Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pradinis kreditorius UAB „Tele2“ 2015 m. vasario 27 d. reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (toliau – Lindorff Oy), perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. (imtinai) UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“), perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdymą per Lindorff Oy filialą.

4. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. įteikiant asmeniškai. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai

5. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Dėl ieškovės teisės pareikšti reikalavimą atsakovei

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas R. K. 2007 m. lapkričio 19 d. sudarė Sutartį su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2“. Nurodyta sutartimi atsakovui buvo teiktos judriojo ir/arba fiksuoto telefono ryšio paslaugos ir, jei nustatyta Sutarties sąlygose, papildomos paslaugos bei SIM kortelė ir/ar judriojo/fiksuoto ryšio telefonas, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti. Atsakovas su pradiniu kreditoriumi tinkamai neatsiskaitė ir pagal 2008 m. rugpjūčio 31 d. išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) liko skolingas 363,68 Eur skolos. Reikalavimai į atsakovą, kylantys iš Sutarties pagal 2015 m. vasario 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį buvo perleisti iš pradinės kreditorės Lindorff Oy, o 2017 m. spalio 1 d. ieškovė perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdymą per Lindorff Oy filialą.

7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštu, pranešimą siunčiant paprastu laišku. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovas taip pat buvo informuotas pareiškus ieškinį teisme ir išsiuntus jam procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikšti kreditorinius reikalavimus, kylančius iš Sutarties, atsakovui.

Dėl skolos priteisimo

8. Kaip jau minėta aukščiau, atsakovas R. K. 2007 m. lapkričio 19 d. sudarė Sutartį su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2“. Sutartimi pradinis kreditorius įsipareigojo teikti atsakovui mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugas Sutartyje nustatytomis sąlygomis, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už paslaugas remiantis Sutartyje nustatyta tvarka bei laikytis kitų Sutarties sąlygų.

9. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku sąskaitų pagal sudarytą Sutartį neapmokėjo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 363,68 Eur skolą pagrįstas ir yra tenkintinas.

Dėl delspinigių priteisimo

10. Ieškovė prašo priteisti 12,60 Eur delspinigius. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad Sutarties 6.6. punktu atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 12,60 Eur delspinigius už 180 dienų taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (376,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

13. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 15,00 Eur žyminį mokestį.

14. Iš atsakovo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 363,68 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 68 centus) skolos, 12,60 Eur (dvylika eurų 60 centų) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (376,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.