.y. lygių dalių išlaikymo prievolėje. Tos atsakovo akcentuotos aplinkybės, kad ieškovė turi darbą, gauna motinystės pašalpą, tuo tarpu atsakovas yra bedarbis, atsižvelgiant į jau aukščiau teismo analizuotas bei akcentuotas aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali teikti lygiaverčio ieškovei išlaikymo vaikams. Priešingas vertinimas leistų išlaikymą neteikiančiai šaliai/jį teikiančiai tik dalinai piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaikų, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.

Tokiu būdu, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas bylos nagrinėjimo metu aplinkybes dėl nepilnamečių vaikų poreikių, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, abejonių dėl tėvų turtinės padėties aiškinimo nepilnamečių vaikų naudai principais, prioritetiniu vaikų interesų užtikrinimo imperatyvu, kita vertus tuo, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, daro išvadą, kad būtiniems ir ne tik minimaliems kiekvieno iš nepilnamečių vaikų poreikiams per mėnesį patenkinti galėtų būti skiriama apie 900 Lt suma per mėnesį, kurią turėtų padengti abi ginčo šalys lygiomis dalimis. Tokia pinigų suma šiuo konkrečiu atveju yra pakankama užtikrinti vaikams materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tokiu būdu iš atsakovo kiekvienam iš vaikų priteistina po 450 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės.

Kaip jau buvo minėta, nustatydamas apie 900 Lt dydžio išlaikymo kiekvienam iš vaikų sumą, teismas atsižvelgia į Lietuvos teismų praktiką panašiose bylose (LAT 2010-06-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-294/2010), ir į tai, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tuo tarpu nuo jo nukrypti iš priteisti iš tėvų mažesnį išlaikymą galima tik išimtiniais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių, nuo jų pačių nepriklausančių priežasčių (pvz., invalidumo, nedarbingumo ir pan.) negali teikti didesnio išlaikymo. Tuo pačiu teismas pažymi, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo po 1000 Lt kiekvienam iš vaikų, tokiu būdu iš esmės visą vaikų išlaikymo naštą uždedant vien atsakovui, negali būti tenkinamas, juo labiau, kad nei ieškovės paaiškinimai, nei jos pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia didesnių, nei teismas nustatė, kaip objektyviai būtinų ir protingų vaikų išlaikymo išlaidų patyrimo reikalingumo bei būtinumo nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo vaikų išlaikymo prievolėje.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 500 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 2010 m. gegužės mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas G. G. iš esmės pripažino, kad nors su ieškove buvo susitarę, jog atsakovas kiekvieną mėnesį teiks vaikams po 1000 Lt kiekvienam išlaikymo, tuo tarpu 2010 m. gegužės mėnesį jis pervedė į ieškovės sąskaitą 1500 Lt, likusi 500 Lt išlaikymo suma priteistina iš atsakovo nepilnamečiams vaikams, kaip išlaikymo įsiskolinimas.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams nuo 2010 m. birželio mėnesio, ir atsakovas iš esmės neneigė tos aplinkybės, kad nuo 2010 m. birželio neteikė nepilnamečiams vaikams piniginio išlaikymo, kaip ankščiau, t.y. nepervesdavo į ieškovės sąskaitą pinigų vaikų išlaikymui, nors tuo metu iš esmės iki 2010 m. lapkričio mėnesio dirbo ir gaudavo dideles pajamas, iš esmės tokias pat, kokias gaudavo 2009 m. sausį palikdamas šeimą ir susitaręs su ieškove dėl 1000 Lt kiekvienam iš vaikų išlaikymo, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į tuometinį pajamų lygį, bei vadovaujantis principu, kad tėvams gaunant didesnes pajamas turi būti priteisiamas maksimaliai vaikų poreikius patenkinantis išlaikymo dydis, iš atsakovo už laikotarpį nuo 2010 m. birželio iki 2010 m. gruodžio mėnesio turėtų būti priteistas didesnis išlaikymas, kadangi teikti su ieškove sutartą 1000 Lt išlaikymą kiekvienam iš vaikų bei taip maksimaliai tenkinti jų poreikius, objektyviai leido tuometinė atsakovo turtinė padėtis. Kita vertus, iš byloje esančių šalių paaiškinimų bei rašytinių įrodymų matyti, kad šiuo laikotarpiu atsakovas iš dalies vykdė savo pareigą išlaikyti vaikus: sūnui D. buvo perkami drabužiai, knygos, žaislai, su juo buvo pramogaujama baseine, kine ir pan. (II t., b.l. 58-59, 133-136); pati ieškovė pripažino, kad vaikams buvo perkami drabužiai, žaislai, knygos, atvežami vaisiai, saldumynai, o savaitgalius pas atsakovą leidęs D. G. buvo tėvo maitinamas, su juo buvo pramogaujama, važinėjama Šv.Kalėdų proga vaikams buvo padovanoti žaislai; ieškovas dengė gyvenamojo namo komunalinius mokesčius (I t., b.l. 156-158), mokėjo už namo apsaugą (I t., b.l. 159-160) ir pan. Nors teismui nepateikta įrodymų, kurie leistų teismui preciziškai ir matematiškai tiksliai nustatyti atsakovo G. G. minėtu laikotarpiu nepilnamečiams vaikams teikto dalinio išlaikymo mastą, todėl vadovaudamasis protingumo kriterijais bei teismui pateiktais įrodymais, teismas sprendžia, kad atsakovas G. G. tik iki pusės prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl už minėtą laikotarpį iš jo priteistina tokia pat išlaikymo kiekvienam iš vaikų suma, kokia nustatytina šiuo teismo sprendimu, t.y. po 450 Lt kiekvienam iš vaikų.

Kadangi CK 3.185 str. 1 d. yra įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.), teismas skiria kartu su nepilnamečiais vaikais gyvenančią jų motiną V. G. gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) (CK 3.185 str., 3.190 str.). Tuo pačiu, teismas, atsižvelgdamas į konfliktinę situaciją tarp ieškovės ir atsakovo, įtemptus tarpusavio santykius, siekiant išvengti iš pašalinti bet kokias atsakovo abejones (įskaitant ir detaliai išdėstytas tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose) dėl galimai netinkamo išlaikymui skirtinų lėšų panaudojimo, mano esanti tikslinga įpareigoti ieškovę kiekvieną mėnesį teikti atsakovui rašytines ataskaitas apie jo skirtų vaikų išlaikymui lėšų panaudojimą bei tai pagrindžiančius įrodymus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus iš dalies ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, kuriame ieškovė yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai priteistina 339 Lt žyminio mokesčio, o taip pat 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 80 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.), viso – 354 Lt.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė priteisti savo patirtas išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovė V. G. už advokato teisinę pagalbą byloje sumokėjo 2178 Lt (II t., b.l. 148), tuo tarpu atsakovas G. G. prašė priteisti iš ieškovės 6596,92 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pagal pateiktas 2010-08-02 ir 2010-11-02 PVM sąskaitas faktūras (II t., b.l. 149-154). Teismas pažymi, kad į atsakovo pateiktą 2010-08-02 sąskaitą - faktūrą 4598 Lt sumai yra įtrauktos ieškinio dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo rengimo bei advokato dalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje toje byloje paslaugų išlaidos, kurios negali būti atlyginamos šioje byloje, todėl eliminuotinos, juo labiau, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-13 nutartimi c.b. Nr. 2-2880-860/2010 dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 3.2 p. šalys susitarė, kad pačios padengia visas savo turėtas bylinėjimosi (įskaitant ir išlaidas advokatų bei advokatų padėjėjų paslaugos apmokėti) ir bet kokias kitas su šios bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Kaip matyti iš atliktų darbų išklotinės, už atstovavimą šioje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pagal 2010-08-02 PVM sąskaitą – faktūrą atsakovas G. G. apmokėjo advokatų kontorai už 5 darbo valandas, vienos valandos kaina – 400 Lt, todėl darytina išvada, kad atsakovas patyrė 2000 Lt + PMV (21 procentas), t.y. 2420 Lt, o viso – 4418,92 Lt (2420 Lt+ 1998,92 Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai. Patenkinus ieškinį iš dalies, t.y. iš esmės patenkinus beveik pusę ieškovės reikalavimų, iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista pusė jos patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (apie 1000 Lt), tuo tarpu iš ieškovės atsakovui taip pat turėtų būti priteista apie pusę jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (apie 2200 Lt), tačiau teismas, siekdamas abiejų šalių interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į jų advokatų iš esmės panašias darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant šalis šioje byloje, ginčo pobūdį ir sudėtingumą, į tai, kad sprendimu tenkinama beveik pusę ieškovės reikalavimų, o pusė jų atmetama, teikdamas prioritetą ginčo šalių pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus vykdymui prieš kitas turtines pareigas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano esanti tikslinga priteisti kiekvienai iš šalių vienodo dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, t.y. po 1000 Lt kiekvienai iš šalių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str. str., 279 str., 301 str., 307 str., teismas

nusprendė:

Ieškovės V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), tretysis asmuo – V. K., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) ir V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) po 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) kiekvienam vaikui periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Priteisti iš atsakovo G. G. 500 Lt (penkių šimtų litų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams D. G. ir V. G.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Indeksaciją vykdo teismo sprendimą realiai vykdantys subjektai.

Nepilnamečių D. G. ir V. G. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskirti motiną V. G..

Įpareigoti ieškovę V. G. kiekvieną mėnesį teikti atsakovui G. G. rašytines ataskaitas apie jo skirtų vaikų išlaikymui lėšų panaudojimą bei tai patvirtinančius įrodymus.

Priteisti iš atsakovo G. G. ieškovei V. G. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. G. atsakovui G. G. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. G. į valstybės biudžetą 354 Lt (tris šimtus penkiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą

Teisėja Renata Volodko